„Šios dienos posėdis vyko be pertraukos. Šio posėdžio metu buvo pradėtos sakyti baigiamosios kalbos, jas pasakė prokurorai, nukentėjusiųjų atstovas, visi nuteistieji ir nuteistųjų gynėjai. Baigiamųjų kalbų nepasakė tik du nuteistųjų gynėjai. Kitas teismo posėdis vyks spalio 30 d. 9 val. Šio posėdžio metu bus toliau sakomos baigiamosios kalbos, atsikirtimai, replikos ir nuteistųjų paskutiniai žodžiai“ – šios dienos posėdį trumpai reziumavo Lietuvos apeliacinio teismo atstovė Vilma Budėnienė.
Posėdis, kaip jau įprasta, vyko už uždarų durų, tad nuteistųjų baigiamųjų kalbų turinys nėra atskleidžiamas.
Siekia griežtesnių bausmių
Nuosprendį apskundusi Generalinė prokuratūra siekia, kad už įvykdytus nusikaltimus įkalinimas iki gyvos galvos būtų skirtas visiems trims šioje byloje kaltinamiems pusbroliams Bieliauskams.
Žemesnės instancijos teismo nuosprendžiu trys pusbroliai Bieliauskai pripažinti kaltais dėl 2017-aisiais įvykdyto plungiškės I. Strazdauskaitės nužudymo, dviejų plėšimų, turto sunaikinimo bei neteisėto laisvės atėmimo. Teismas Leonui Bieliauskui skyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos, Karoliui Bieliauskui – 17, o Mantui Bieliauskui – 16 metų laisvės atėmimo bausmes.
Šioje byloje taip pat buvo nuteisti marijampolietis Algimantas Stankevičius ir kėdainietis Tomas Zagurskas. Jiems skirtos atitinkamai dvejų metų ir dviejų mėnesių bei dvejų metų laisvės atėmimo bausmės už dalyvavimą plėšime, neteisėtą šaunamojo ginklo turėjimą ir jo panaudojimą.
Apeliaciniam teismui pateiktame skunde prokuratūra prašo T. Zagurskui skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, o A. Stankevičių įkalinti keturiems metams ir dvejiems mėnesiams.
Byloje nukentėjusiaisiais pripažinti I. Strazdauskaitės tėvai, sesė ir buvęs sužadėtinis taip pat prašo skirti maksimalias bausmes dviems iš trijų kaltinamųjų ir priteisti iš viso 400 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Kauno apygardos teismas nužudytos merginoms tėvams iš trijų pusbrolių solidariai priteisė 4510 eurų turtinei žalai atlyginti ir po 30 tūkst. eurų kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, o nužudytosios seseriai ir sužadėtiniui – po 15 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Skundus byloje pateikė ir nuteistieji, jie prašo sušvelninti jiems skirtas bausmes. Taip pat sulaukta ir nuteistųjų artimųjų apeliacinio skundo.
Išskyrė vieno pusbrolio veiksmus
Naujienų portalas tv3.lt rašė, kad po Kauno apygardos teismo nuosprendžio rezonansinėje jaunos plungiškės I. Strazdauskaitės nužudymo byloje visuomenėje kilo didelis nepasitenkinimas dėl to, kad tik vienas žudikų pasiųstas už grotų iki gyvenimo pabaigos.
Todėl Lietuvos apeliacinis teismas buvo tiesiog užverstas apeliacijomis ir ne tik iš prokurorų ar nukentėjusiųjų, bet ir iš nuteistųjų pusės. Teisingumo paieškų estafetę perėmusiame Lietuvos apeliaciniame teisme byla pradėta nagrinėti šį ketvirtadienį.
K. Bieliausko advokatas Raimundas Gargasas anksčiau patvirtino, kad visi trys pusbroliai prašo iš naujo įvertinti jų veiksmus bei sušvelninti paskirtas bausmes.
Pusbroliai nuteisti už tai, kad veikdami organizuotai, kankindami ir itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, siekdami nuslėpti kitus nusikaltimus, nužudė merginą. Kaltinamieji A. Stankevičius ir T. Zagurskas nuteisti už tai, kad, veikdami organizuotoje grupėje, dalyvavo apiplėšime ir pagrobė didelės vertės turtą.
Teismas nustatė, kad trys pusbroliai kryptingai naikino įkalčius, teisme pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, neatgailavo. Nors jie visi trys veikė aktyviai, tačiau teismas nustatė, kad darydamas labai sunkų nusikaltimą asmens gyvybei, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes, būtent L. Bieliauskas elgėsi itin žiauriai.
Teismas, subendrinęs bausmes, L. Bieliauskui paskyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kurią jis turės atlikti kalėjime, ir pripažino jį pavojingu recidyvistu. K. Bieliauskui teismas paskyrė subendrintą 17 metų laisvės atėmimo bausmę, o M. Bieliauskui – 16 metų laisvės atėmimo bausmę, kurias jie turės atlikti pataisos namuose. A. Stankevičiui teismas paskyrė subendrintą 2 metų 2 mėnesių, o T. Zagurskui – 2 metų laisvės atėmimo bausmes, kurias jie turės atlikti pataisos namuose.
Teismas tenkino visų nukentėjusiųjų ieškinius ir nusprendė baudžiamojoje byloje nuteistiesiems taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikyti iki visiško civilinių ieškinių išieškojimo. Teismas nužudytosios tėvams iš trijų pusbrolių solidariai priteisė 4 510 eurų turtinei žalai atlyginti ir po 30 tūkst. eurų kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, nužudytosios seseriai ir sužadėtiniui 15 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Neadekvatūs skaičiai
I. Strazdauskaitės artimųjų advokatas Marius Liatukas dar bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje išvakarėse teigė, kad jų esminis skundas susijęs su paskirta neturtine žala:
„Pasisakėme, kad, mūsų manymu, byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, jog visus tris pusbrolius būtų buvę galima nuteisti iki gyvos galvos. Nemačiau sąlygų, kurios leistų diferencijuoti paskirtas bausmes taip, kaip tas buvo padaryta. Tokių svarių skirtumų, kurie leistų taip ryškiai atskirti bausmes bylos medžiagoje neradau. Bet dėl bausmės dydžio turi pasisakyti prokurorai.
Mes pateikėme skundą dėl neturtinės žalos dydžio, bet neakcentavome to, kad per daug ar per mažai buvo paskirta, o atkreipėme dėmesį į neadekvačias sumas. Iškėlėme argumentą, kodėl tėvams paskirta vienokia suma, o nužudytosios sesei ir sužadėtiniui dvigubai mažiau. Mūsų įstatymai nesudaro pagrindo skirstyti žmones į artimus ir labiau artimus. Tad pačios sumos turėtų būti bent jau apylygės, o ne per puse mažesnės.“
M. Liatukas taip pat atkreipė dėmesį į žalos dydį: „Matome pavyzdžių teismuose, kai priteisiamos ženkliai didesnės pinigų sumos. Dabar žmogaus gyvybė buvo sulyginta su nušauto stumbro ir stumbriuko gyvybėmis. Valstybė neadekvačiai įkainojo atimtą žmogaus gyvybę. Juk mergina buvo nužudyta ypatingai žiauriai ir ciniškai. Tad turėtų būti priteistos didesnės sumos.
Teismas pateikė motyvaciją, kad žala negali būti per didelė, nes nuteistieji negalės atlyginti. Reikia suprasti, kad, jei žmogus neturi pinigų, tai jis gali žiauriau elgtis? Valstybė turi adekvačiai reaguoti į ekonomines asmens galimybes. Jei prasčiau gyvename, tai gyvybė tampa pigesnė? Teismas tą nori pasakyti? Jei skurdžiau gyveni, tai gali žudyti? Bent jau susidaro toks įspūdis, o turtinė asmens padėtis neturėtų sušvelninti jo situacijos.
Maža to, paskirta neturtinė žala turėtų atlikti prevencinį darbą, signalizuojant visuomenei, kad valstybė netoleruoja tokio masto nusikaltimų. Tai savotiškas valstybės parodymas, kiek vertina žmogaus gyvybę. Matydami neadekvačius skaičius, savo skunde prašome pakeisti priimtą sprendimą.“
Sukrečiantis nusikaltimas
2017 m. kovo mėnesį Lietuvos visuomenę sukrėtė ciniškas ir žiaurus nusikaltimas, kai greitkeliu Klaipėda–Kaunas–Vilnius važiavusi jauna mergina buvo pagrobta ir, pasisavinus automobilį bei jos daiktus, brutaliai nužudyta.
Nuo pat pranešimo apie netikėtą merginos dingimą intensyviai dirbę Kauno vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai bei ikiteisminiam tyrimui vadovavę prokurorai per keletą dienų nustatė įtariamuosius ir rado merginos kūną.
Tyrimo metu buvo atskleistas ir 2016 m. įvykdytas dviejų Latvijos piliečių užpuolimas, kurio metu buvo pagrobtas jų automobilis ir daiktai.
