Nuojauta Vėžio neapgauna. Ir aną savaitę, į vieną įdomiausių filmų iškeldamas naujausią Alaino Resnais kūrinį, retro miuziklą „Tik ne į lūpas“, pats dėl nesuvokiamų sau priežasčių prirašiau, kad kabelinės televizijos, pasitaiko, žada, bet tik žada...
Taip ir atsitiko. „Vinitos“ didieji specialistai po ilgo niurnėjimo ir net įsižeidimų (!) buvo priversti pripažinti savo klaidą ir vėl pažadėjo neparodytą filmą - jau šią savaitę. Bet to, kad žmonės, neabejingi kinui, irgi planuoja savo laiką, kad neprivalo priklausyti nuo „Vinitos“ triukų ar pagirių, manau, iš esmės suprasta taip ir nebuvo.
Šeštadienis
Laisvadienis prasideda nuo lietuviško dar naujo filmo vaikams. Gal ir ne viskas pavyko režisieriui Vytautui V. Landsbergiui, tačiau noras perkelti seną universalią pasaką „Jonukas ir Grytutė“ (LNK, 11.30 val.) į mūsų dienas, apgaubti mažųjų ir didžiųjų charakterius, iš kurių bene gražiausiai išsiskiria Algimanto Masiulio senelis, šiluma, pasiūlyti kažką tokio, kas netraumuotų jaunųjų žiūrovų psichikos, pelno visokeriopos pagarbos.
Gana pastebimą vietą dienos repertuare užima 1992-ųjų biografinė juosta „Čaplinas“ (BTV, 20.50 val.). Keista, kad jos kūrėjas, Britanijos seras Richardas Atteborrough prieš dešimtmetį (1982) sugebėjo patraukti ne trumpesne, taip pat biografine juosta „Gandis“, o štai Charlesas Spenseris Chaplinas šiame variante atrodo nei toks talentingas, nei įdomus. Gal vaidybos genijų išvis nereikia atkūrinėti ekrane - prisiminkit klaikokas Marlene Dietrich vaidybines biografijas. Gal čia „kaltas“ aktorius Robertas Downey jaunesnysis, kuriam iki personažo, žinoma, labai toli, bet gal labiausiai - realus pačių gyvųjų Chaplinų klanas, tikrinęs kiekvieną scenarijaus repliką, turėjęs paskutinio žodžio teisę, žodžiu, veikęs kaip tikra totalitarinė cenzūra. Todėl audringo gyvenimo herojus šiame filme „teisingas“, bet negyvas kaip mumija.
Gal tie, kurie nemėgsta rusų kanalų, atleis man bent oranžinės Ukrainos televiziją STB. Bet ir ji rodo kairiųjų nuotaikų amerikinę juostą „Įsupsime lopšį“ (STB, 0.35 val.), neblogai fiksuojančią amerikiečių demokratinio teatro istorijos puslapius.
„Absolonas“ (LNK, 0.45 val.) - tradicinė amerikinė fantastikos, trilerio, veiksmo mišrainė apie žmonijai gresiantį virusą. Vienintelis privalumas - kad filmas naujas ir nematytas. Bet kaip dažnai, išvydęs naują juostą, suabejoji, ar vertėjo gaišti jai laiką.
Du šiandienos filmai rodo didėjantį mūsų televizijų dėmesį ispanakalbiui kinui. Mikliai susukta Argentinos detektyvo „Rojaus pelenai“ (5 kanalas, 21.15 val.; kartojama trečiadienį, balandžio 20 d., 10.00 val.) fabula: užsimuša teisėjas, atsiranda kitų lavonų. Nors prisipažįstančiųjų įvykdžius nusikaltimą irgi apstu, tiesa dėl keistų aplinkybių artėja vis dėlto labai nelengvai. O ispanų „Vienišos“ (LTV, 23.25 val.) - ne vien niūri feministinė drama, kaip galima būtų pagalvoti. Yra raiškių portretų - motina (Maria Galliana) ir duktė (Anna Fernandes), yra gerai perteiktas skurdaus gyvenimo fonas, o vis dėlto turbūt geriausia „Vienišų“ scena - ta, kurioje dalyvauja vyras, su jaunesniąja moterimi Marija lošiąs kortomis, kiek primenanti klasikinės „Viridianos“ atmosferą.
Sekmadienis
Ispanų filmas su britų aktoriais - „Sabotažas“ (11 kanalas, 18.00 val. ir kitądien 11.15 val.) - išsiskiria ir šiandien. Ekrane - 1815 metai, iškankinta Napoleono armija lemiamo Vaterlo mūšio išvakarėse. Tačiau nebūgštaukit: jūsų laukia ne sunkiasvorė istorinė drama, o... komedija, kurioje nemažai vietos skiriama ir didžiojo karvedžio baltajai karštligei, ir panašiems reliatyviai linksmiems dalykams. Jeigu retsykiais užmesdavote akį į TV serialą „Puaro“, kuriame garsusis Agathos Christie seklys - ypač manieringas, tipenantis smulkučiais moteriškais žingsneliais ir nenustojantis gėrėtis savo paties sumanumu, tai gal ir įsidėmėjot britų aktoriaus Davido Suchet vardą. O čia, „Sabotaže“, jis vaidina jau patį Napoleoną - galit įsivaizduoti!
Britiškai lietuvišką filmą kadaise, 1985-aisiais, pagal Johno Golsworthy užmirštą pjesę kažkodėl nusprendė kurti režisierius Gytis Lukšas. Ta juosta, kuri kino kritikų buvo įtraukta į „visų laikų prasčiausių lietuvių filmų“ sąrašą, vadinasi „Anglų valsas“ (LTV2, Retrospektyva, 20.20 val. ir trečiadienį, balandžio 20 d., 16.15 val.). Žinoma, nieko nei angliško, nei universalaus jame nėra - Lėvens pakrantėmis vaikštinėja britų ledi vaizduojančios nelaimingos lietuvių aktorės puošniomis sintetinių medžiagų suknelėmis ir bando kažką giliamintiškai taukšti. Vaizdelis ir juokingas, ir apgailėtinas. Labiausiai nesuvokiama, kad filmas kurtas ne Maskvos centrinės televizijos, kuri prarydavo tiesiog bet ką, užsakymu, o kino ekranams. Gerai linksmintis!
Linksmesnė, nes taip ir sumanyta (o juk „Anglų valsas“ turėjo priblokšti melancholiška filosofija), Steveno Spielbergo komedija „Pagauk, jei gali“ (TV3, 20.40 val.; kartojama penktadienį, balandžio 22 d., 11.55 val.). Jeigu pagrindinį jauną aferistą būtų kūręs ne save labiau už Napoleoną pamilęs Leonardo DiCaprio, o aktorius, tikrai turįs prasčiokišką liaudiško apsimetėlio dovaną, būtų ir visai neprasta. Keista, kai rimti mūsų kino kritikai ima ir pavadina DiCaprio „vienu geriausių Amerikos aktorių“. Mažai, matyt, amerikiečių filmų žiūri: gal ne tokių dailučių, bet panašaus ir net geresnio lygio aktorių Holivude - devynios begalės.
Štai kad ir sparčiai kylantis Ashtonas Kutcheris, atliekantis pagrindinį šiek tiek isteriško jaunuolio, turinčio nesuvokiamų galių, vaidmenį pernykštėje fantastinėje dramoje „Drugio efektas“ (LNK, 20.25 val.). Šiuo atveju man netgi mažiau įdomu, ar tikrai iš praeities įmanoma keisti likimus (nors šis motyvas irgi ekrane pateiktas originaliai), bet tai, ar koks Kutcheris, turintis tam duomenų, netrukus neiškils į pirmuosius.
LTV vėl rodo „Ameliją iš Monmartro“ (21.00 val. ir kitądien, 14.25 val.). Kartais suabejoju:ar nepradėjus kiekvienos savaitės apžvalgos nuo kokio standartinio giriamojo sakinio, skirto vis tai pačiai fėjai Amelijai. Juk kiek galima?..
Frankofilams skirta biografinė melodrama apie pačią Margueritte Duras, jos vėlyvą meilės jaunam žmogui priepuolį. Tai vadinasi „Toji meilė“ ir ne veltui yra rodoma per melodramoms neabejingiausią BTV kanalą (22.45 val.): matyt, filmus ten pagal savo skonį parenka jausmingos moterys. Šią juostą, galėjusią skambėti labai jau netaktiškai, - ir dėl rašytojos alkoholizmo, ir dėl nelygios poros pasivaikščiojimų rožiniuose paplūdimiuose tarp „poetiškai“ klykiančių žuvėdrų, - dar šiek tiek gelbsti nesenstantis aktorės Jeanne Moreau talentas.
Pirmadienis
Šiandien susikompromitavusi „Vinita“ vėl žada retro miuziklą su Audrey Tautou „Tik ne į lūpas“ (18.30 val.). Kaip suprantate, jokios atsakomybės už mėgėjišką kompaniją neprisiimu.
Melodramiškai skamba ir aiškiai senstančio italų metro Bernardo Bertolucci naujieji „Svajotojai“ (BTV, 22.20 val.), kurio herojai - jauni kinomanai. Meilė trise šiandien jau nebeveikia taip, kaip kur kas kuklesnis režisieriaus „Paskutinio tango Paryžiuje“ klasikinis erotinis duetas.
Žanrų šiandien nemaža. Patrauklus nuotykių filmas „Kapitonas Džekas“ (1 Baltijos kanalas, 11.20 val.) imponuoja universaliojo aktoriaus Bobo Hoskinso ekscentriada: jo kuriamas jūreivis užsimano žūtbūt pakartoti 1791 metų Arkties tyrinėtojo kelią. TV1 kanalas šią savaitę iškloja kone pagrindines Clinto Eastwoodo filmų ciklo „kortas“: šiandien rodomas „Tobulas pasaulis“ (TV1, 21.00 val.) gal kiek ir sentimentalokas veiksmo filmui, na, bet taip būna visuomet, kai į tvirtų vyrų žaidimus įtraukiamas nekaltas vaikelis...
Keistą Argentinos (vėl!) „Arčibelo žaidimą“ rodo 5 kanalas (19.15 val. ir kitądien 13.00 val.). Būtų lyg eilinė politinė drama su korupcija, kalėjimais ir panašiais atributais, jeigu ne labai nelauktai į filmą įsipainiojantis „fantasy“ motyvas. Vyresnės kartos publiką tikrai patrauks tas faktas, kad antraplanį Pablą čia vaidina dar nesenas aktorius, rašytojas ir - žinoma - kompozitorius Diego Torresas. Mat jis - mūsų kraštuose 6-ajame dešimtmetyje be galo populiarios pietietės dainininkės Lolitos Torres, kurios garbei Lietuvoje tuo vardu net vadintos dukrytės - na, pavyzdžiui, TV žurnalistė Lolita Sutkaitienė, tikras sūnus.
Antradienis
Keistokas pasirinkimas žymi šią dieną. Puikus anglų režisierius Stephenas Frearsas („Pavojingi ryšiai“, „Mano nuostabioji skalbykla“, „Atsitiktinis didvyris“ ir kt.) siūlo mums bene prasčiausią savo filmą, sukurtą apie jo, matyt, visai nepažįstamus Laukinius Vakarus - „Kaubojų kraštas“ (TV3, 23.15 val.). Negaliu nesutikti su kino kritike Rasa Paukštyte, šmaikščiai sulyginusia šią paviršutinišką juostą su „Marlboro“ cigarečių dėželės spalvingu vaizdeliu.
TV1 ir 5 kanalas, gal ir nesąmoningai konkuruodami dėl retesnio, originalesnio kino, šiandien pasirodo įdomiau.
Per TV1 - Herberto Rosso populiarios (tik ne pas mus) „Plieninės magnolijos“ (21.00 val.), su nemenka ironija, gerų artisčių (Sally Field, Dolly Parton, Julia Roberts, Shirley MacLane, Darryl Hannah) pastangomis neria į Amerikos provincijos moterų pasaulėlį. Tai ne feministinė, bet ne tokiems jau svarbiems vyrams, kuriems paliktas nebent giminės tęsimo vaidmuo, uždara erdvė. Savaip „moteriška“ ir prancūzų režisieriaus Jeano-Paule‘o Rappeneau juosta „Husaras ant stogo“ (5 kanalas, 19.15 val. ir kitądien 13.00 val.), panaudojusi Jeano Giono romano motyvus. Nors veiksmas rutuliojasi ir XIX amžius viduryje, jokia tai, kaip skelbiama, „istorinė drama“, tiesiog romantinis Juliette Binoche herojės Paulinos, po visą choleros apimtą šalį ieškančios dingusio vyro, nuotykis su 25-erių italų pulkininku (Olivier Martinezas).
Pastaruoju metu Lietuvoje kažkaip vėl pagausėjo užpečkio patriotų. Arogantiškas filosofas (visuomet maniau, kad filosofija - pašaukimas, o ne išlaikytų profesinių egzaminų minimumas) rodo lygį, gretindamas rusišką ir holivudinį „popsą“ - aišku, pirmojo nenaudai, nors „popsas“ visur yra tik popsas. Viena mano aktyvi korespondentė nori vokiškų kanalų ir klykia prieš „rusinimą“.
Tai štai, vokiškų kanalų nebus. Pirma - ten dabar beveik nėra gero savo kino. Antra, visi užsienio filmai dubliuojami, o dubliažo stilius toks, kad ir meilės romaną paverčia kariniu filmu (sekmadienį galėjote tuo įsitikinti, per RTL kanalą žiūrėdami net daug baisesnį negu originale „Amerikietišką pyragą II“).
Man regis, tikram kinui negali būti valstybių sienų: negi ir universalusis Tarkovskis, poetinis ir religinis filosofas, buvo „rusintojas“? Tiek jau to, dabar pristatydamas rusų kanalą „Naše kino“ ir puikų filmą „Pomėgiai“ (21.10 val.), paminėsiu, kad režisierė Kira Muratova - maišyto ukrainiečių ir rumunų kraujo. Gal tai kiek apramins agresyviuosius? Juk faktas, kad Muratovą prie sovietų persekiojo kaip tik išmanė, o dabar ji - ir su absurdiškais, ironiškais „Pomėgiais“ taip pat - yra viena labiausiai gerbiamų pasaulyje moterų režisierių, turbūt nieko nereiškia? O jeigu primiršote kalbą - tai jau jūsų asmeninė problema. Sieti kalbą su politiniais išpuoliais - paprasčiausiai kvaila, nes bet kokia išmokta kalba yra mūsų tikras turtas.
Trečiadienis
Labai neseniai, prieš kelias savaites, 5 kanalas rodė, o aš plačiau rašiau apie juodą juodą prancūzų komedinę metaforą „Bičiulis Haris jums linki gero“ (19.15 val.ir kitądien, 13.00 val.), tai šiandien tik priminsiu: bijokitės vaikystės draugų, kurie gali primesti net šiurpiausią gyvensenos modelį.
Praėjusią savaitę TV3, o šią - „Tango TV“ (22.00 val.) demonstruoja Steveno Spielbergo fantastiką su Tomu Cruise‘u „Įspėjantis pranešimas“. Efektinga ir baisoka ateitis, kurioje gerasis akies mirksniu gali tapti - elektroninės teisėsaugos akyse - blogiuku. Bet nekartosiu to paties.
Ką belieka paminėti? Ogi latvių istorinę melodramą „Klaiki vasara“ (BTV, 13.50 val.), grįžtančią į 1940 metus ir daugiau ar mažiau realiai parodančią Baltijos šalių „entuziastingo“ stojimo į SSRS aplinkybes. Režisierius Aigaras Grauba rinkosi tikslų kelią - ir istorijos baisumai, ir individualūs, labai skirtingi charakteriai. Sako, Latvijoje ši 2000 metų juosta komercine sėkme aplenkė visus holivudinius hitus. Ekrane - ir tų dienų tragizmas (liūdnos prezidento Karlio Ulmanio atsisveikinimo kalbos fragmentai), ir istorinė kai kurių aukštus postus užimančių tautiečių kaltė (toks Uldžio Dumpio raiškiai piešiamas politinis avantiūristas), ir jaunimo tikėjimas gera baigme (radiofono korespondentai), ir stingdantis negalėjimas pabėgti. Iškalbingame kadre ant to paties, alternatyvą demonstruojančio laivo kybo dvi kruvinai raudonos vėliavos: viena su kūju ir pjautuvu, kita - su svastika...
Kaip gaila, kad mes neturime tokio aiškaus vaidybinio filmo apie aną epochą. Tegul „Klaiki vasara“ ir nėra menų viršūnė, bet ji reikalinga ir patiems - ypač jauniems - latviams, ir pasaulio bendruomenei.
Panašaus pavadinimo amerikiečių „Monstrų puota“ (LTV, 23.10 val.) - aišku, meniškesnis kūrinys, „Oskarais“ padabintas, daugelio žiūrovų jau matytas arba kinuose, arba prie namų ekrano. Mirties bausmės paradoksą jaunas vokiečių kilmės režisierius Marcas Forsteris, puikūs aktoriai Billy Bobas Thorntonas, Halle Berry analizuoja stipriai, psichologiškai pateisindami net menkai įtikėtiną faktą, kad budelis ir nužudytojo našlė tartum prieš bet kokią gyvenimiškąją logiką, savo tragiškoje vienatvėje suartėja.
Ketvirtadienis
Iš mažiau žinomų neprastų filmų šiandien paminėtinas per „Snobo naktį“ demonstruojamas amerikiečių kūrinys „Cikados“ (LNK, 22.40 val.). Puiki miestelio atmosfera, charakteriniai senokai matytos Kate Capshaw, talentingojo Jeremy Daviso vaidmenys. Visi gyvena nusistovėjusį ir primityvoką gyvenimą, kurį, tarsi koks keistas katalizatorius, sujaukia ateivis iš šalies Klėjus (Vince‘as Vaughanas). Po jo pasirodymo, po keistokų sekso ir mirties ritualų, užpildančių ekraną, viskas, atrodo, klostysis nebe taip, kaip anksčiau.
Clintas Eastwoodas šiandien cikle pristatomas 1982 metų filmu, jo režisuotu bei suvaidintu, - „Dangaus lapinas“ (TV1, 21.00 val.). Profesionalumas egzistuoja, bet kūriniui ir pakenkia kai kurie standartiniai „šaltojo karo“ atrakcionai (reikia nukniaukti sovietų sukurtą karo lėktuvą - „šešėlį“). Jų būdavo apstu ir to meto amerikiniuose, ir sovietiniuose filmuose, o dabar tai atrodo jau gana naiviai.
Rusų 2000 metų niekad nematytas filmas „Laukinukė“ (5 kanalas, 19.15 val. ir kitądien 10.00 val.) nukelia į XIX amžiaus pabaigos dvarininkų aplinką. Žinomas aktorius Sergejus Šakurovas įdomiai vaidina „vidurinio amžius krizę“, nori spausti į ne tokį nuobodų Paryžių, o herojaus žmona (Irina Rozanova), kad išsaugotų vyrą, linkusi net kiek nusižengti moralei ir pakišti jam galimo romano objektą - jaunutę, naivią „laukinukę“ Varią (Darja Moroz). Juostos žanras svyruoja tarp komedijos ir melodramos, o labai tradicinis stilius šįkart neatrodo nuodėme.
TVP1 kanalas kartkartėmis vis pademonstruoja kultinį Jeano-Luco Godard‘o filmą „Iki paskutinio atodūsio“ (0.15 val.), ir pradėjusį prancūzų „naująją bangą“, o „RenTV“ vėl rodo (23.00 val.) šių dienų klasikinę budistinę juostą - korėjiečio Kim Ki-duko žavią sakmę „Pavasaris, vasara, ruduo, žiema... ir vėl pavasaris“.
Penktadienis
Šiandien - klasikinis 1971 metų Dono Siegelo filmas „Purvinasis Haris“ (TV1, 21.00 val.), po kurio Clintas Eastwoodas, dar nebūdamas režisieriumi, tik aktoriumi, taip beprotiškai išgarsėjo. Tiesą pasakius, kaip tik šis kūrinys amerikiniame kine įtvirtino naujo tipo policinį trilerį. Mat herojus užsitarnavo tokią pravardę, kadangi nevengia ir pats panerti rankų į kraują. Anksčiau nusikaltėlius piešdavo juoda spalva, teisingumo atstovus - tik balta. O Haris Kalahanas - įvairus. Jis sąžiningai kovoja su blogiu (šįkart - prieš miestą terorizuojantį maniaką ir sadistą), tačiau jo paties metodai primena medžiojamojo stilių. Pasirodė net penki filmai tęsiniai su Hariu Kalahanu, čia - pirmas ir stipriausias.
2000-aisiais metais didelį pasisekimą turėjo kitas amerikiečių filmas, žiaurumą pasirinkęs pagrindine „statybine medžiaga“. Bet jo veiksmas nukeltas į senovės Romą, jis vadinasi „Gladiatorius“ (TV3, 20.30 val.). Britų kilmės režisierius Ridley Scottas ir puikus aktorius intelektualas Russellas Crowe nuosekliai ir efektingai pasakoja herojaus Maksimuso, buvusio generolu, o patekusio į vergiją ir tapusio gladiatoriumi, istoriją. Tiesą pasakius, šio filmo privalumai man iškilo, žiūrint jį jau nebe pirmą kartą. Kaltas, prisipažįstu.
Vilniaus kino teatruose vyksta naujų lenkų filmų savaitė, o LTV savaip atsiliepia į šį įvykį, siūlydama mums irgi 2000-ųjų Lenkijoje garsią juostą „Pirmas milijonas“ (LTV, 22.10 val.). Kaip ir galima spėti iš pavadinimo, kūrinys analizuoja šiuolaikinių lenkų turtuolių atsiradimo ištakas, pradėdamas dar nuo Varšuvos 9-ojo dešimtmečio, nuo draugų grupelės pirmųjų nekaltų machinacijų. Visos režisieriaus Voldemaro Dziky filmo situacijos, net charakteriai, iki skausmo primena motinėlę Lietuvą. Ir vėl - kaip ir latvių atveju - mūsų kinas atsilieka, „nepastebėdamas“ (ar ir bijodamas pastebėti) savos mafijos gimimo bei raidos.
