Eidama susitikti su advokate Aušra Ručiene mintyse džiaugiausi, kad į advokatų biurą mane veda ne juridiniai reikalai, o moteriškas pokalbis apie gyvenimą, stilių, madą, šeimą, laisvalaikį. Neapsirikau – mane pasitiko visuomet stilinga, šneki ir atvira moteris, viena gražiausių Kauno ponių...
- Dauguma advokatų yra vyrai. Ar moterys mano, kad tai sudėtinga, o gal net ir pavojinga profesija?
- Mūsų visuomenėje priimta, kad moterys turi rūpintis šeima. Iš tiesų dirbant advokatu šeimai laiko beveik nelieka. Privalai suderinti mamos, žmonos, namų šeimininkės ir karjeristės vaidmenis – fiziškai tai nelabai įmanoma, tad dalį šių funkcijų turi skirti kitiems.
Antra vertus, šios profesijos atstovui reikia pakovoti dėl savo kliento, nebijoti rėžti tiesą į akis. Reikia būti stipriam ir apginti savo nuomonę. Galbūt vyrams tai padaryti žymiai lengviau, o moterys dažniausiai iš prigimties yra nedrąsios. Advokato profesija iš tiesų nėra moteriška. Tai riboja ir pats gyvenimas, šeimos poreikiai. Ir pati kartais užsimirštu, kad esu moteris, nes pirmiausia esu advokatė.
- Šiuo metu įsigalėjęs posakis, kad graži moteris nebūtinai protinga. Kaip jūs pakomentuotumėte?
- O man patinka šis posakis. Nes neretai sugebu jį paneigti. Mano darbe šis požiūris dažnai tampa ir koziriu. Nes esu priimama pagal išvaizdą ir pirmąkart sutinkantieji dažnai į mane nežiūri rimtai. Tačiau sulaukę galutinio rezultato tokie žmonės suvokia, kad su moterimis reikia bendrauti atsakingiau. Esu išgirdusi ne vieną komplimentą, kad susitikę su manimi vyrai pradeda kitaip žiūrėti į moterų atsakomybę, išsilavinimą ir profesionalumą. Susitikęs su kitu žmogumi visuomet jauti, ką jis apie tave mano.
- Ar būna, kad kaip moteris advokatė tam tikrus dalykus jūs apeinate lengviau?
- Manau, kad taip. (Šypsosi). Advokatė moteris turi atrodyti nepriekaištingai, rūpintis ir investuoti į savo išvaizdą. Ne paslaptis, kad teisėjas ar prokuroras pirmiausia yra vyras, ir dažnai juokauju, kad bet kuris vyras mieliau pabendraus su simpatiška moterimi nei su rūsčiu vyriškiu. Moteriškumas ir gebėjimas pateikti situaciją iš moteriškos pozicijos kartais iš tiesų padeda. Aišku, būna, kad reikia kategoriškumo, aštrumo, tačiau moteriškas lankstumas padeda sprendžiant ne vieną bylą.
- Esate ambicinga moteris...
- Visuomet sakau: kad būtų įdomiau gyventi, reikia ką nors sugalvoti. Susigalvoju įvairiausių tikslų dėl šeimos, dėl vaikų ar dėl savo karjeros. Žingsnis po žingsnio ir jie būna pasiekti.
- Tapti advokate buvo jūsų gyvenimo svajonė?
Visada buvau aktorė: vaidinau mokykloje, lankiau dramos būrelį, mus rodė per televiziją. Vis dėlto nusprendžiau, kad gyvenime reikia turėti rimtą specialybę. Norėjau ko nors apčiuopiamo, kai darbas vainikuojamas konkrečiu rezultatu. Džiaugiuosi, kad pasirinkau teisininkės profesiją, nors tai įvyko atsitiktinai.
Visiems sakau, kad advokatės profesija susijusi su aktorės. Vaidini nuo ryto iki vakaro: svarbu, kaip pasakysi kalbą teisme, ar sugebėsi patraukti auditorijos dėmesį, ar padarysi tinkamą įspūdį.
- Aktorystė jums iki šiol nėra svetimas dalykas – dalyvavote gražiausios Kauno ponios rinkimuose. Kodėl lipote ant scenos?
- Dalyvavau ir Kauno ponios, ir Lietuvos ponios rinkimuose, kur abiem atvejais buvau išrinkta Publikos ponia. Kaip mane dukra vadina, Širdžių ponia. Kodėl dalyvavau? Galbūt tai lemia mano greitėjantis darbo tempas. Rudenį ir pavasarį mes su draugais vis vykdavome į keliones. Dabar nevažiuoju dėl darbo krūvio, tačiau norisi surengti Kalėdų šventę sau, šeimai ir draugams – juk rinkimai vyksta Naujųjų metų išvakarėse. Tai būdas ir savotiškai vainikuoti praėjusius metus. Aš taip atsipalaiduoju ir pasidarau pramogą. Į renginius susirenka daug žmonių, mano draugai, paskui mes geriame šampaną, vakarojame, linksminamės. Gaunu daug gėlių ir dėmesio.
- Bet rengiantis konkursams repeticijos, grožio procedūros atima daug laiko...
- Tai mano laisvalaikis. Repeticijos vykdavo savaitgaliais. Dauguma dalykų buvo galima suderinti telefonu. Be to, kai renginį vertini kaip būsimą šventę, toks laisvalaikis nevargina.
- Dainavote su Ryčiu Cicinu ir su Radži. Jums patinka dainuoti?
- Yra moterų, kurios mezga, kepa, užsiima įvairiais rankdarbiais. Mano talentas yra mano darbas, tad teko rinktis iš to, ką sugebu dar, be savo darbo. Esu baigusi muzikos mokyklą, tačiau jei sėdusi prie pianino sugrosiu kūrinį, tai nebus šou. Į renginius žmonės eina linksmintis, todėl reikėjo parengti pasirodymą, kuris ir publiką įkaitintų, ir ir man būtų smagu.
Dėl pasirodymų tariausi ir su pramogų verslo atstovais. Rytis Cicinas, tituluojamas mūsų estrados princu, puikiai tiko prie gražiausios Lietuvos ponios renginio atmosferos, o kai dalyvavau Kauno ponios rinkimuose, Radži buvo itin mėgstamas publikos.
- Lankote dar ir šokių pamokas. Jūs taip pat užsikrėtėte šiuo metu Lietuvoje klestinčiu šokių virusu?
- Šokau vaikystėje, šoko ir mano abi mergaitės, o aš ir toliau kartkartėmis pasilavinu su šokių treneriu Džordanu Aksanavičiumi. Svarbiausia, kad jis gali prisiderinti prie mano darbo grafiko ir mes treniruojamės, kai galiu aš. Tai man ne tik fizinio krūvio treniruotė, bet ir atgaiva po darbo. Man tai priimtiniau nei mankštintis sporto klube.
- Dainavimas, šokiai – muzika yra neatsiejama jūsų laisvalaikiu. Kokią muziką mėgstate?
- Patinka opera. Su šeimos nariais dažnai važiuojame į Operos ir baleto teatrą Vilniuje, tačiau lieku ištikima Kaunui – aplankau visus naujus spektaklius Kauno muzikiniame teatre. Ir pats pastatas – Kauno operetė visuomet džiugina širdį.
- O dramos teatrų nelankote?
- Dramatiškumas lydi mane darbe: nusikaltimai, baudžiamosios bylos, sudaužyti gyvenimai, todėl noriu nors laisvalaikiu atsipūsti ir pasilinksminti, o ne gilintis į dar vieną egzistencinę problemą. Norint atidžiai žiūrėti dramos spektaklį, reikia atitinkamai pasiruošti, o tam ne visada turiu laiko.
- Esate stilinga moteris, tačiau advokato profesija įpareigoja griežtą stilių. Tai nevaržo jūsų? Galbūt mieliau apsiautumėte sportinius batelius?
- Man patinka įpareigotas stilius – rūpintis apranga, aksesuarais. Jeigu pasirinkai tokį kelią, turi viskuo atitinkamai pasirūpinti. Tokia visuomenė: tave visada pasitinka akimis ir daugelis klientų įvertina vos atėję – kaip atrodai, kokiu automobiliu važinėji ir kokia tavo darbo aplinka. Tik vėliau žmonės vertina pagal darbo kokybę ar protą. Pirmasis įspūdis yra svarbiausias, nuo to priklauso ir sėkmė.
- Daugeliui moterų savotiškas atsipalaidavimo būdas – vaikščioti po parduotuves ir apsipirkti...
- Apsiperku labai greitai – mano gyvenime viskas vyksta labai greitai. Turiu kelias mėgstamas parduotuves Kaune, Vilniuje, taip pat mėgstu pirkti užsienyje. Man patinka „Escada“, nes šis ženklas puikiai atitinka mano darbo stilių, visuomet peržiūriu „Valentino“, „Hugo Boss“, „Armani“ kolekcijas. Nesu itin išranki: žinau, ko noriu, todėl rinktis drabužius gana lengva. Per tiek metų mano stilius susiformavo, žinau savo poreikius.
- Jūsų mėgstamiausia spalva?
- Traukia ir ryškios spalvos, mėgstu pažaisti, bet lieku ištikima juodai ir baltai. Gal gyvenimo būdas lemia šių spalvų būtinybę. Darbas diktuoja dalykinį stilių.
- O kaip aksesuarai? Ar turite tokių, be kurių neapsieinate kasdien?
- Manau, stilinga moteris turi turėti nors mažytį deimančiuką – ar žiede, ar auskare, kitame papuošale. Ir nešioti jį kasdien. Tai rodo tam tikrą padėtį, tam tikrą moterišką subtilumą. Sidabras tinka jaunoms merginoms ir moterims, o vyresnei labiau tinka auksas. Žinoma, kiekvienos moters skonis skirtingas ir derina skirtingas detales.
- Ar turite papuošalą, kuris visuomet kelia tik geras emocijas, savotišką talismaną?
- Turiu tokį lyg ir talismaną – kryželį iš kaučiuko ir baltojo aukso. Jį man dovanojo vyras, kartu nešėme kunigui pašventinti. Mielai užsisegu važiuodama į kelionę, nes tuomet žinau, kad viskas bus gerai. Galbūt tai įsitikinimas. Visuomet jį nešioju, jei laukia svarbus susitikimas ar įvykis.
- Jaučiate silpnybę automobiliams...
- Patinka didelės mašinos ir greitis, nors retai tenka pasinaudoti šia galimybe. Svarbiausia – patikimas ir saugus automobilis. Ir gražus. (Nusijuokia.) Turiu tik vieną automobilį, tačiau jis visiškai atitinka mano poreikius, jame praleidžiu nemažai laiko – per metus nuvažiuoju per 100 000 kilometrų...
- Yra moterų, kurios savo automobilius puošia brangakmeniais...
- Savo mašinos nepuošiu. (Šypsosi.) Man automobilis turi būti juodas, su odinėmis sėdynėmis, tvarkingas ir kvepiantis. Toks yra tinkamas moteriai, kuri dirba teisėsaugos ar valstybinėse institucijose.
- Kokie kvepalai patinka?
- Daug metų kvepinausi „Angel“, šiuo metu šiais vyriškos linijos kvepalais kvepinasi ir mano vyras. O dabar jau kelerius metus mėgstamiausi – „Coco Chanel“. Esu ištikima šiam kvapui. Atostogoms rinkčiausi „La Prairie“, „Silver Rain“.
- Rūpinatės vyro stiliumi? Ar jis jumis pasitiki?
- Vyrui išrenku nuo kaklaraiščio iki kvepalų. Jis žino, kokiose parduotuvėse apsipirkti, kas jam tinka. Man patinka, kai vyrai atrodo stilingai, kvepia subtiliai, tačiau tai paprastai geriausiai sureguliuoja moterys... (Šypsosi.)
- Esate aktyvi ir nuolat užsiėmusi, kaip sugebate tilpti į 24 valandas? Juk turite ir šeimą...
- Visuomet kruopščiai planuoju laiką. Žinau, ką veiksiu visą savaitę, o savaitgalius skiriu tik šeimai – dažniausiai vykstame svetur. Mėgstu ką nors veikti. Patinka būti užimtai, neįsivaizduoju savęs sėdinčios ir nuobodžiaujančios. Mūsų šeima nėra standartinė. Visus savo reikalus sprendžiame telefonu ir tai mūsų nė kiek netrikdo, nes yra visapusiškas supratimas ir palaikymas. Visos problemos sprendžiamos šeimos viduje. Man labai smagu, kad nors ir negaliu skirti savo šeimai daug laiko, bendravimas yra nuoširdus ir ryšiai tvirti.
Vyras? Aš nekontroliuoju jo darbo, kaip ir jis nekontroliuoja manojo. Svarbiausia – abipusis sutarimas ir supratimas.
- Kaip vertinate protokolo laikymąsi renginiuose? Galbūt tai jau atgyvenęs dalykas?
- Protokolo reikalavimais pasidomiu – turiu nemažai knygų ir visuomet pasiskaitau, ko nežinau. Net draugai skambina ir teiraujasi, ką kokiu atveju vilkėti ir kaip dera atrodyti tam tikrame oficialiame renginyje. Viskas turi vykti tvarkingai. Nors kiekvienas gali elgtis kaip nori, turi būti visuotinai priimtos elgesio taisyklės. Jei kviečiama į renginį ar į oficialų susitikimą, reikia laikytis organizatoriaus taisyklių, o jei tau kas nors netinka, tuomet į renginį geriau apskritai neiti. Priešingu atveju tai yra nepagarba kviečiantiems žmonėms. Sakyčiau, daugumai valdininkų reikėtų pasimokyti kertinių elgesio ir stiliaus taisyklių.
Tą patį galima pasakyti ir apie renginių organizavimą: kartais rengėjai nenurodo aprangos kodo ir atėjęs jautiesi nepatogiai, nes jame – stiliaus mišrainė... Aukšto lygio renginiuose, nors ir sunkmečiu, turi būti nurodytas aprangos kodas. Jei svečiuojiesi kitoje šalyje, kurioje vyrauja kitokie papročiai ir tradicijos, turi juos gerbti. Taip ir šiuo atveju, jei eini į konkretų renginį, susitikimą, turi laikytis nustatytų taisyklių. Nereikia išsišokti ir primesti savo požiūrio ar elgesio.
- Koks teminis vakarėlis jums padarė didžiausią įspūdį?
- Įspūdingiausias buvo skrybėlių vakarėlis – organizuodama jį įdėjau visą savo širdį. Mano, kaip advokatės, biuro atidarymo proga susirinko draugai, buvo daug rožių ir šampano. Viskas prasidėjo iš ryto Išlaužo bažnytėlėje mišiomis, o renginį padėjo suruošti ir vedė aktorė Nijolė Narmontaitė. Skrybėles ponios buvo atsisiuntusios iš Liuksemburgo, iš Briuselio, iš kitų Europos miestų.
- Neseniai priėmėte Santuokos sakramentą Šančių bažnyčioje Kaune. Esate religinga?
- Kiekvienas žmogus tiki kuo nors geru. Kiekvienas turi krislelį gėrio. Ar tai bus išreikšta per religiją, ar kitais būdais – nesvarbu. Tikėjimas gėriu reikalingas kiekvienam. Esame lietuviai ir turime tam tikrų tradicijų, jų turime laikytis: švęsti tam tikras šventes, krikštytis, priimti kitus sakramentus.
- Kartą labdaros aukcione pirkote paveikslą už 2 000 eurų. Tai buvo auka ar mėgstate meną?
- Vertinu tokius renginius ir visuomet su šeima lankomės įvairiuose labdaros aukcionuose – kiekvienais metais dalyvaujame Kalėdų labdaros renginyje Kauno rotušėje. Organizatoriai į renginį kviečia turėdami tikslą kam nors padėti. Todėl, manau, kiekvienas eidamas į labdaros renginius turi tam nusiteikti ir įsigyti sau mielą darbą, tai padės likimo nuskriaustiesiems. Žmonės turi padėti vieni kitiems.
- Gal esate iš tų žmonių, kurie skaito horoskopus?
- Niekada neskaitau. Visiems sakau, kad pats geriausias Zodiako ženklas yra Jautis, nes jam visada viskas gerai. (Juokiasi.) Neturiu laiko domėtis tuo, kas galėtų būti. Bus kaip bus, ir nieko nepakeisi. Laikausi principo, kad kiekvienas yra savo likimo kalvis ir kiekvienas pagal poreikius gali susitvarkyti gyvenimą. Daug kas priklauso nuo žmogaus tikslų ir jo požiūrio, ką jis daro.
- Turite svajonę, kurią galėtumėte atskleisti ir mums?
- Turiu didelę svajonę – kai Lietuvoje šalta ir tamsu, gyventi ten, kur šilta. Kol kas tai nesuderinama su mano darbu, bet tikiuosi, kad ji bus įgyvendinta. O profesijos keisti nenoriu – ji pati geriausia iš visų. Čia aš atradau save. Turėjau nemažai siūlymų keisti profesiją, pradėti karjerą kitoje srityje.
Neįsivaizduojate, kaip smagu, kai padedi žmonėms. Jie džiaugiasi mano pasiektais rezultatais, bet aš dar daugiau džiaugiuosi. Baigusi vieną bylą jau galvoji, kokia bus kita.
- Tad kokioje svajonių šalyje norėtumėte gyventi?
- Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje. Fantastiškas miestas! Aš tokį gyvenimą ir įsivaizduoju: visi turtingi, laimingi, visada šilta. Smagu gyventi šalyje, kurioje jautiesi be rūpesčių.
- O kur Lietuvoje mieliausiai gyventumėte?
- Esu įsikūrusi ir Kaune, ir Prienuose, ir Vilniuje. Daugiausia būnu Kaune, tačiau visuomet žaviuosi Vilniaus grožiu ir didybe.
Giedrė Mažeikienė
