Vienas simpatikas baubas atsirado praėjusią savaitę. Kartais kažką parekomenduoji publikai, o paskui nebežinai - verkti, juoktis ar atsiprašinėti už kitų “chaltūrą”. Taip atsitiko praėjusį šeštadienį su “TV11” kanalo demonstruota puikia antifašistine Ettore Scolos drama “Ypatingoji diena”.
Po pirmosios reklamos transliuotojai paleido filmą, tačiau... be garso, o reklaminė klaikiai pažaliavusi eglutė (gal šiame kanale dar Kalėdos?) kokias dešimt minučių puikavosi ant Marcello Mastroianni ir Sophios Loren užpakalių. Na, ir ką tu darysi? Išsaugojau šį įrašą, gal kada padovanosiu poniai Sophiai - bent sužinos, kad yra tokia Lietuva ir kokia jinai šmaikšti paišyti grafitus (graffiti) ant užpakalių.
Kitas baubas jau bus simpatiškesnis - jei kita televizija ko nors neiškrės. “Baubukas” (šeštadienis, LTV, 22.00 val.) - tai visai simpatiškas kiek nutukęs vyras “pačiame jėgų žydėjime”, kurį vaidina Gerard’as Depardieu. Jis yra personažas iš komiksų knygelės, kuria taip žavisi berniukas Alfredas, likęs be tėvų, o teta juo rūpintis neturi laiko. Tad iš tos vienatvės ir atsiranda baubukas, kuris linkęs jam padėti, patarti ir surasti vietą po saule. Simpatiška ir romantiška prancūzų juosta išsisuka be banalių pokštų.
Užtat su kita - prasčiau. “Eisas Ventura, naminių gyvūnų paieška” (šeštadienis, “Ren TV”, 19.00 val.) - sakytum, Jimo Carrey benefisas. Jei nebūtų kvailas nuo pradžios iki pabaigos. Palyginti su juo, Pierre’o Richard’o puldinėjimai į duobes - šventa nekalta romantika. Pasaulis žiaurėja ir agresyvėja, tad ir sekliai darosi akivaizdžiai grubesni, net ir komedijose. Tada belieka tik žvengti.
Prieš tikrai daugiau nei penketą metų visas užsienis graibstė Lorenzo Carcaterra knygą “Miegaliai”. Pamenu, anuomet grįždamas iš kažkurio kino festivalio ir užsikrėtęs šia manija, viename oro uoste nusipirkau knygą ir aš. Puikus detektyvas sužavėjo, o kai buvo ekranizuotas - ar galėjo jis atstoti knygą? Tačiau Barry Levinsonas su visa šutve Niujorko “gangsterių”, kuriuos vaidina Dustinas Hoffmannas, Robertas de Niro, Kevinas Baconas ir Bradas Pittas, vis dėlto sugebėjo vaizdžiai atkurti ir 1966-ųjų Čikagą, ir suteikti aktoriams puikių progų atsiskleisti. “Pragaro virtuvės vaikėzai” (sekmadienis, TV3, 20.20 val.) - gal kiek ir neišbaigtas filmas, tačiau vis dėlto profesionalai savo darbą moka dirbti.
Realybė ir fantazija
“Kodėl tu stovėjai po medžiu, kai žmogų mušė?” - šis klausimas persekioja “Vienos dienos kronikos” (sekmadienis, 2 kanalas, 20.35 val.) herojų Rimšą. Tiksliau - jokį ne herojų, o paprastą žmogų, įklimpusį į dienos darbus ir teismines rutinas. Puikūs aktorių Broniaus Babkausko ir Algimanto Masiulio kuriami personažai tarsi nepastebimi, išplėšti iš tos dienos nuotraukos, bet dokumentinis kasdienybės rekonstravimas neprimygtinai tikslus. Tai vienas geriausių Vytauto Žalakevičiaus filmų, dar 1963 metais atnešęs į Lietuvą tą kinematografą, kuris Lenkijoje buvo įvardytas “moralinio nerimo kinu”.
O kaip rekonstruojama fantazija - apie tai, manau, bus įdomu pažiūrėti “Žiedų valdovą” (pirmadienis, LTV, 19.35 val.) - dokumentinį filmą apie tai, kaip buvo sukama ta kompiuterinė epopėja, kur aktoriams vietos, kaip ir daug kur šiandieniniame kinematografe, vis mažiau. O man šiaip jau beveidžiu atrodantį Elijah Woodą dar bus galima pamatyti penktadienio “Septyniolikmečiuose” (LNK, 22.10 val.), kur vaikinas bandys ragauti pirmųjų paauglio meilės vaisių.Tą patį moralės klausimą galėtų pakartoti ir Hugh Granto herojus “Kraštutinėse priemonėse” (pirmadienis, TV1, 21.00 val.) - juoba kalbama apie gydytojų nusikaltimus, bandant taikyti eksperimentus valkatoms, žmonėms, atsidūrusiems gyvenimo paraštėse. Tačiau klausimas išsprendžiamas banaliai ir prastokai, net kaip detektyvui. Šalia Gene’o Hackmano Hugh Grantas - tiesiog apgailėtinas.
Niekad kitoks man nebuvo (ir čia rizikuoju būti mažiausiai nušautas) ir Leonardas di Caprio. Bet Buzui Luhrmanui jo tokio ir reikėjo - nesusipratusio paauglio, įsimylėjusio vos jaunesnę bendraamžę. Vis dėlto Luhrmano “Romeo ir Džuljeta” (antradienis, TV3, 23.00 val.) - nauja moderni ekranizacija, kur sąmoningai maišomas stilių, Šekspyro eilių, realybės ir “fantasy” kokteilis, ir - scenų yra tikrai puikių, o senobinės eilės, keista, “latinosų” ir afroamerikeičių gangsterių burnose skamba visai įtikinamai.
Bet įsprausti užkietėjusį airių džentelmeną, kokį pripratome matyti Danielį Day Lewisą, į mokasinus ir odines kelnes, kad jis taptų “Paskutiniuoju mohikanu” (antradienis, TV1, 21.00 val.) - jau nebe stiliaus, o parodijos klausimas. Visi iš paauglystės laikų puikiai mename Jameso Fenimoro Cooperio romaną ir įvilkti jį į meilės istoriją - na, režisierius tiesiog nusipelno paaukoti savo skalpą.
Realybė ir istorija
Robertas De Niro neslėpė, kad jam rūpi atkurti savojo Bronkso laikus ir 1993 m. jis debiutavo kaip režisierius su “Bronkso istorija” (antradienis, TV1000, 17.00 val.). Tiesa, patį septintojo dešimtmečio Bronksą jis nufilmavo jau Bruklino ir Kvynso rajonuose, tačiau pro pastabias jo akis neprasprūsta mažiausia jam rūpima detalė, atmosfera ir tai - tarsi Roberto De Niro “Krikštatėvis”, sukurtas pagal kieto gangsterinių detektyvų meistro Chazo Palmintieri pjesę.
Užtat Andrejui Tarkovskiui vaikystė liko abstrakcijose, paveiksluose-gyvenimo kadruose, somnambuliškose nuotaikose. Jo “Veidrodis” (antradienis, NTV, “Naše kino”, 21.15 val.) begal poetiškai ir filosofiškai perteikia nuojautas, mažo berniuko išgyvenimus, slėpimąsi nuo karu ir nerimu prisodrintos sistemos savo namuose, žvelgiant į motiną (įstabus Margaritos Terechovos vaidmuo) ar skaitant tėvo Arsenijaus Tarkovskio eiles.
Nuo karo mašinos ir visos beprotybės per Antrąjį pasaulinį karą visai netyčia į Graikijos salą užklysta italų kariai. Ten visi vyrai išėję kariauti, likusios tik moterys. Ir italai ten pasilieka, kur ramiai, be jokių sukrėtimų, juo labiau jokių ryšių su pasauliu leidžia laiką, mylisi, renka derlių, veda, augina vaikus. Stebėtino grožio ir poezijos “Viduržemis” (trečiadienis, TV 1000, 21.00 val.) laimėjo “Oskarą” kaip geriausias užsienio filmas.
O jei dar reikia kiek egzotikos - greitai Vilniun atvyksiančios dabar beprotiškai madingos Cesaria Evoros dainų galima paklausyti trečiadienį, per Pirmąjį Baltijos kanalą 10.15 val. 2 kanalas siūlo antrąją prancūzų dokumentinio filmo “Stanislavskio amžius” (trečiadienis, 21.00 val.) dalį. Daugiausia iš nuotraukų atkurta didžiojo teatro reformatoriaus biografija, jo santykiai su valdžia, artimaisiais atgyja stulbinamai įdomiai, gyvai, - tai jau rekonstrukcijos detektyvas su rečiausiais kadrais.
Istorijos ironija
LNK ketvirtadienį 22.35 val. siūlo išties gero snobo naktį. Brolių Ethano ir Joelio Cohenų “Fargo” (kažkodėl pervadinta “Fargo istorija”, tarsi visi kiti filmai nebūtų istorijos) - nuostabus ironiškas detektyvas, kur besilaukianti policininkė rūpinasi ir savo vargšu vyreliu, ir dar narplioja kvailių kaip reta (Steve’as Buscemi ir Peteris Stormare) sugalvotą painią pagrobimo-išpirkos bylą Dievo pamirštame Fargo miestelyje. Nuostabi aktorė Frances McDormand, šiomis dienomis vadovaujanti Berlyno kino festivalio žiuri, pelnytai gavo “Oskarą” už geriausią aktorės vaidmenį, o broliai Cohenai - už geriausią scenarijų. Na ką gi, Stepokai, kraukis lagaminus, teks važiuoti į Berlyną jos gyvos pažiūrėti.
