Sprendžiant pagal televizijų repertuarą, jos po truputį ima busti iš Naujųjų metų karštinės ir grįžta į kasdienybę, sakančią, kad nauji metai vis dėlto atėjo, reikia vėl dirbti ir ieškoti filmų. Nes tiek, kiek filmų kaip fejerverkų buvo “iššaudyta” per šventes, normaliu tempu rodant jų galėjo užtekti iki kokių nors Velykų.
Tačiau televizijos, atrodo, nelabai turi specialistų, kurie geriau apskaičiuotų visą verslą net ne kino meno, bet paties verslo požiūriu: juk per šventes parodyti geri - ar nelabai, tegul ir muilas, bet taip pat padoresnis - filmai traukia reklamą. Tačiau ar protingas verslininkas dėtų savo reklamą būtent prie to filmo, kai kitais trimis kanalais eina ne prastesni, o reklamos minutės žiūrovų ir “panaudojamos” tam, kad kuo skubiau persijungtų kanalą, norėdami įsitikinti, “ar ten nerodo geresnio?”
Todėl jei “supratingas” verslininkas norėtų, jis gali dar ir šiandien “pasivyti” šventes ir užsakyti reklamą sekmadieniui, kada dar per klaidą nematę ir neatsižiūrėję, galėtų pamatyti naujametį atributą - “Likimo ironiją, arba Po pirties” (Pirmasis Baltijos kanalas, 14.00 val.). O jei norės pats pažiūrėti kitą privalomą švenčių filmą - ONT sekmadienį rodo “Vienas namuose II” (18.40 val.): visai nesvarbu, kas jame vyksta, bet siužetas visada aiškus - Macaulay Culkino herojus, kaip tikras peliukas iš “Tomo ir Džerio”, taip skriaus apgailėtinus vagišius, kad maža nepasirodys nei jiems, nei mums. Gėris kartais persistengia.
Tiesa, dieną pradėti nuo Kiros Muratovos “Asteninio sindromo” (sekmadienis, “NTV Mir”, 7.35 val.) - dalykas pavojingas ir nelabai suprantama tokia rusų televizijos taktika. Tačiau kad filmas įdomus - abejoti netenka, o Muratovos pavardė garantuoja ne vien kokybę, bet ir išmoningai sumautą nuotaiką. Jei surizikuosite anksti atsikelti - manęs nekaltinkite. Aš jus perspėjau!
Šventėms ar romantiškam šeštadienio vakarėliui labai tiks “Medisono grafystės tiltai” su Meryl Streep ir Clintu Eastwoodu (TV1, 21.00 val.). “National Geographic” fotografas atvyksta užfiksuoti tiltų, o susipažįsta su pavargusia ir ūkyje skęstančia moterimi. Eastwoodas puikiai parodė, kad jis sugeba kurti ir ne jam būdingo vesterno žanro juostas, o jo ir Streep partnerystė visai graži ir keista. Beje, epizode su roko grupe bosine gitara sugrojo ir Eastwoodo sūnus Kyle’as.
Romantikos šią savaitę netrūks, o vienas geresnių pavyzdžių - 1996 m. “Džeinės Eir” versija (šeštadienis, “TV Centr”, 13.45 val.), kur Charlottes Bronte romaną ėmėsi ekranizuoti Franco Zeffirelli. Iš daugelio knygos ekranizacijų šio režisieriaus nuopelnas - įtikinama, anaiptol ne saldi panelė, o sudėtinga mergina, pagrindinės vaidmens atlikėja Charlotte Gainsbourgh, o aplink ją sukasi ne visada vykusiai pateiktas, bet visas žvaigždynas - Williamas Hurtas, Anna Paquin, Johnas Woodas, Joanna Plowright ir kt.
Kitas žvaigždynas prisimintas Milošo Formano. Jo “Valmonas” (šeštadienis, STB, 20.10 val.), sukurtame pagal XVIII a. Choderlos de Laclos romaną laiškuose, pilnas elegancijos ir rafinuotos meilės vilionių. Vis dėlto tais pačiais metais pasirodę Stepheno Frearso “Pavojingi ryšiai” labiau akcentavo dabitiško grožio ir aristokratiškumo perversijas, ypatingą šaltą rafinuotumą, Formanas į tai pažiūrėjo be žaidybinės intrigos ir filmas kiek pralaimėjo prieš brito kūrinį.
Retro trilerių gniaužtuose
Nuo saldybių reikia atsitokėti, kaip po torto pavalgyti silkės. Pats “kiečiausias” ir su stipriais dramaturgijos kaulais patiektas valgis bus šiandien - Oliverio Stone’o politinė drama “JFK” (LTV, 22.00 val.). Dar viena versija apie tai, kaip buvo nužudytas JAV prezidentas Johnas Kennedy, - ir ji turėjo būti apginta net po filmo: Stone’as, pasiremdamas autentiškais provincijos prokuroro Jimmy Garrisono prisiminimais, sukūrė labai įtikinamą variantą - ir be galo kietai sukaltą filmą. Net jei drįstume abejoti jo versija, negali nepastebėti puikaus visos filmo komandos darbo rekonstruojant septintąjį dešimtmetį, ir amžinos, net ir šiandien daug ką paaiškinančios temos apie karo naudą, puikiai atskleistos Donaldo Sutherlando personažo lūpomis.
Voklerio Schlondorfo “Palmetas” (šeštadienis, LNK, 23.25 val.) - detektyvas apie žurnalistą, išėjusį iš kalėjimo ir bandantį inscenizuoti vaiko pagrobimą, įdomus savo posūkiais. Tačiau tik tai, kad režisierius susuko juostą film noir stilistika, išgelbėjo filmą, jis įgavo reikiamo kvėpavimo - nekalbu apie puikius Woody Harrelsono ir Elisabeth Shue.
Tą stilistiką primena ir kitas kiek retro atspalviu “pasendintas” puikus “Los Andželas. Slaptai” (sekmadienis, LTV, 21.00 val.). Du policininkai ima konkuruoti dėl karjeros, bet, kad vėliau įklimptų iki kaklo, nepamiršta pasikauti ir dėl tos pačios moters (Kim Basinger). Los Andželo policijos departamentas - korumpuotas ir susijęs su kitais verslais, tiria bylą, vynioja kamuolį, kurio gale, žinoma, ir bus Ji. Istorija, laimei, ne be ironijos. Gražutė Kim gavo “Oskarą” už geriausią antraplanį vaidmenį, bet ją supo ne mažiau geri Kevinas Spacey, Guy Pierce’as, Russelas Crowe ir Danny de Vito.
Spacey valanda atėjo: tą patį vakarą TV3 20.20 val. rodo “Derybininką”, kur vėl policija, vėl korupcija ir vagiami iš jos fondų pinigai, ir kur šalia Samuelio L. Jacksono ne toks jau geras detektyvas ir bus Kevinas Spacey.
O jei dar reikia geros vaidybos prie prastoko siužeto - siūlau filmą apie amerikietiškąjį futbolą, vyriškas aistras (nors ką tai reiškia - nežinau) ir ambicijas, trenerius, teisėjus ir jų mafiją, kur karaliauja ne tik sportas arba tik ne jis. Bet čia karaliauja Al Pacino ir jo visai pakanka sukurti geram reginiui ir geresnei, nei yra, filmo dramaturgijai.
O iš tiesų geros aktorystės ir geros režisūros jungtis - Michaelo Manno filmas “Karštis” (antradienis, LTV, 14.35 val.), kur kaip priešininkai susikimba policininkas ir bankų plėšikas. Vėl trileris, banalybė, tačiau - vienas malonumas žiūrėti pačių aktorių Al Pacino ir Roberto DeNiro dvikovą, kur abu atskleidžia savo galias. Vis dėlto statau už “gerietį”.
Neblogą trilerį pasiūlys ir Richardas Doneris, kurio “Mirtinas ginklas 4” (penktadienis, LNK, 20.50 val.) su tais pačiais Melu Gibsonu bei Danny Gloveriu - vienas geresnių šioje “...ginklo” serijoje, bet to, filmavimo grupę sustiprino Jetas Li ir Chrisas Rockas. O kad tarp susišaudymų ir nusikaltimų atsiranda vietos meilei, nėštumams ir vestuvėms - sakyti, manau, nereikia.
Dar “silkės”
Kitų serijų ir tęsinių įprastinė tąsa atvirkštinė. Detektyvas, košmaras, besiribojantis su siaubo filmu - tai “Išvarantis velnią III”, kitaip mums žinomas kaip “Egzorcistas” (pirmadienis, “RenTV”, 21.05 val.). Policininkas tiria bylą ir prisimena prieš 17 metų įvykusį košmarą. O čia jau įsipainioja mistika... Tačiau, kaip ne sykį būna trečiuose ketvirtuose tęsiniuose, filmas tik silpnėja.
Dar šiek tiek siaubo, tačiau kiek neįprasto keistame detektyve galima išvysti Peterio Weiro “Paskutinėje bangoje” (trečiadienis, TV4, 21.20 val.). Įprasta ir tai, kad šiam australų režisieriui duok gryną žanrą ir jis iš jo padarys balažin ką, bet tai bus persmelktas netikrumo, mistikos ar baimės reginys. Taigi ir čia detektyvas tampa neįprastu: nusikaltimas susijęs su aborigenais ir jų ritualais. O kadangi Weiras yra nuotaikos kūrimo meistras, tai net Richardo Chamberlaino vyriškas grožis nesukliudys pajusti nuotaiką, pilną tos keistos paslapties.
Ir pagaliau siaubo klasika: Stanley Kubricko “Švytėjimas” (ketvirtadienis, LNK, 22.35 val.). Tuščio viešbučio prižiūrėtojas Džekas žada atsidėti kūrybai, bet iš to gero neišeina nieko. Blogio - nors vežimu vežk. Viskas, sakykime, baigiasi laimingai, bet kokia laimė būna Stepheno Kingo romanuose? Na, nebent herojus tampa nemirtingu, paslaptingai atsirasdamas senose nuotraukose tarp kitų viešbučio gyventojų. Nuostabus Jacko Nicholsono vaidmuo, kurį jis, regis, daugelyje vėlesnių filmų (pvz., “Vilkas”) tik kartojo.
Dokumentika
Dokumentikos šią savaitę nedaug, bet įdomumo dėlei galima pažvelgti į kūrėją kaip objektą. “RTR Planeta” šeštadienį rodys filmą iškalbingu ir iškilmingu pavadinimu “Nikita Michalkovas. Rusijos pasirinkimas” (1.10 val.). Visiems žinomas narciziškas šio kūrėjo požiūris ir savęs adoravimas. Ir jei prieš dokumentininko kamerą jis vaidina, kino juostoje jis net labiau tikras, nes išsiduoda: kitą penktadienį galėsime pamatyti jo brangųjį ir panimperišką “Sibiro kirpėją (TV1, 21.00 val.), kuriame, manau, režisierius taip pat galimas analizuoti kaip objektas. Pakanka vien to kadro, kur pats Michalkovas sau pasiskyrė tėvelio caro vaidmenį. Nei daugiau, nei mažiau. Iš rusų kritikos pagyrų už tai tikrai nesusilaukė.
“Pasala Mogadiše” (antradienis, LTV, 23.05 val.) pasakoja apie 1993 m. amerikiečių avantiūrą Somalyje, kur JAV desantininkai pakliuvo į pasalą, surengtą karo vado Aidido (kurį rėmė Osama bin Ladenas). Šią istoriją vėliau kino kalba perteikė Ridley Scottas filme “Juodojo vanago žūtis”, rodytame ir mūsų ekranuose. Scottas pasirinko itin technizuotą filmavimą. Tad bus puiki proga palyginti abi versijas.
Kitoks kinas
Kitokiu “Talismaną” (trečiadienis, “RenTV”, 23.25 val.) galima būtų pavadinti sąlygiškai: režisierius P. Pou - garsių Rytų filmų pasekėjas, ir čia jis bandė sudėti viską - lėtus pasiskraidymus ore (kaip “Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas”), kompiuterinių kovų scenas (tarsi prastoje “Matricoje”), kinų legendas... Iš viso to išėjo gan prastas visko mišinys be jokio gražiau viską jungiančio elemento. Ant švenčių stalo nedėčiau, bet jei kas nori - prašom į virtuvę.
Tikrai kitoks yra retro gangsterinis filmas, ypač jei jis - Woody Alleno. Jo “Šūviai Brodvėjuje” (trečiadienis, “TVN siedem”, 21.10 val.) - nuostabi kupina sąmojaus komedija apie rašytoją, kurio knyga tuoj pat išperkama, nes jis sutiko režisuoti spektaklį su mafijos bosu pagrindiniame vaidmenyje. Trečiasis dešimtmetis, daug ironijos, sąmojingų aforizmų ir puikių aktorių - tai, kas amžina teatre ir iš ko Allenas taip moka juoktis.
O juoką tikrai gali pakeisti ašaros žiūrint geriausią pernai metų Europos filmą - Pedro Almodovaro “Pasikalbėk su ja” (antradienis, TV1, 21.00 val.). Dvi paralelinės istorijos apie priešingus meilės objektus - komos ištiktą (ir todėl tylinčią) mylimąją ir nesustojamai kalbantį (ir nieko iš esmės taip ir nepasakantį) jos draugą. Istorijos tai susipina, tai vėl išsiskiria, ir šįkart be jokios jam būdingos ironijos ir pastišo ispanų režisierius rutulioja vyro ir moters bei jų santykių temą, kurios esmė ir pasakyta filmo pavadinimu.
