Šiuo metu galime grožėtis mažiausia 2014 metų Mėnulio pilnatimi: šįryt 6.52 val. prasidėjusi pilnatis yra beveik 14 proc. mažesnė ir 30 proc. blausesnė už visas kitas šių metų pilnatis, praneša spaceweather. Mažoji pilnatis virš Lietuvos šiandien patekės 17.15 val.
Vis dėlto šį reiškinį pastebėti nėra lengva. Kai Mėnulis pakilęs aukštai ir šalimais nėra orientyrų, mažąją pilnatį sunku atskirti nuo didžiosios. Tačiau santykinio mažiausios šiais metais ir didžiausios 2013 m. pilnačių palyginimas aiškiai atskleidžia skirtumą.
Danguje matomo Mėnulio dydis ir ryškumas skiriasi dėl kiek elipsinės Mėnulio orbitos. Artimiausiame Žemei orbitos taške (perigėjuje) Mėnulis yra už 363 104 km nuo mūsų planetos, tolimiausiame (apogėjuje) – už 405 696 km. Sausio 16 dieną Mėnulis pasiekė apogėjų: jį nuo Žemės šiuo metu skiria apie 406 536 kilometrai. Todėl šįryt patekėjusi pilnatis atrodo pati mažiausia ir blankiausia.
Didesniu atstumu nuo Žemės nei šiuo metu Mėnulis šiemet bus tik liepos 28 dieną: jo apogėjus sieks 406 568 km. Tačiau tuo metu nebus pilnaties.
Priešingas reiškinys, kuomet sutampa pilnaties ir mažiausio atstumo iki Žemės (perigėjaus) laikas, dažnai vadinamas superpilnatimi. Tada Mėnulio pilnatis atrodo maždaug 14 proc. didesnė ir apie 30 proc. ryškesnė. Su mėnulio superpilnatimi liaudyje siejamos stichinės nelaimės, priešlaikiniai gimdymai ar padažnėję pamišimo atvejai, nors, pasak mokslininkų, iš tikrųjų tai neturi nieko bendra.
Šiemet superpilnatimi galėsime grožėtis rugpjūčio 10 d., o kol kas galima pamatyti jos priešingybę.
