Visos bylos šalys pasinaudojo teise teikti apeliacinius skundus. Teisingumo paieškų estafetę perėmusiame Lietuvos apeliaciniame teisme byla bus atversta jau šį ketvirtadienį.
Prieš tai prisiminkite žemesnės instancijos teismo paskirtas bausmes ir motyvus bei sužinokite, kokius prašymus nuteistieji ir nukentėjusieji pateikė teismui.
Tik vienam – griežčiausia bausmė
Primename, kad pusbroliai kėdainiečiai Karolis Bieliauskas, Leonas Bieliauskas ir Mantas Bieliauskas šioje byloje buvo kaltinami, kad siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą bendrininkų grupėje kankindami žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Jie taip pat kaltinti neteisėtu laisvės atėmimu bei turto sugadinimu.
Kartu buvo teisiami ir bendrininkais pripažinti Algimantas Stankevičius ir Tomas Zagurskas. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, apžiūrų protokoluose užfiksuotus duomenis, specialistų išvadas, kitus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė neginčijamą išvadą, kad visi kaltinamiesiems prokuratūros inkriminuoti nusikaltimai pasitvirtino.
Pusbroliai nuteisti už tai, kad veikdami organizuotai, kankindami ir itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, siekdami nuslėpti kitus nusikaltimus, nužudė merginą. Kaltinamieji A. Stankevičius ir T. Zagurskas nuteisti už tai, kad, veikdami organizuotoje grupėje, dalyvavo apiplėšime ir pagrobė didelės vertės turtą.
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kaltininkų asmenybes, teistumus, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas nustatė, kad trys pusbroliai kryptingai naikino įkalčius, teisme pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, neatgailavo. Nors jie visi trys veikė aktyviai, tačiau teismas nustatė, kad darydamas labai sunkų nusikaltimą asmens gyvybei, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes, būtent L. Bieliauskas elgėsi itin žiauriai.
Teismas, subendrinęs bausmes, L. Bieliauskui paskyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kurią jis turės atlikti kalėjime, ir pripažino jį pavojingu recidyvistu. K. Bieliauskui teismas paskyrė subendrintą 17 metų laisvės atėmimo bausmę, o M. Bieliauskui – 16 metų laisvės atėmimo bausmę, kurias jie turės atlikti pataisos namuose. A. Stankevičiui teismas paskyrė subendrintą 2 metų 2 mėnesių, o T. Zagurskui – 2 metų laisvės atėmimo bausmes, kurias jie turės atlikti pataisos namuose.
Teismas tenkino visų nukentėjusiųjų ieškinius ir nusprendė baudžiamojoje byloje nuteistiesiems taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikyti iki visiško civilinių ieškinių išieškojimo. Teismas nužudytosios tėvams iš trijų pusbrolių solidariai priteisė 4 510 eurų turtinei žalai atlyginti ir po 30 tūkst. eurų kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, nužudytosios seseriai ir sužadėtiniui 15 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Neadekvatūs skaičiai
I. Strazdauskaitės artimųjų advokatas Marius Liatukas bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje išvakarėse teigė, kad jų esminis skundas susijęs su paskirta neturtine žala:
„Pasisakėme, kad, mūsų manymu, byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, jog visus tris pusbrolius būtų buvę galima nuteisti iki gyvos galvos. Nemačiau sąlygų, kurios leistų diferencijuoti paskirtas bausmes taip, kaip tas buvo padaryta. Tokių svarių skirtumų, kurie leistų taip ryškiai atskirti bausmes bylos medžiagoje neradau. Bet dėl bausmės dydžio turi pasisakyti prokurorai.
Mes pateikėme skundą dėl neturtinės žalos dydžio, bet neakcentavome to, kad per daug ar per mažai buvo paskirta, o atkreipėme dėmesį į neadekvačias sumas. Iškėlėme argumentą, kodėl tėvams paskirta vienokia suma, o nužudytosios sesei ir sužadėtiniui dvigubai mažiau. Mūsų įstatymai nesudaro pagrindo skirstyti žmones į artimus ir labiau artimus. Tad pačios sumos turėtų būti bent jau apylygės, o ne per puse mažesnės.“
M. Liatukas taip pat atkreipė dėmesį į žalos dydį: „Matome pavyzdžių teismuose, kai priteisiamos ženkliai didesnės pinigų sumos. Dabar žmogaus gyvybė buvo sulyginta su nušauto stumbro ir stumbriuko gyvybėmis. Valstybė neadekvačiai įkainojo atimtą žmogaus gyvybę. Juk mergina buvo nužudyta ypatingai žiauriai ir ciniškai. Tad turėtų būti priteistos didesnės sumos.
Teismas pateikė motyvaciją, kad žala negali būti per didelė, nes nuteistieji negalės atlyginti. Reikia suprasti, kad, jei žmogus neturi pinigų, tai jis gali žiauriau elgtis? Valstybė turi adekvačiai reaguoti į ekonomines asmens galimybes. Jei prasčiau gyvename, tai gyvybė tampa pigesnė? Teismas tą nori pasakyti? Jei skurdžiau gyveni, tai gali žudyti? Bent jau susidaro toks įspūdis, o turtinė asmens padėtis neturėtų sušvelninti jo situacijos.
Maža to, paskirta neturtinė žala turėtų atlikti prevencinį darbą, signalizuojant visuomenei, kad valstybė netoleruoja tokio masto nusikaltimų. Tai savotiškas valstybės parodymas, kiek vertina žmogaus gyvybę. Matydami neadekvačius skaičius, savo skunde prašome pakeisti priimtą sprendimą.“
Siūlo griežtinti bausmes
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad generalinė prokuratūra kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio, kuris buvo priimtas balandžio 3 d. išnagrinėjus brutaliai nužudytos I. Strazdauskaitės ir Latvijos piliečių plėšimo baudžiamąją bylą.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavę ir valstybinį kaltinimą teisme palaikę Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai apeliaciniame skunde prašo iš dalies pakeisti priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir skirti kaltinamiesiems griežtesnes bausmes.
Prokuratūra siekia, kad už įvykdytus nusikaltimus įkalinimas iki gyvos galvos būtų skirtas trims šios bylos kaltinamiesiems, kuriuos teismas pripažino kaltais dėl ypatingai žiauraus merginos nužudymo, dviejų plėšimų, turto sunaikinimo, neteisėto laisvės atėmimo. Tokia bausmė Kauno apygardos teismo sprendimu buvo skirta tik vienam iš jų – kaltinamajam L. Bieliauskui Kaltinamajam K. Bieliauskui teismas skyrė 17 metų laisvės atėmimo bausmę, o M. Bieliauskui – 16 metų laisvės atėmimo bausmę.
Apeliaciniu skundu griežtesnių bausmių prašoma ir kaltinamajam T. Zagurskui, kuris pripažintas kaltu dėl bendrininkavimo 2016 m. balandžio mėn. plėšimo būdu užvaldant Latvijos piliečių automobilį „VW Passat“. Jo atžvilgiu prokurorai prašo skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajam A. Stankevičiui, pripažintam kaltu dėl bendrininkavimo 2017 m. kovo mėn. plėšimo būdu užvaldant automobilį „Audi A7“ ir neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, taip pat prašoma skirti griežtesnę – 4 metų 2 mėnesių, laisvės atėmimo bausmę.
Taip pat apeliaciniu skundu prašoma visiškai tenkinti pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos ir taikyti turto konfiskavimą dėl visų nusikaltimams panaudotų automobilių bei nerastų pagrobtų daiktų, išieškant turto vertę atitinkančias pinigų sumas iš kaltinamųjų.
Sukrečiantis nusikaltimas
2017 m. kovo mėnesį Lietuvos visuomenę sukrėtė ciniškas ir žiaurus nusikaltimas, kai greitkeliu „Klaipėda – Kaunas – Vilnius“ važiavusi jauna mergina buvo pagrobta ir, pasisavinus automobilį bei jos daiktus, brutaliai nužudyta.
Nuo pat pranešimo apie netikėtą merginos dingimą intensyviai dirbę Kauno vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai bei ikiteisminiam tyrimui vadovavę prokurorai per keletą dienų nustatė įtariamuosius ir rado merginos kūną.
Tyrimo metu buvo atskleistas ir 2016 m. įvykdytas dviejų Latvijos piliečių užpuolimas, kurio metu buvo pagrobtas jų automobilis ir daiktai.
2018 m. gegužės mėnesį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.