Šiauriniame Marso pusrutulyje matomos tamsios dėmės, kurias pro teleskopus pirmąsyk pamatę žmonės galvojo, jog tai – kanalai ar miškai, yra stiklo dariniai, byloja naujo tyrimo rezultatai.
Arizonos valstijos universiteto mokslininkų Brajonio Horgano (Briony Horgan) ir Džeimso Belo (James Bell) atradimas leidžia manyti, jog Raudonojoje planetoje kadaise vyko procesai, analogiški Žemėje vykusiems ir tebevykstantiems geologiniams procesams.
Išnagrinėję infraraudonųjų spindulių diapazone surinktus duomenis (tai padarė ESA kosminis zondas „Mars Express“), tyrėjai atrado plačiai paplitusio vulkaninės kilmės stiklo, dengiančio Marso žemumas.
„Vulkaninis stiklas susiformavo, kai karšta magma susidūrė su ledu ar vandeniu, – pasakoja B. Horganas. – Panašūs procesai vyksta Islandijoje, kai išsiveržia po ledynais tūnantys ugnikalniai. Sąveika su ledu ir vandeniu magmą paverčia nepaprastai sprogia – po sprogimų lieka tonos juodų stiklo smiltelių. Iš jų susiformuoja kopos – tokios vulkaninio stiklo kopos dengia maždaug ketvirtį Islandijos paviršiaus. Lygiai tą patį matome ir Marso paviršiuje: tos tamsios dėmės šiaurinio poliaus regionuose – tai „stiklo smėlio“ plotai.“
Mokslininkai analizuodami duomenis pastebėjo slėnių, paveiktų erozijos, kurią galėjo sukelti stiklo dalelių sąveika su rūgščiu vandeniu. Tai pirmas toks atradimas, reprezentuojantis Marse kadaise vykusią Amazonijos epochos – paskutinės iš trijų Marso geologinio aktyvumo epochų – eroziją.
„Nuosėdos, vertinant pagal Marso standartus, yra gana jaunos. Joms – tik milijardas ar kitas metų. Tačiau jos susiformavo jau gerokai po to, kai Marse dar buvo šilta ir drėgna, – tvirtina B. Horganas.
Tyrimo rezultatai pristatomi žurnale „Geology“.
