“Naminės” ir “visuomeninės” kino filmų žiūrėjimo pasiūlos Lietuvoje kaunasi vis aršiau. To pavyzdys - ir ateinanti savaitė.
Naujienos - tiesiai į namus
Ar seniai kino teatrų publiką bandė užkariauti pasaulyje pripažintas vienu drastiškiausių per metus filmas “Tėvo Amaro nusikaltimas”? Prieš porą mėnesių, o kitur jis dar ir teberodomas. Bet blizganti lietuviška vaizdajuostė - jau čia. Ir filmas - nors meksikietiškas, bet ne serialų lygio. Tai jums ne šviesios atminties “Jesenija” (ją vis reanimuoja baltarusių TV - šįsyk šeštadienį, rugsėjo 27 d., 11.10 val.). Tiesa, tas pradedantis šventikas Amaras - irgi dailus kaip iš paveikslėlio, bet jo daromi darbai, nesugebami sutramdyti instinktai tokie dailūs jau nebėra.
Labai “juodai” besibaigianti į Meksikos katalikų profesionalų aplinką panardinta “love story” negailestingomis, keistomis detalėmis primena siurrealisto Luiso Bunuelio, ilgai dirbusio Meksikoje, ir negalėjusio čia nepalikti atminties, įtaką. Beje, - tai jokia “ateistinė” juosta, bet jau antiklerikalinė - tikrai. Mat negražūs gražiojo tėvo Amaro darbeliai - tik juokas, palyginti juos su mafijiniais ekrane rodomos aukštosios dvasininkijos žygiais.
Iš dalies tą juodąją ispanų kalbos šalių meno tradiciją pratęsia LNK kanalo irgi tuoj po kino teatrų nusičiuptas įdomus pačių ispanų filmas “Taip pat ir tavo mamą” (LNK, ketvirtadienį, spalio 2 d., 23.05 val.). Irgi jaunų žmonių beatodairiškas panirimas į kūniškus malonumus, tik jis nesibaigia taip tragiškai kaip “Tėvo Amaro...” atveju, o lengviau šokiruoja, kartais dar ir šypsnį sukeldamas.
Kaip vargana Baltarusijos televizija sugebėjo taip greitai gauti demonstruoti naujausiąjį, šiemetį Martino Scorsese hitą “Niujorko gaujos” (šeštadienį, rugsėjo 27 d., 21.45 val.) - nespėliosime, ne mūsų reikalas. Pamatyti gana monotoniško Leonardo DiCaprio ir daug raiškesnių už jį Danielio Day-Lewiso, Cameron Diaz personažų odisėją bus įdomu turbūt ne vien paaugliams. Tik, žinoma, nors veiksmas ir rutuliojasi maždaug apie 1860 metus, - joks tai istorinis epas, kaip norėtų teigti autoriai. Ne, tiesiog koloritinga, kartais patraukli, kartais mažai įtikinanti, gerokai užtęsta (2 valandos ir 40 minučių - tam reikia ištvermės) nuotykių juosta, vieno keršto istorija, na, toks amerikietiškas “Grafo Montekristo” variantas.
Man kur kas smagiau stebėti brolių Coenų piešiamą 6-ojo dešimtmečio Amerikos absurdą iškiliame, gausiai ir pelnytai premijuotame “Žmoguje, kurio nebuvo”. Jį rodo net kelios televizijos (kabelinės - pirmadienį, rugsėjo 29 d., 21.00 val.; “TVcentr” - penktadienį, spalio 3 d., 23.40 val.), taigi, neatsikalbinėkit laiko stoka: pamatyti vieną naujausių bei ironiškiausių puikaus aktoriaus Billy Bobo Thorntono, kuriančio provincijos kirpėją, bet iš esmės esančio, kaip sufleruoja pavadinimas, “tuščia vieta”, vaidmenų, susidurti su keliais linksmais lavoniukais - tikras malonumas.
Jau minėjau, kai pasirodė vaizdajuostėmis (kino ekranuose nebuvo), Davido Cronenbergo liguistai išraiškingą “Vorą” (“RenTV”, šeštadienį, rugsėjo 27 d., 23.25 val.). Bet jis - ne kiekvienam, o nebent S. Freudo ir S. Becketto gerbėjams. Masinis skonis tikriausiai pasitenkins ir butaforiškais “Vorais” (“TV1000”, antradienį, rugsėjo 30 d., 17.00 val.), nors tokių juostų buvo dešimtys, o Ralpho Fienneso puikiai suvaidinta pirmojo filmo paranoja - unikali.
Tarp poros metų senumo juostų, kurias siūlo TV kanalai, - gana išradingai suregztas prancūzų trileris “Šeši” (“RenTV”, antradienį, rugsėjo 30 d., 21.05 val.) su žudiku maniaku ir ilganosiu sekliu - Richard’u Anconina. Su kitu maniaku - kitas trileris, amerikiečių “Celė” (TV3, antradienį, rugsėjo 30 d., 23.00 val.), bet nebe toks realistinis, su mistikos ir visokių ritualų, kuriems pritinka egzotiškoji Jennifer Lopez, priemaiša. O štai naujas filmas “Bilas, pravarde Mėlynė” (“RenTV”, tą patį antradienį, 23.50 val.), kaip tik žiūrimas tarsi senas doras detektyvas, išsaugantis britų tradiciją ir imponuojantis psichologiškais portretais, kuriamais Michaelo Cane’o, Martino Landau, kitų. Visokiems skoniams!
Būna tik tradicinės painiavos su pavadinimais. Kabelininkų rodoma “Dinos istorija” (sekmadienį, rugsėjo 28 d., 18.30 val.) - ta pati juosta “Aš - Dina”, o LTV “Elito kine” pasirodantys “Išjudinti pamatai” (trečiadienį, spalio 1 d., 22.00 val.) jau per įvairias televizijas buvo rodyti galbūt labiau pažodžiui išverstu pavadinimu “Įsupsime lopšį” (“Cradle Will Rock”). Aktorius Timas Robbinsas, režisavęs juostą, subūrė fantastišką kolegų ansamblį (Emily Watson, Johnas Turturro, Susan Sarandon, Vanessa Redgrave ir kt.), bet jokio “elitiškumo” juostoje nėra, 4-ojo dešimtmečio pavyzdžiais jis kaip tik teigia menų demokratizmo idėją. Kita LTV juosta aplenkė visus kino teatrus, bet budistė Audrey Tautou filme “Dievas yra didis, o aš tokia menka” (LTV, penktadienį, spalio 3 d., 22.00 val.) nėra tokia įtikinama ir juokinga kaip savo firminėje “Amelijoje”.
Tik spalio gale pavadinimu “Marija Kalas” išvysime naujitėlaitę vaidybinę juostą apie didžiąją dainininkę, o čia - 1 Baltijos kanalas visai legaliai ir originaliu pavadinimu “Callas Forever” (“Kalas visiems laikams”) siūlo pažiūrėti penktadienį, spalio 3 d., 23.15 val. Nors Fanny Ardant - puiki aktorė, net išoriškai į Callas panaši, dėl filmo įmanoma ginčytis. Režisierius Franco Zeffirelli, kaip tik švenčiantis 80-metį, jau nebėra tas maištininkas, kuris 1967-aisiais statė “Romeo ir Džuljetą”. Kita vertus, kam, jei ne veteranui, dalijusiam savą talentą ir kinui, ir teatrui, ir operai, imtis tokios prieštaringos biografijos?
Personalijos
Jų šįsyk negausu, užtat jos gal įvairesnės. Kartojamas vaidybinis filmas apie Holivudo kairuolį režisierių Herbertą Bibermaną (1 Baltijos kanalas, antradienį, rugsėjo 30 d., 0.05 val.). Tai kiek siejasi su “Išjudintais pamatais”, nors pastarojo personažai ir ne realūs, o fikciniai.
Kaip visuomet savus kino šviesulius iškelia rusų kanalai. Įvyks premjera dokumentinio filmo apie puikų aktorių, kare invalidu tapusiu, bet profesijos nemetusiu, sukūrusiu nepamirštamą Panikovskį “Aukso veršio” ekranizacijoje, - Zinovijų Gerdtą (1 Baltijos kanalas, šeštadienį, rugsėjo 27 d., 13.45 val.). Žinomas auksaburnis (labai norint, galima ir demagogu pavadinti), kino režisierius Andrejus Michalkovas-Končialovskis, ką tik nustebinęs kvailais “Kvailių namais”, pasirodys to paties kanalo rubrikoje “Balzamas sielai” (sekmadienį, rugsėjo 28 d., 11.10 val.), jau taip pritinkančioje objektui, kad nors sprok iš juoko. Tačiau bene įdomiausia šį sykį - kanalo “Mezzo” pristatoma prancūzų kompozitoriaus Josepho Kosma muzika kino filmams (šeštadienį, rugsėjo 27 d., 10.55 val.). Juk tai buvo figūra, daug kuo lėmusi bendrą prancūzų kino klasikų Jeano Renoiro, Marcelio Carne iškiliųjų juostų prasmę.
Senieji latviai ir naujieji rusai
Ateinančią savaitę rusų kanalas RTR demonstruoja, o Vilniaus TV retransliuoja visą pluoštą senųjų latvių filmų. Bus ir sunkiasvorė literatūrinė klasika “Matininkų laikai” (antradienį, rugsėjo 30 d., 16.10 val.), ir “Noktiurnas” (trečiadienį, spalio 1 d., 16.10 val.), kuriame latvių gražuolis Gunaras Cilinskis kuria Ispanijos interbrigadų karį, ir aštraus siužeto juosta “Kai lietus ir vėjas beldžia į langą” (trečiadienį, spalio 1 d., 22.20 val., ir kitądien, 16.10 val.), ir komedija su populiariąja Vija Artmane bei Raimundo Paulso muzika “Dovana vienišai moteriai” (ketvirtadienį, spalio 2 d., 22.20 val., ir kitądien, 16.10 val.).
Manęs nedomina tos draugiško rusų ir latvių pasiglėbesčiavimo, atsiliepiančio ir Lietuvoje, šaknys, o ciniškai domina finansiniai motyvai. Negi filmai, kad ir nekokio meninio lygio, rodomi “už ačiū”? O jei ne - ko žiopso lietuviai?
Galima pamatyti nemažai naujų rusų juostų. Tiesa, komedija “Pirmadienio vaikai” (1 Baltijos kanalas, sekmadienį, rugsėjo 28 d., 15.25 val.) - gal ir nebe tokia juokinga kaip prisiekusios komediografės Alos Surikovos kitos juostos (priminsiu tik “Žmogų iš Kapucinų bulvaro”, “Noriu į kalėjimą”). Savaip šalies jaunų kinematografininkų kartos idėjas atskleidžia “Judėjimas” (1 Baltijos kanalas, sekmadienį, rugsėjo 28 d., 20.40 val., ir kitądien, 11.35 val.) - profesionalus pasakojimas apie žurnalistą, bėgantį paskui įvykius, kai paskui jį bėga... moterys, tik ne ta išsvajota, vienintelė. Beveik visi šio filmo autoriai - garsių pavardžių paveldėtojai: Filipas Jankovskis, Michailas Jefremovas, Fiodoras Bondarčiukas, na, dar Goša Kucenko, kuris genealoginiu medžiu girtis negali, bet šioje kompanijoje jau seniai savas. Naujieji kino rusai tvirtai surėmė ir trilerį “Dvidešimt keturios valandos” (TV4, ketvirtadienį, spalio 2 d., 21.00 val.), kurį tikrai įdomu žiūrėti, nors medžiaga ir “amžina” - mafija.
Lenkų akademijos
Kiekvieną kartą, kai Vilniuje greta kino centro pamatau gigantišką stendą “Kino akademija 2” rodo “Terminatorių 3”, apima kažkoks kvailiausias juokas. Lyg reikėtų žvengti pikčiau, nes tokie renginiai tik kompromituoja ir žodį “akademija”, ir pačią kino kultūros puoselėjimo idėją. Ir kas iš to, kad LTV šią savaitę rodo antrąją klasikinio “Krikštatėvio” dalį (sekmadienį, rugsėjo 28 d., 21.00 val.), jeigu ji tiesiog pasimeta programoje?
Kaimynai lenkai nuo seno turėjo (ir dabarties kapitalizmo laikais tebeturi) kino klubinę sistemą, jie sėkmingai augina inteligentišką žiūrovą. Neatsilieka lenkų televizijos. TVP1 kanalas turi dvi rubrikas. “Kinomano abėcėlė”, kurioje šią savaitę rodomas Sergejaus Eizenšteino “Šarvuotis “Potiomkinas” (penktadienį, spalio 3 d., 13.45 val.), - tai kaip pradinė mokykla, tie būtini žingsniai, be kurių nepateksi į tikrosios kino kultūros sferas. O praėjęs šį kursą, gali džiaugtis kanalo, deja, naktine sekmadienine “Kinomano puota”, kurioje viskas jau kur kas sudėtingiau, - kaip ir šį sekmadienį (rugsėjo 28 d., 1.15 val.) rodomas ekspresyvus ir sykiu keistai subtilus nepakartojamojo honkongiečio Wong Kar-wai “Čiunkingo ekspresas”. Pavydėtinas nuoseklumas!
Parašas po foto: Fanny Ardant - kaip nulieta Maria Callas.
