Kaip ir iki šiol pirmininkavusioms šalims, tikėtina, kad Lietuvai nepavyks sukelti reikšmingų pokyčių per ateinančius pusę metų, rašo „Stratfor“. Vis dėlto šalies siekis pritraukti Baltarusiją ir Ukrainą „arčiau Vakarų“ ir siekti energetinės nepriklausomybės reikalauja gilesnės analizės. Šie prioritetai parodo esminius Vilniaus interesus.
Ypač Lietuvos santykiai su Rusija ir Lenkija išlieka svarbia ir strategine pozicija. Lenkija yra pagrindinė sąjungininkė NATO ir ES. Taip pat abi šalys glaudžiai bendradarbiauja prekybos ir energetikos klausimais. Vis dėlto išlieka nesutarimų dėl lenkų mažumos padėties Lietuvoje.
Ukraina taip pat yra svarbi Lietuvai. Ši valstybė taip ir neprisijungė nei prie NATO, nei prie ES, tačiau Lietuva ir Lenkija siekia jos integracijos į šiuos blokus. Pagrindinis šių interesų įrankis yra Rytų partnerystės programa, kuria siekiama didinti bendradarbiavimą tarp ES ir šešių buvusių Sovietų Sąjungos valstybių ( Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano). Lapkritį Vilniuje vyks Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kurio metu tikimasi su Ukraina pasirašyti laisvos prekybos sutartį, taip pat viliamasi, kad ši sutiks tapti asocijuota ES nare. Vis dėlto lieka neaišku, ar šis Lietuvos prioritetas išdegs, nes Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp Maskvos ir Briuselio.
Baltarusijos atveju taip pat bus sunkiau, nes pati ES atsiribojo nuo šios šalies režimo, taikydama ekonomines sankcijas. Po tokių sprendimų Baltarusija tik dar labiau priartėjo prie Rusijos ir prisijungė prie Maskvos vadovaujamos bendros muitų sąjungos. Lietuvos ir Baltarusijos ekonominiai ryšiai yra gana stiprūs, tačiau mažai tikėtina, kad pastaroji pasuks į Vakarus.
Galiausiai Rusija kelia didžiausią susirūpinimą dėl Lietuvos saugumo. Didžioji kaimynė aktyviai prieštaravo Lietuvos stojimui į ES ir NATO. Paskutiniai Lietuvos veiksmai siekiant pakeisti Ukrainos ir Baltarusijos kryptį taip pat sukėlė Rusijos nepasitenkinimą. Juo labiau kad ši siekia įkurti savo karines oro bazes Lydoje, maždaug 40 km nuo Lietuvos sienos.
Rusija vis dar išlieka pagrindinė energijos tiekėja Lietuvai. Tačiau padėtis keičiasi, nes šalis sėkmingai vykdo trečiąjį ES energetikos paketą ir mažins savo energetinę priklausomybę. Suskystintų dujų terminalas pagreitins šį procesą, o Lietuva neabejotinai iškels ne tik savo, bet ir viso Baltijos regiono energetinės nepriklausomybės klausimą.
