Stogas yra daugiau nei statinio dalis, skirta apsaugoti jo vidų nuo aplinkos poveikio. Stogas suteikia individualumo ne tik atskiriems pastatams, bet ir ištisiems miestų kvartalams. Verta prisiminti nedažnai taikomą technologiją – apželdintus stogus.
Vakarų Europoje tokio tipo stogus nevengiama projektuoti kaip bendros paskirties zoną. Tai ypač aktualu intensyvaus miestų užstatymo zonose, kur viršutiniuose aukštuose atsiveria pilkos sutapdintų stogų panoramos.
Galimi net keli apželdinto stogo tipai: stogas-pieva, šilokų kilimo, ruloninės vejos stogas, taip pat pagal atitinkamą technologiją suformuoto grunto danga su savaime augančiais augalais. Galima išskirti du stogų apželdinimo būdus – ekstensyvų ir intensyvų. Ekstensyvus apželdinimo būdas – gana paprastas ir nesudėtingas, šiuo atveju stogas minimaliai prižiūrimas, apželdinami sutapdinti stogai ir iki 45 laipsnių nuolydžio šlaitiniai stogai. Tokiam stogui parenkami augalai, kuriems reikia minimalios priežiūros. Tai samanos, žoliniai augalai ir jų deriniai su žole. Tačiau norint lengviau apželdinti stogą galima pasirinkti specialiai paruoštas rulonines dangas. Dar vienas neblogas pasirinkimas – žalias paklotas iš šilokų. Ekstensyvus apželdinimas daugiau taikomas gyvenamųjų namų, garažų stogams.
Intensyvus apželdinimo būdas labiau tinka verslo centrų, kotedžų stogams, elitiniams namams su antstatais. Naudojant intensyvų apželdinimo būdą ant stogo galima sukurti unikalų gamtos kampelį su takeliais, dekoratyviniais krūmais, net žemaūgiais vaismedžiais. Tokį stogą įsirengti be specialistų pagalbos yra sudėtinga – augalai turi būti parinkti labai kruopščiai ir nuolat prižiūrimi.
Ekstensyvus stogo apželdinimo būdas
Apželdinto stogo įrengimas – darbas, reikalaujantis laikytis nustatytų taisyklių. Apželdinant stogą reikia ne tik tvirtai suformuoti tvirtą laikančią konstrukciją, hidroizoliuoti tik šiam tikslui skirtomis medžiagomis, bet ir parinkti tinkamą substratą bei augalus. Stogo konstrukcijai rekomenduojama naudoti 10x20 cm storio gegnes, sudėtas kas 50 cm. Vėliau ant garo izoliacijos plėvelės uždedama specialiu bituminiu gruntu impregnuota OSB plokštė. Hidroizoliacijai reikėtų naudoti dviejų sluoksnių hidroizoliacinę dangą. Jungiant bituminės dangos juostas reikia padaryti bent 10 cm užlaidas.
Reikėtų parinkti tokią hidroizoliacinę medžiagą, kuri augalų šaknims neleistų skverbtis į konstrukciją. Virš hidroizoliacijos dedamas drenuojantis filtravimo sluoksnis su armuotu polipropileno tinklu. Kad substratas neslinktų, kol susiformuos šaknų tinklas, būtina pakloti stambų tinklą iš kokoso plaušo.
Apželdintiems stogams naudojamas specialus substratas. Jo paskirtis – sugerti kiek galima daugiau drėgmės ir tolygiai ją atiduoti augalams. Substratas yra geresnės kokybės mišinys nei įprasta dirva. Substrato sudėtis yra tokia, kad jame pasodintų daugiamečių augalų nereikia laistyti. Prisotintame vandens substrate lieka pakankamai daug deguonies, todėl jis nedumblėja. Substratas yra nesikeičiančios struktūros, išlaiko ir absorbuoja maitinamąsias medžiagas, kuriomis vėliau maitina augalus. Substrato galima įsigyti specializuotose prekybos salonuose, tačiau galima pasidaryti ir pačiam. Gaminant mišinį būtina naudoti vandenį akumuliuojančias medžiagas – keramzitą, smulkios pušies žievę, maltą smiltainį. Įrenginėjant apželdintą stogą į substratą galima įdėti specialios paskirties mikrogranulių – polimero vandens kristalų, kurie absorbuoja vandenį ir padidėja keliasdešimt kartų. Šios granulės į substratą įberiamos pilant žemę ant stogo.
Ekstensyviam apželdinimui rekomenduojama rinktis lėtai augančius ir tankią velėną suformuojančius žolės mišinius. Dėl žolės mišinių sudėties rekomenduojama konsultuotis su specialistais.
Šilokų kilimas
Dažnam atrodo, kad apželdintas stogas paprastai būna nuskuręs, nešienautas, abejotinos estetinės išvaizdos ir dažniausiai įrengiamas užmiesčio vietovėse, sodybose. Tačiau pasaulinės tendencijos liudija, kad vis dažniau apželdintų stogų technologija pasirenkama didmiesčiuose. Taigi atėjo metas įvertinti ekologiškas ir nebrangias, tačiau gal kiek netipiškas medžiagas stogų dangoms. Norėtume pristatyti nepakeičiamus augalus apželdintiems stogams – šilokus. Toks stogas dar vadinamas šilokų kilimu. Tai pažeme besidriekianti danga, kurios aukštis gali siekti nuo 6 iki 15 cm priklausomai nuo pasirinktų šilokų rūšies. Tokio tipo žaliasis kilimas plačiai naudojamas dengiant pastatų stogus, kai numatomos minimalios apkrovos ir taupiai skaičiuojami įrengimo ir stogų eksploatavimo kaštai. Kadangi šilokų įvairovė yra pakankamai didelė, galima sukurti įspūdingas kilimo kompozicijas derinant skirtingą jų aukštį, faktūrą, žydėjimo laiką, kuris tęsiasi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Vegetacijos laikotarpiu vyraujanti tokio stogo spalvų gama – nuo geltonos iki sodriai raudonos.
Šilokai (Sedum L.)
Genties lotyniško pavadinimo kilmė aiškinama dvejopai: sedere – priglusti prie žemės (sėdėti), sedare ¬– nuraminti. Lietuviškame botanikos žodyne (1938 m.) nurodyti lietuviški šiloko sinonimai: ciprukas, drugenis ir drugiažolė, perkūnutė, perkūnžolė, riebunis, sultinukas.
Šilokai paplitę beveik visoje Europoje (išskyrus Pietų Italijos salas ir didesnę Balkanų pusiasalio dalį), daugelyje Azijos žemyno vidutinio klimato zonų, taip pat Tolimuosiuose Rytuose, Japonijoje, Kinijoje, Mandžiūrijoje ir Šiaurės Afrikoje.
Pagal žaliavimo laiką ir trukmę šilokai skirstomi į nuolat žaliuojančius, kurie nepraranda dekoratyvinės vertės ir žiemą, jei neatsiduria po sniego danga (aitrusis š., baltažiedis š.ir jo veislės Murale, Coral Carpet, Chloroticum Micranthum; Fosterio š. Elegans, lydinis š., uolinis š. ir jo veislės Angelina, Cristatum, Glaucum).
Kitos grupės žaliavimo laikas ir trukmė kinta dėl didesnio jautrumo pavasario ir rudens šalnoms, žiemojimo sąlygoms. Dėl šių priežasčių šilokai anksčiau baigia vegetaciją ir vėliau atželia pavasarį. Todėl vegetacijos trukmė yra trumpesnė: anakompsero š., japoninis š. Lidakense, ispaniškasis š. Minus, Aureum; linijinis š.; kaukazinio ir kamčiatkinio š. veislės, lydinis š.; Everso š. ir jo veislė Homophyllum.
Šilokai žydi ne vienu metu. Vieni jų – pavasario pabaigoje-vasaros pradžioje (daugiausia geltonžiedžiai šilokai). Kiti – vasaros pabaigoje-rudens pradžioje. Vidurvasarį žydi tik įvairios kaukazinio šiloko veislės. Pakartotinai ir labai negausiai rudenį pražysta kai kurios kaukazinio šiloko veislės: Albescens, Roseum Superbum. Daugumos šilokų žydėjimo trukmė nėra ilga, ji siekia 20-30 dienų. Šis laikotarpis priklauso nuo tų metų oro sąlygų.
Šilokai – sausų dirvų, saulėtų vietų augalai. Kai kurie pakenčia nedidelį pavėsį, tačiau tai – išimtys. Jie gerai auga įvairiuose dirvožemiuose, išskyrus rūgščius. Dirvožemyje turi būti pakankamai kalcio atsargų.
Šilokai – sukulentai, jų antžeminėje dalyje ar šaknyne sukauptos didelės vandens atsargos, todėl jie geriau pakenčia sausras ir karštį. Dauguma šios genties augalų gali augti skurdžiuose dirvožemiuose, tačiau jų dekoratyvinės savybės labiausiai suklesti, kai jų augimvietėse yra normalios agrotechninės sąlygos. Jos nulemia ir žydėjimo gausumą, kuris labai nualina augalą, ypač jei nepašalinami žiedynai tuoj pat po žydėjimo. Dauguma žemaūgių šilokų geriau tarpsta prieskurdėje dirvoje, o ne gerai patręštoje. Žydėjimo gausumą lemia ne tik dirvožemis, bet ir praėjusių metų augimo sąlygos. Norint, kad šilokai ilgiau augtų nepersodinti, būtina juos retinti. Tai geriausia daryti pavasarį.
Šilokai – nepamainomi augalai apželdintiems stogams. Parinkus tinkamą šilokų asortimentą galima džiaugtis žydinčiais kilimais pavasario pabaigoje-vasaros pradžioje, iki vėlyvo rudens. Tokie kilimai patrauklūs ne tik žiedų spalva, bet ir įdomia paklotės faktūra, smulkia ar stambesne, banguojančia, korėta, kardiška.
Apželdintų stogų augalai turi atitikti šiuos reikalavimus:
- sėjami tik žemaūgiai augalai;
- svarbu, kad augalai sparčiai augtų ir plistų;
- augalai turi būti atsparūs tiek sausroms, tiek nuolatinei drėgmei; r
- eikėtų rinktis augalus su pluoštinėmis šaknimis, kad jos nepažeistų hidroizoliacinio sluoksnio;
- augalai turi nereikalauti kruopščios priežiūros – tik paprasto ravėjimo, pjovimo, formavimo.
Apželdinto stogo privalumai