Apsilankiusi „Power Hit Radio“ podkaste „Sako, dabar tai madinga“, I. Cybina papasakojo, kas nutiko, kad tenisą iškeitė į madą, ir kokiomis taisyklėmis dabar vadovaujasi tiek pirkdama daiktus, tiek ir eidama į išpardavimus.
Kaip mada laimėjo prieš tenisą?
Nepaisant to, kad nuo pat vaikystės Irina savo gyvenimą siejo su tenisu, mada visuomet buvo šalia, o kaip sako pati Irina, iš tiesų mada ją taip pat lydėjo visada.
„Buvau profesionali sportininkė. Jeigu reikėtų trumpai prisistatyti, esu 24 kartus Lietuvos teniso čempionė, žaidžiau už Lietuvos teniso rinktinę ir tenisas mano gyvenime tikrai buvo viskas net 20 metų. Didžioji gyvenimo dalis buvo paskirta būtent jam. Dabar sportuoju, bet, žinoma, jau neprofesionaliai – daugiau dėl savęs. Žaidžiu mėgėjų lygoje, taip pat tenisą žaidžia ir mano šeima, tai savaitgaliais sportuojame visi kartu“, – pasakojo ji.
Paklausta, ar kažkuriuo gyvenimo metu įvyko lūžis, dėl kurio nusprendė pereiti nuo teniso prie mados, stilistė pasakojo, kad mada niekuomet nebuvo lyg žaibas iš giedro dangaus.
„Jau vaikystėje, kiek save prisimenu, kai mokykloje visi mano klasės draugai vaikščiojo su kuprinėmis, aš jau tada vaikščiojau su rankinėmis. Ir visai nesvarbu, kad vadovėliai netilpdavo į tas rankines – aš jas keisdavau kiekvieną dieną ir netgi turėjau iššūkį, kad dvi dienas iš eilės negaliu pasirodyti su tais pačiais drabužiais“, – su šypsena prisiminimais dalijosi ji.
Sulaukusi 12 metų, I. Cybina su tenisu ėmė keliauti po visą pasaulį, dažnai lankėsi tokiose šalyse, kaip Italija, Šveicarija, Prancūzija. Čia ji iškart domėdavosi naujienomis, o nusipelniusi – ir apsidovanodavo: „Buvo galimybė atsivežti kažką iš tų šalių, tai dažniausiai kaip apdovanojimą už gerai sužaistas varžybas, nusipirkdavau sau suknelę.“
Tiesa, madas žinoma moteris demonstravo ne tik už teniso aikštelės ribų – vietos pasireikšti buvo ir ten. „Tenisininkių apranga irgi yra labai stilinga, moteriška, o būdama 14-15 metų, pradėjau stilingiau rengtis net ir būdama teniso aikštelėje. Pradėjau laužyti tam tikras taisykles, stereotipus Lietuvoje, ir netgi tenise, sakyčiau, įvedžiau tą pavyzdį, kad merginos aišktelėje irgi galėtų gražiau, drąsiau ir išskirtiniau rengtis“, – džiaugėsi ji.
Kaip sako pati Irina, viskas vyko taip natūraliai, kad baigusi mokyklą net ketino stoti į Dailės akademiją, mokytis kostiumo dizaino paslapčių. Deja, galiausiai suprato, kad turi rinktis – arba tenisas, arba mada, mat nuolat keliauti, o kartu ir mokytis Dailės akademijoje, būtų buvę tiesiog neįmanoma. Todėl iš pradžių ji svajonės atsisakė ir toliau tęsė savo sėkmingą tenisininkės karjerą.
„Kai tenise Lietuvoje pasiekiau viską, įvyko tas lūžis. Kitas žingsnis buvo studijavimas Amerikoje – mane kvietė žaisti už universitetus. Bet manęs niekuomet ta šalis netraukė – visą laiką save įsivaizdavau Lietuvoje. Net 4-oje klasėje, kai rašėme tokius rašinėlius, kaip „Kuo tu norėtum būti, kai užaugsi?“, aš rašydavau, kad gyvensiu Vilniuje, ir tai yra mano svajonė“, – sakė I. Cybina.
Todėl supratusi, kad būtent dabar yra metas keisti savo gyvenimą, Irina pasiūlymų atsisakė, liko Lietuvoje ir ėmė daugiau domėtis mada – pradėjo skaityti literatūrą, mokytis įvaizdžio kūrimo, mados verslo, prisidėjo kaip stilistė prie projekto „Trys seserys“, dekoravo virtinas ir nemokamai konsultavo moteris.
Tiesa, ji neslėpė, kad tada, jei nebūtų jautusi, kad tai – 100 procentų jos kelias, to nebūtų dariusi, nepaisant to, kad atkalbinėjančių buvo nemažai.
„Absoliučiai visi mane įkalbinėjo, klausė, ką aš čia darau, juk čia daugelio žmonių svajonė. O aš pasakiau, kad taip, galbūt daugelio, bet ne mano. Aš buvau viena prieš visus, bet kadangi sportininko charakteris yra tvirtas ir griežtas, ir aš pasakiau „ne“, vadinasi, reiškia „ne“, – dabar šypsosi viena žinomiausių Lietuvos stilisčių.
Netikėtas santykis su išpardavimais ir rankinių skaičiumi spintoje
Dabar Irinos darbas – labai dinamiškas. 50 proc. laiko ji dirba su žurnalo „L’officiel“ viršeliais, rašo tekstus, užsiima fotosesijų stilizavimu, jų vadyba. 30 proc. darbo užima individualūs klientai – jų spintų analizės, asmeniniai apsipirkimai, konsultacijos. 20 proc. sudaro privačios ir asmeninės fotosesijos, reklamos ir pan.
Paklausta, kokios yra jos pačios spintos taisyklės, Irina pasakoj daug drabužių neturinti – tik vieną spintą tuo metu esančiam sezonui, o ir šiaip drabužiai čia ilgai neužsibūna – moteris yra linkusi juos keisti senus parduodama.
„Vyksta pastovi drabužių rotacija – aš juos parduodu. Jei matau, kad kažkokio daikto neužsidėjau 3-4 mėnesius, tai tikrai aš jo jau ir nebeužsidėsiu. Arba galbūt ateis laikas, kai aš tiesiog iš gailesčio jį apsivilksiu, jei matysiu, kad švarkas tiek laiko tiesiog dulka spintoje. Tačiau tai tikrai nebus dėl savęs, ar dėl to, kad aš gerai su juo jaučiuosi. Todėl tokius daiktus paprastai parduodu“, – sakė ji.
Įdomią taisyklę Irina taiko ir išpardavimuose. Pasirodo, kad stilistė į išpardavimus apsipirkti eina tik pirmą ir paskutinę nuolaidų dieną, o tam yra paprastas paaiškinimas.
„Pirmą dieną einu todėl, kad tuo metu būna didžiausias pasirinkimas pavienių daiktų, kurie dar yra likę sandėlyje. Aišku, kaina tada dar nėra tokia gera, nes nuolaidos būna tik 20 ar 30 procentų. Tačiau tada gali gauti kažkokį išskirtinį daiktą. O paskutinę dieną einu todėl, kad būna labai geros kainos, visko būna likę nedaug. Pavyzdžiui, paskutinėmis išpardavimų dienomis nusipirkau fantastišką suknelę iš „Zaros“. Prieš tai jos kaina buvo 50 eurų, o dabar – tik 9 eurai“, – minėjo I. Cybina.
Įdomu ir tai, kad stilistės spintoje visuomet yra 10 vardinių rankinių. Tačiau ji ir čia turi taisyklę – jei norisi naujos, privalu parduoti senąją. O kas liečia prabangius prekės ženklus, Irina ir čia yra linkusi skaičiuoti – nepirkti tokių, kurios tarnautų trumpai.
„Aš skaičiuoju paprastai. Jei aš nusiperku daiktą už 100 eurų, ir su juo išeinu 100 kartų, tai jis vienas išėjimas man kainuoja 1 eurą. Jei aš išeinu tik 1 kartą, tai man vienas išėjimas kainavo 100 eurų“, – paprastą taisyklę atskleidė ji.
