Pastarosiomis dienomis vėl pasirodė svarstymų, jog Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai nepavyks, kaip yra planuojama, iki 2015 metų pastatyti naujos atominės elektrinės (AE) ir ji kainuos gerokai daugiau nei planuojama.
Prieš porą dienų tokią nuomonę žurnalistams išdėstė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas.
„Pati pradžia, galimybių studija, aplinkos tyrimai, jie mažiausiai reikalauja 2,5-3 metų, tikėtina statybos pradžia, jeigu viskas vyktų gerai, būtų 2010-2011 metai, šešerių metų reikia pastatyti, išbandyti ir kitus dalykus padaryti. Paleidimo terminas galėtų būti 2018-2019 metai", – teigė Kęstutis Glaveckas.
Jo nuomone, abiejų reaktorių statybos kainuos 7-8 mlrd. eurų (24-27,62 mlrd. Lt), o ne per 22 mlrd. Lt., kaip buvo numatyta.
Ministras atmeta vėlavimo galimybę
Tuo tarpu ūkio ministras Vytas Navickas tokias kalbas vadina populistinėmis ir tvirtina, kad projektas vykdomas be vėlavimų.
„Motyvai, kad atominės elektrinės statybos gali vėluoti, yra nelogiški, nes viskas juda pagal grafiką, gal netgi greičiau", – tvirtino V. Navickas.
Pasak jo, atominės jėgainės statybų kaina paaiškės tik po išsamių tyrimų ir po paskelbtų konkursų, visos kitos spėlionės esą yra populizmas.
A.Zuokas įžvelgia žlugdymą
Vienos iš vakldančių partijų - Liberalų ir centro sąjungos pirmininką ketvirtadienį pareiškė pasipiktinimą tokiais svarstymais. “Tokias kalbas galima jis vertina tik kaip mėginimą sužlugdyti Lietuvos bei kitų dviejų Baltijos šalių planus apsirūpinti nepriklausomu energijos šaltiniu ir prasiveržti į Vakarų rinką su šiai reikalinga elektros energija.” – sakoma pareiškime.
"Ignalinos atominė elektrinė bus uždaryta 2009 m., taigi dešimtmečiui atidėjus kitos elektrinės paleidimą, Lietuva bus ne tik priversta pirkti elektros energiją, bet ir praras turimas palankias sąlygas naujai atominei elektrinei statyti", – tvirtina Artūras Zuokas.
Pasak jo, Baltijos šalims jau sutarus dėl bendro projekto, veiksmų atidėlioti negalima, o Vyriausybe privalo jau dabar atsakingai, reikliai ir efektyviai derėtis su nacionaliniu investuotoju, atlikti išsamias aplinkosaugos studijas ir judėti pirmyn.
Audronius Ažubalis: grafikas vykdomas, o nutikti gali visaip
Tėvynės Sąjungos atstovas, seimo narys Audronius Ažubalis "Balsui.lt" sakė nematąs pavojaus, kad pavieniai politikų pareiškimai, kuriais jie reiškia asmenines nuojautas ir nuomones, gali kažką sužlugdyti.
"Žinoma, Lietuvos kai kas nenori paleisti iš energetinės priklausomybės, tad visą laiką girdėjome ir girdėsime pavienių politikų ar pareigūnų pasvarstymus ir paabejojimus visose keturiose valstybėse, kad gal išvis nereikia dalyvauti ir panašiai." - svarstė politikas.
Pasak konservatoriaus, grafikas yra vykdomas, o kadangi projektas tikrai stambus, nutikti gali visko. Kol kas, anot jo, visi daro, ką įsipareigoję, Lietuvos energija rengia aplinkosauginę studiją, iš visų partnerių rugsėjo pradžioje gautos pastabos pateiktiems pasiūlymams, vyksta derybos. Jokių aiškių prielaidų dideliam vėlavimui, anot jo, nėra.
"Svarbiausia mums neatsilikti ir laiku suformuoti nacionalinį investuotoją", sakė "Balsas.lt" A. Ažubalis.
Energetinio tilto per Lenkiją į vakarus klausimai, pasak jo, taip pat juda į priekį. Spalio 10-ąją dieną, parlamentaro žiniomis, Vilniuje turėtų būti pasirašyti įmonių steigimo dokumentai.
Dėl 2015-ųjų metų abejojama
Visgi, kai kurie analitikai jau anksčiau tvirtino, kad realiai elektrinė galėtų pradėti veikti tik apie 2020-uosius. Šviežias Suomijos pavyzdys, anot jų, tai tik patvirtina, nes naujos atominės jėgainės projekto paruošimas ir realizacija truko 13 metų ir tai laikoma greita realizacija.
Dabar planuojamas AE maksimalus galingumas iki 3400 megavatų, vietoj anksčiau skelbtų 3200 megavatų.
Veikiantis Ignalinos AE reaktorius savo darbą turi baigti iki 2009 metų pabaigos, nors netyla balsai, siūlantys pratęsti jo darbą. Ūkio ministras jau yra pripažinęs, kad AE baigus darbą, elektros energija Lietuvoje brangs apie 40 proc. Darbams užsitęsus iki 2019-2020 metų, energetiniai šalies poreikiai ilgesniam laikui bus dar labiau priklausomi nuo Rusijos energijos tiekėjų, visų pirma – “GAZPROM”.
Statant elektrinę, Lietuvai AE projekte atstovaus nacionalinio investuotojo bendrovė – trijų kompanijų darinys, į kurį įeis valstybės valdomos AB „Lietuvos energija" ir AB „Rytų skirstomieji tinklai" (RST) bei privatizuotoji „NDX Energijos" valdoma AB VST. Daugiau nei pusę nacionalinio investuotojo akcijų valdys Vyriausybė. Lenkijai projekte atstovaus jos energetikos bendrovė PSE, Estijai – „Eesti Energija", o Latvijai – „Latvenergo".
