Didelės statybos darbų kainos ir senų daugiabučių namų nusidėvėjimas stumia jų gyventojus į aklavietę - remontuoti privaloma, tačiau sumokėti daugiatūkstantinių sumų nėra iš ko, rašo "Vakarų ekspresas".
„Įteisintas reketas“, - taip situaciją, į kurią pateko jo tėvai pensininkai, apibūdina klaipėdietis Sergejus Novikovas.
Anot jo, suremontavus daugiabučio namo Ąžuolų gatvėje 6, kur jie gyvena, stogą pensininkams per metus teks sumokėti apie 25 tūkst. litų. Bendra stogo remonto sąmata būsianti apie 85 tūkst. litų, o daugiabutyje - tik 5 butai.
„Mes sutinkam, kad stogą reikia remontuoti, bet 25 tūkstančių litų sumą per metus išmokėti yra nerealu. Padėtume tėvams - jų abiejų pensijos kartu sudėjus siektų tik maždaug pusę sumos, bet tiek daug negalime...“ - sakė S. Novikovas.
Klaipėdietis įsitikinęs, jog stogas remontuojamas per brangiai - esą įmanoma rasti meistrų, galinčių šį darbą padaryti kur kas pigiau. Be to, daugiabutį administruojanti bendrovė „Paslaugos būstui“ esą nepateikianti gyventojams su stogo remontu susijusių dokumentų.
„Ir daugiau namų yra mūsų gatvėje, o stogo niekur nereikėjo remontuoti. Kodėl mūsų ėmė? Vienas iš mūsų name esančių butų yra Savivaldybės, tai gal ji suinteresuota stogą suremontuoti ir tą butą parduoti?“ - svarstė S. Novikovas.
„Mažas namas, stogas - šlaitinis, jo remontas brangus. Mes viską suprantame, nepuolame tvarkyti, bet tame name stogas jau labai prastos būklės, bėga“, - situaciją komentavo UAB „Paslaugos būstui“ vadybininkė Rasa Rimaitė.
Anot jos, gyventojams buvo organizuojami susirinkimai, siūlomos galimybės, kaip stogą suremontuoti kuo pigiau, pavyzdžiui, patiems žmonėms „ūkio būdu“ ieškotis ir samdyti darbininkus.
„Bet tame name gyventojai neranda susitarimo“, - apgailestavo R. Rimaitė. Taigi namų valdoms teko imtis iniciatyvos ir skelbti rangovo parinkimo konkursą.
Visa informacija, susijusi su stogo remontu, anot R. Rimaitės, gyventojams nesanti jokia paslaptis - ji pateikta per visai neseniai organizuotą susirinkimą, kuriame Novikovai nedalyvavę.
Beje, galutinė stogo remonto suma dar nežinoma - ji būsianti aiški tik pabaigus visus darbus. Lokalinė sąmata siekia apie 79 tūkst. litų.
„Mes suprantame, kad tai - opus klausimas. Dar nė vieno nesame išmetę į gatvę, kad nesumokėjo už stogą. Gyventojams sakome, kad po metų, kai baigsis išmokėjimo laikotarpis, ateitų. Tiems, kurie stengėsi mokėti, bet negalėjo išmokėti visos sumos nepiktybiškai, rasime galimybę pratęsti laikotarpį“, - sakė R. Rimaitė.
Jos teigimu, atvejų, kai priimami nepajėgiantiems susimokėti gyventojams palankūs sprendimai, yra buvę, tačiau kokios konkrečiai išeitys surandamos, vadybininkė nekomentavo motyvuodama, jog sprendimus priimanti ne ji.
„Yra ir kita medalio pusė - žmonės laksto po visas instancijas, o galų gale grįžta ir sumoka visą sumą...“ - sakė ji.
„Žmonės neranda sutarimo“
Algis GAIŽUTIS, Savivaldybės administracijos Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas:
Šlaitiniai stogai, nedidelis namas, sprendžiant pagal namo apžiūros aktus remontuoti būtina... Galėčiau gyventojus tik užjausti.
Administratoriams siūlome žmones informuoti apie įvairias galimybes, pavyzdžiui, perleisti palėpę, kurios po dalį priklauso visų butų savininkams, vienam su sąlyga, kad bus sutvarkytas stogas. Galima sutarti su kuo nors, kad pasikeltų namą dar vienu aukštu ir už tai sutvarkytų stogą, aplinką. Patys patalpų savininkai turėtų spręsti, bet mūsų, lietuvių, būdas toks - nei sau, nei kaimynui.
Suprantu, kad pajamos gyventojų mažos, bet jie valdo nemažą turtą. Vartojamosios paskolos jei negauna, juk galima užstatyti butą ir gauti lėšų sumokėti už remontą. Tai, žinoma, gyventojai nelabai nori daryti. Galėtų ir giminaičiai padėti - butas juk vis tiek kažkam iš jų liks.
Galų gale patys gyventojai pagal jungtinės veiklos sutartį ar kitaip sutarę galėtų remontuoti, gal ir dangą kitokią, pigesnę parinktų. Administratorius dangos į kitokią nekeičia, kitaip tenka rengti projektą, o tai jau vėl papildomos lėšos.
Bėda ta, kad tarpusavyje žmonės nebendrauja, sutarimo neranda.
Anksčiau metų pabaigoje likdavo lėšų ir būdavo galimybė skirti mažas pajamas gaunantiems žmonėms vienkartines pašalpas. Jos būdavo po 300 litų. Deja, šiemet vienkartinių pašalpų mokėjimas sustabdytas.
Parama daugiabučių renovacijai
Pasak Savivaldybės administracijos Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjo Algio Gaižučio, daugiabučių namų renovacijai paramą gauti galima ir iš valstybės, ir iš Savivaldybės.
Valstybės remiamoje programoje gali dalyvauti bendrijos, sudariusieji jungtinės veiklos sutartį ir namų valdų administruojami namai, o Savivaldybės - tik bendrijos ir pagal jungtinės veiklos sutartį. Pastarasis variantas labiau tinka nedideliems, 5-7 butų, namams, nes kai savininkų daug, sudaryti tokią sutartį darosi sudėtinga. Tiesa, parama skiriama su energijos taupymu susijusiems darbams, tad vien stogo dangos keitimas, be apšiltinimo, nebūtų remiamas.
Savivaldybės parama siekia iki 20 proc. investicinės sumos. Pateikus reikiamus dokumentus stojama eilėn ir, kai patvirtinamas biudžetas kitiems metams, pinigai skirstomi pagal turimą kiekį. Praėjusiais metais pinigų - 860 tūkst. litų vietoj prašytų maždaug 1,5 mln. - buvo skirta dešimčiai bendrijų.
Valstybės parama siekia iki 50 proc. investicinės sumos. Pasak Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos regiono padalinio vyriausiojo specialisto Eugenijaus Šimonio, nuo 2006 metų Klaipėdos bei dalyje Telšių apskrities užregistruota ir pritarta 90 bendrijų projektų. Darbų jau atlikta už 22 mln. litų, o valstybės parama siekė beveik 9 mln. litų. Lėšų trūksta, eilėje visos šalies mastu stovi apie 300 bendrijų, tačiau tikimasi, jog traukinys pajudės. Kitiems metams daugiabučių renovacijai turėtų būti skirta 70 mln. litų.
Iki šiol uostamiestyje nei daugiabučius administruojančios bendrovės, nei gyventojai pagal jungtinės veiklos sutartis investicinių projektų nėra teikę, tik bendrijos.
Giedrė Norvilaitė
