Beveik visų žinduolių organizmuose mažiau kailiu ar plaukais padengtas odos vietas krauju aprūpina venų kraujagyslių tinklas, kontroliuojantis kūno temperatūrą. Ne kitaip ir su žmonėmis. Tik mūsų atveju tokios kūno dalys yra delnai, padai ir pan. Kaip ir beveik visi kiti biologiniai procesai, fiziologiją galima atkartoti ir imituoti – technologiškai. Būtent toks apibūdinimas tinka kūno vėsinimo movai, kurią sukūrė Stenfordo universiteto (JAV) išradėjai, tvirtinantys, jog tokios movos yra nepaprastai potencialus sporto pasaulio reikmuo – gerokai efektyvesnis už steroidus ir, kas svarbiausia – visiškai legalus.
Beplaukės kūno odos vietos yra svarbios kūno sritys, per kurias kūno šiluma atiduodama aplinkai. Pavyzdžiui, šiluminiu skeneriu nuskenavus lokį, paaiškėtų, jog daugiausiai šilumos aplinkai atiduoda lokio pėdos ir nosis. Venų kraujagyslių tinklai po beplauke oda vadinami arterijo-veninėmis anastomozėmis (angl. – „arteriovenous anastomoses“ arba tiesiog AVA) ir šaltame ore leidžia cirkuliuoti labai mažam kraujo
kiekiui. Kitaip tariant, sistema veikia šiluminė izoliacijos principu. Tačiau šiltame ore ar sportuojant pasižymi net 60 proc. kardialine (širdies) išeiga.
Būtent šiam procesui ir skirta kūno vėsinimo mova – ji tokį aukštą procentinį rodiklį paprasčiausiai numuša (kaip temperatūrą).
Žmogaus odoje yra nemažai AVA sričių, tačiau perspektyviausia šiuo aspektu – delnų oda. Tad mova yra ne kas kita, o tiesiog pirštinė, prijungta prie nešiojamo šaldymo įrenginio. Naudojimasis ja – paprastas kaip trys kapeikos: tereikia į ją įkišti plaštaką. Tuomet movos viduje išsiurbiamas oras ir susiformuoja vakuumui artima terpė. Ji stimuliuoja delnų venas išsiplėsti ir leisti tekėti kraujui AVA tinklais. Šalto vandens vamzdeliai movoje vėsina kūnu cirkuliuojantį kraują.
Tyrėjai tvirtina, jog toks šaldymas palengvina ir paspartina organizmo audinių atsistatymą po treniruočių ar varžybų taip gerai, kad efektyvumu pranoksta net ir steroidus.
