Gana standartinė savaitės išklotinė - daug daug rodymo jau nutrintų filmų, tiesiog šlamšto, bet pasitaiko vienas kitas naujesnis arba ir geresnis.
Šeštadienis
Savaitgalio litanijas pradedu nuo kelių komedijų - vien todėl, kad jos dar nepabuvo mažajame ekrane arba užsiregistravo, bet tik kokį kartelį.
Man, pavyzdžiui, visai smagu žiūrėti australų juostą, gaila, pavadinimu “Žmogus, padavęs į teismą Dievą” (LNK, 15.55 val.; kartojama antradienį, vasario 8 d., 11.45 val.) jau pernelyg aiškiai apibūdinančią esminę situaciją. Tikrai, šauniojo Billy Connoly vyriškam personažui nesiseka, ir tiek; eilinį kartą dėl gamtos stichijų, sunaikinusių jo nuosavybę, išgirdęs “Dievo valią”, jis tikrai ima bylinėtis su Aukščiausiuoju. Bėda tik, kad puikių detalių, gerų aktorių kupina komedija - realistinė, tad kaip ją užbaigti, autoriai nebežino patys. Gal Judy Davis draugystė bus gera kompensacija? Man, šią aktorę taip mylinčiam, tikrai būtų.
Jeano Reno gerbėjai filme “Vasabi” (LTV, 23.25 val.; kartojama pirmadienį, vasario 7 d., 14.55 val.) gaus ir jį, ir dozę nenugalimo policininko nuotykių, ir dar tam tikro komizmo, susieto su prancūzų bei japonų papročių, gyvensenos skirtybėmis. O naujausia prancūzų komedija “Milijonas metų iki mūsų eros” (RenTV, 19.00 val. ir kitądien 16.15 val.) remsis Gerard’o Depardieu kategorišku nenoru senti, anekdotais apie Švariųjų Plaukų gentį, saugančią šampūno paslaptį, ir ne ypač geru skoniu.
Kiti dienos filmai demonstruojami bene šimtuosius kartus. Net tingisi vėl kažką malti liežuviu ir apie gerą Terry Giliamo futuristinę fantaziją “Dvylika beždžionių” (TV3, 22.55 val.), ir apie mafijų pasisklaidymus “Šakale” (TV3, 20.05 val.; kartojama antradienį, vasario 8 d., 12.00 val.) - nebent kad abu kūrinius sieja nesenkanti kanalo meilė Bruce’ui Willisui, tai tarsi jo eilinio asmeninio festivaliuko dalis.
Iš klasikos - italų drama “Provincialė” (TV11, 15.00 val.), siekianti tuos laikus, kai tikrasis neorealizmas jau grimzdo į nežinią, o “rožinis” neorealizmas dar neatėjo. 1953 metai. Ginos Lollobrigidos formos šiame kompromisiniame filme - tikra vertybė.
Sekmadienis
Keisti V. Casselio ir E. Devos autsaideriai prikausto dėmesį trileryje “Skaityk iš lūpų”.
Meniškas trileris - žodžių derinys, šiek tiek primenantis “sūrų pieną” ar panašius absurdėlius. O štai ir ne. BTV demonstruoja filmą “Mano lūpomis” (22.40 val.), ir tą “Rozamundos Pilcher kolekciją” primenantį melodraminį pavadinimą būčiau, ko gero, pražiūrėjęs. Tad toliau vadinsiu juostą taip, kaip vadina visame pasaulyje, - “Skaityk iš lūpų”.
Jacqueso Audiard’o pagarsėjusiame kūrinyje veikia apykurtė herojė Karla, amžina sekretorė, mokanti “skaityti iš lūpų”, tik šio savo sugebėjimo, kol veikia maskuojamas klausos aparatas, nereklamuojanti. Trileriui (nors turtingos struktūros filmą galima “skaityti” ir juodos komedijos, ir detektyvo, ir net psichologinės dramos lygmenyje) tokia detalė - atradimas. Mat 35 metų Karla (Emmanuelle Devos) kartą gauna į pagalbininkus dešimčia metų jaunesnį vyruką, kuris net faksu nesugeba naudotis. Protingai ir atšiauriai Karlai nesunku susigaudyti, kad “praktikantas” Polis (Vincentas Casselis) atsiųstas į jos darbovietę po kalėjimo jį tebestebinčios policijos.
“Skaityk iš lūpų” žiūrimas labai įdomiai, nes herojai - autsaideriai, tik užsislaptinę, ir jie negali nerasti bendros kalbos. Kur nuves šis aljansas, kas užgros jame pirmuoju smuiku? Po filmo spauda nustojo ironiškai vadinti Casselį “ponu Bellucci”, pagal žmonos pavardę, o Emmanuelle Devos pelnė prancūziškąjį “Cezarį”, nors kaip tik tais 2002 metais jai teko konkuruoti su tokia išpopuliarėjusia Audrey Tautou Amelija. Nurungė. Apie filmo herojus E. Devos sako: “Ji aiškiai gudresnė už jį. Abu jie turi kažką gyvuliško. Ji - lyg graužikas, iš tų, kurie persekioja zuikį, kandžioja jį ir čiulpia kraują. O jis greičiau - sumuštas vilkas, bet dar galintis kandžiotis, jeigu tik jį įpykinus”.
Neapsigaukite dėl lietuviško pavadinimo (beje, išversta lyg teisingai, bet formaliai) ir nepraleiskite šio originalaus filmo. Beje, šiandien rodoma ir dar viena apynaujė prancūzų kriminalinė juosta su Isabelle Adjani “Atgaila” (RenTV, 23.20 val.), bet iki “Skaityk iš lūpų” šioms moteriškoms paslaptims - toli, oi toli.
Jeigu jums dar nepabodo Niujorko genijaus Woody Alleno amžini liūdnai humoristiniai dūsavimai dėl meilės, turbūt džiaugsitės ir jo naująja intelektualia komedija “Kaip ir visa kita” (TV3, 20.20 val.), kurioje pats Allenas vaidina drauge su Christine Ricci. Man regis, į savitą režisieriaus kūrybą filmas nebeįneša ko nors nauja, taigi jo pavadinimas atrodo labai simboliškas.
Panašu, kad kadaise (1979) mūsų scenaristui Rimantui Šaveliui ir režisieriui Almantui Grikevičiui pavyko paneigti kino pasaulyje tvyrančią nuomonę, kad Gilbertas Keithas Chestertonas - pernelyg intelektualus, “uždaras”, užtat nepasiduodantis ekranizavimui detektyvų meistras. Lietuviškas “Veidas taikinyje”, rodomas per LTV2 Retrospektyvą (20.10 val. ir trečiadienį, vasario 9 d., 16.00 val.), meistriškai susieja įvairių brito novelių motyvus, pateikdamas ir mįslingą, ir nekvailą, o svarbiausia - vientisą rezultatą. Nuolatinį savo herojų tėvą Brauną (štai tik vienas Chestertono pamėgtų paradoksų: šventikas ir seklys viename asmenyje) britų meistras, atrodo, ir kūrė, prieš tai susipažinęs su Povilu Gaidžiu, ekrane tiesiog nepakartojamu.
Iš kitų senesnių juostų atkreipia dėmesį tas faktas, kad šiandien įmanoma pažiūrėti vieną geriausių Steveno Spielbergo juostų, baisiuosius “Nasrus” (TV3, 22.20 val.) ir patį prasčiausią jo kūrinį, neva antirasistinį, neva istorinį, nuobodžiausią jo karjeroje “Amistadą” (1 Baltijos kanalas, 22.45 val.). Tai bent amplitudė!
Pirmadienis
Trankiai reklamuojamas šios dienos trileris apie telekinezę ir apie tai, kaip ji vartotina nusikalstamais tikslais, - “Momentas” (BTV, 20.20 val.; kartojamas trečiadienį, vasario 9 d., 14.10 val.) tėra menko biudžeto ir menko originalumo TV filmukas. Panašiai su “Tykiomis dienomis Holivude” (5 kanalas, 19.15 val. ir kitądien 13.00 val.): štai taip jaunas vokiečių režisierius, slaviška pavarde Josefas Rusnakas, įsivaizduoja kino Meką, kurioje, aišku, knibžda prostitučių bei gėjų, o kino gal niekas nė nesuka. Kaip šiam absurdui pavyko gauti gerą aktorę Hilary Swank, sunku net įsivaizduoti.
Be konkurencijos šiandien žengia nebent gana nauja irgi jauno amerikiečių režisieriaus Danielo Algranto drama “Reikalingi žmonės” (TV1, 21.00 val.). Ne šedevras, bet savaip įdomu. Padedamas senstančių žvaigždžių, kurių parakinėse, pasirodo, dar apstu parako, - Alo Pacino, Kim Basinger, Ryano O”Neillo - autorius portretuoja kažkokį nenusakomos profesijos poną Vurmaną (aišku, Pacino), o, tiksliau, keistoką šiuolaikinės visuomenės reiškinį.
Tegul Elis Vurmanas ir yra Niujorko spaudos agentas. Bet tu gali neturėti nei profesijos, nei kokių ypatingų savybių, užtat jeigu turi milijoną pažįstamų (aišku, tarp “naudingų” visuomenės sluoksnių), vadinasi, esi tiesiog neįkainojamas. Tu gyvensi švilpaudamas, tavo pažintys bus perkamos bei naudojamos, o kaip - čia jau nebe tavo reikalas. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai įvykiai tarsi perauga žmogų, ir filmas pasakoja kaip tik apie vieną tokių.
Antradienis
Tikrai verta, kad po 14 metų prisimintume 1990-aisiais skambėjusius lietuvių dokumentininkų Raimundo Banionio, Edmundo Zubavičiaus, Vytauto Damaševičiaus darbus. LTV2 Retrospektyvoje (20.00 val.) - trys tada žiūrėtos, šiandien gal nepelnytai primirštos juostos: “Fontano vaikai”, primenantys Romo Kalantos susideginimą bei patriotinį šurmulį 1972 metų Kaune, “Dosjė” - kiek pedantiškesnis filmas apie sovietų okupacijos skriaudas, pagaliau “Liūdnoji Venecija” - tai tragiškas unikalaus Mingės kaimo likimas. Įdomu...
Įdomi ir specifine neholivudine, kaip visuomet, maniera sukurta Johno Cassaveteso ir jo žmonos aktorės Genos Rowlends kriminalinė drama “Glorija” (TV1, 21.00 val.). Pavadinimo herojė slapsto berniuką, kurį medžioja mafija. Skaudus kinas, darsyk įrodantis, kad Amerikos “nepriklausomieji” skiriasi nuo Holivudo, lyg ne toje pačioje šalyje gyventų. Jeigu laikas nesutaptų, galėtumėt palyginti kad ir su juosta “Kitos 48 valandos” (LTV, 21.10 val.), grindžiama ne kaip “Glorijoje”, žmonių psichologija, o vien įvykiais, pažįstamu stiliumi, kur viskas aišku jau nuo pirmųjų kadrų.
Labai mėgstantys roko dainininkę Tiną Turner greičiausiai nusivils jos “gyvenimo aprašymu”, pavadintu “Kuo čia dėta meilė?” (TV3, 23.15 val.). Ir net ne dėl aktorės Angelos Basset, atkuriančios legendą gana įtikinamai. Tiesiog principas - biografijoje rasti kuo daugiau sensacingų nesąmonių - atrodo primityvus, ir skatina kuo greičiau pasileisti autentišką Tinos Turner muziką.
Trečiadienis
Metai slenka, bet lietuvių televizijų vertėjai, kaip arkliai, tebeklumpa ties tais pačiais barjerais. Kiekvieną kartą sprogstu iš juoko, kai regiu lietuvišką rusų filmo pavadinimą “Bredo meilės žavesio patirtis” (Naše kino, 23.00 val.). Mielieji, “bred” - tai jums ne Bradas Pittas, tai tiesiog “kliedesys”: juk filmo veiksmas ir slenka psichiatrijos ligoninėje. Lietuviškai tai skambėtų, na, “Žavios meilės kliedesio patirtis”. Įspėju, kad čia užkliuvau tik dėl vertimo: pats filmas iš rusų “černuchos” laikų, jo režisūra pavojingai artėja prie to personažų “bredo”...
Nieko nauja nežada ispanų komedija “Krampakas” (5 kanalas, 19.15 val. ir kitądien 13.00 val.): apie bundantį paauglių seksualumą yra susukta ir geresnių, ir dar chamiškesnių juostų. Tiesa, naujovė nebent ta, kad iš vieno personažo nelauktai jam pačiam lukštenasi gėjus.
Seras Alfredas Hitchcockas, taip pamėgęs lietuviškąjį “Elito kiną”, šį kartą 1937 metų juostoje “Jauna ir nekalta” (23.10 val.) atitolsta nuo pastaruoju metu šiame LTV kamputyje jo narpliotų šnipinėjimo aistrų. Rodydamas neteisingą apkaltinimą žmogžudyste, kai prisikapstyti prie tiesos yra visai nelengva, autorius tarsi grįžta prie savo ankstyvųjų filmų problematikos.
Pagaliau Holivudo senosios gvardijos atstovas, žymių teisminių filmų autorius Sidney Lumetas “Jėgoje” (TV1, 21.00 val.) surenka puikų aktorių ansamblį (Richardas Gere’as - spaudos bosas, Geneas Hackmanas - irgi “piaro” kūrėjas, tik jau gęstantis, žurnalistė ir Julie Christie), moka palaikyti įtampą. Štai tik vienas klausimėlis: ar vertėjo kone dvi valandas įrodinėti, kad šiuolaikinė bet kokių rinkimų balsavimo procedūra - tai visai ne laisvos valios išraiška, ją žiniasklaida tarsi užprogramuoja. Juk tokius elementarius dalykus suprantame netgi greitai šalis galiūnes besivejančioje Lietuvoje...
Ketvirtadienis
Šiandien pasitaiko gana naujų, retesnių ir - kartais - įdomių filmų.
Štai Robertas Altmanas “Trupei” (1 Baltijos kanalas, 11.15 val.) pasikvietė tikrai visą autentišką Čikagos Joeffrey baleto trupę. Tačiau seną ironistą Altmaną domina, aišku, ne pats baletas, kiek įnoringi, kvepiantys intrigomis bet kokios menininkų grupės vidaus santykiai. Šiam filmui postūmį davė jaunos Kanados aktorės ir rašytojos Neve Campbell knyga, o pati kūrėja, nors yra dramos aktorė, visai neblogai dar ir šoka, ką ji įrodė, atlikdama pagrindinį besibraunančios karjeros laiptais Rajos vaidmenį. Matyt, taip ir reikia: nori vaidinti - pats pasirašyk sau vaidmenį.
Jei ne visiškai naujus, tai bent tikrai nematytus filmus šiandien demonstruoja rusų kanalas “RenTV”. 19.00 val. - komediją “Šeimynykštis”, kur juodaodis burtininkas suteikia Nicolasui Cage’ui du likimo variantus: arba būsi bėdžius, bet turėsi mielą šeimą, arba turtuolis - užtat visiškas vienišius. Įdomu, ką jūs čia pasirinktumėte. 23.00 val. galima pažiūrėti gal dar nė karto neekranizuotą Šekspyro tragediją “Titus”; įspūdingą pasakojimą apie tragiško likimo karvedį drįso režisuoti jauna britų režisierė Julia Taymor. Bet čia - tik tiems, kurie mėgsta neadaptuotą dabarčiai klasiką.
Iš senesnių filmų negražu būtų nepaminėti Pedro Almodovaro “Virpančių kūnų” (TVP1, 0.50 val.), kuriuose Xavier Bardemas bando atkeršyti už šešerius metus, nekaltai praleistus kalėjime. Žinoma, gal dar yra nemačiusių homoseksualinio atspalvio siaubo filmo “Interviu su vampyru” (LNK, 22.35 val.). Kūrinys stilingas, Tomas Cruise’as, Bradas Pittas, Antonio Banderas - visi savo vietose, nors man šis filmas kažkoks pernelyg puošnus tokiai niūriai, vokiečių ekspresionistų jau kada išbaigtai temai.
Penktadienis
T. Cruise’ą ir N. Kidman “Plačiai užmerktos akys” realiai išskyrė.
Priartėjome prie šios dienos ir šios savaitės televizinio įvykio: LNK demonstruoja paskutinį (užbaigė filmą ir po dviejų dienų pasimirė) žymiojo Stanley Kubricko kūrinį “Plačiai užmerktos akys” (22.00 val.). Juosta, sukurta austrų klasiko Arthuro Schnitzlerio kūrinių motyvais, - tikra prasme suaugusiems. Tai drastiškas, atviras, kartais prieštaringas pokalbis apie meilę ir seksą, o ne koks nors anos savaitės “Kenas Parkas”, kuriame buvo apstu tiesiog savitikslių sekso scenų.
Tomas Cruise’as vaidina jauną gydytoją psichologą, Nicole Kidman - jo žmoną. Filmuojantis pas Kubricką, jie ir gyvenime buvo vyras ir žmona, tačiau ironiškojo genijaus Kubricko pasiūlytos žaidimo taisyklės abiem, matyt, pasirodė pernelyg žiaurios, atskleidė juose (ne personažuose) tokių bruožų, kurių nei vienas, nei kitas toleruoti negalėjo. Kad kinematografinė fikcija išskirtų realią porą, - to dar nebuvo. Bet mums, žinoma, ne tai svarbiausia. Juosta prabyla apie tarsi gerai žinomus dalykus - realizuojamą geismą ir vėliau draskančias nepasitikėjimo, pavydo kančias. Ar herojės pašaliniai “romanai” - tik prasimanymas, žaidimas? Ar herojus gydytojas išlieka tyras su pacientėmis? Pamažu, meistro ranka, Kubrickas veda paskutinio savo filmo herojus į tikrą pragarą.
Žinoma, “Plačiai užmerktos akys” gali jums pasirodyti ir nepriimtinos: šiuo atveju nuomonės itin drastiškai pasidalė. Sutiksiu su ta, kad kūrinys nelygus, bet pro visus logikos (o kokia meilėje logika?) nenuoseklumus kartais prasiveržia Kubricko genialumo žybsniai.
LNK sąmojingai sumanė dar po šio filmo, gilią naktį (0.10 val.) pratęsti “kruziadą” ir parodyti seną komediją su visai jaunučiu aktoriumi, kone paaugliu - “Rizikingas verslas”. Gal kad mes atsipūstume po sunkaus pirmojo kūrinio?
Apie meilę ir apie seksą, tapusį jau mechanišku, nebereikalingu, - skaudi sena italų metro Michelangelo Antonionio drama “Naktis” (TV11, 20.15 val.). Finalinis Marcello Mastroianni ir Jeannos Moreau susiėjimas - be meilės, be aistros, tiesiog iš įpročio - seniai vadinamas klasikine kino meno scena.
Kažkaip šiandien nelinksma meilės fronte, ar ne? Na, ką gi, juk ne vien tik juoktis, kartais ir į veidrodį pasižiūrėti reikia.
