Tiesiogiai stebėti iškėlimo operaciją galite paspaudę ant šios nuorodos.
„Visi patikrinimai buvo atlikti, operacija pradėta“, – sakė civilinės saugos viršininko pavaduotojas Fabrizio Curcio.
Operacijos pradžia buvo atidėta kelioms valandoms dėl praeitą naktį siautusios audros.
Inžinieriai pirmadienį ruošiasi pradėti kruizinio laivo „Costa Concordia“, sudužusio Italijoje prie Džilijo salos krantų, iškėlimą, o tokio masto operacija bus pirmoji pasaulyje.
290 metrų ilgio laivas gulėjo ant dešiniojo borto Toskanos priekrantėje nuo 2012-ųjų sausio 13 dienos vakaro, kai užplaukė ant uolų per katastrofą, pareikalavusią 32 žmonių gyvybių.
Iškėlimo operacija turėjo prasidėti maždaug 6 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku – netrukus po to, kai paskutinis keltas išplauks iš Džilijo į žemyninę šalies dalį ir aplink katastrofą patyrusį lainerį bus nustatyta ribotos laivybos zona.
Tačiau dėl audringų orų operaciją buvo nutarta kiek pavėlinti.
„Dėl praeitą naktį siautusios smarkios audros operacija buvo atidėta dviem valandoms“ iki 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, civilinės saugos viršininkas Franco Gabrieli nurodė per spaudos konferenciją.
Operacijos koordinatoriai prognozuoja, kad laivą grąžinti į statmeną padėtį gali užtrukti iki 12 valandų ir kad tuo metu į švarius Viduržemio jūros vandenis neišvengiamai išsilies teršalų.
Aktyvistai perspėjo, kad į jūrą pateks tūkstančiai tonų nuodingų atliekų, bet pareigūnai tvirtina jau paruošę papildomas plūduriuojančias užtvaras ir valymo laivus, jeigu įvyktų išsiliejimas.
Didesnį nerimą gelbėtojams kelia klausimas, ar laivo korpusas atlaikys didžiules apkrovas, kurios jį veiks keliant iš po vandens.
Tačiau inžinieriai atmeta galimybę, kad laivas gali perlūžti.
Žmogumi, kuris įsakinės krante įrengtoje šios operacijos vadavietėje, taps Nickas Sloane'as – sudužusių laivų iškėlimo ekspertas iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR), per daugelį metų darbo visame pasaulyje sukaupęs didelę patirtį šioje srityje.
„Mes pasiruošę. Visos grėsmės buvo nustatytos“, – N.Sloane'as sakė žurnalistams Džilijo saloje prieš pradedant darbus.
Džilijo gyventojai, kurių gyvenimą sujaukė ta katastrofa, sakė jaučiantys palengvėjimą, kad artėja laikas, kai „Costa Concordia“ bus iškeltas ir išplukdytas.
Tačiau netgi pakėlus ant šono gulintį korpusą, teks laukti dar kelis mėnesius, kol jis bus pašalintas: tą operaciją planuojama surengti ne anksčiau nei ateinantį pavasarį, kai baigsis rudens ir žiemos audrų sezonas.
Galiausiai laineris bus supjaustytas ir parduotas kaip metalo laužas.
„Costa Concordia“ kadaise buvo plaukiojantys pramogų rūmai su keturiais plaukimo baseinais ir visų didžiausiu laive įrengtu gydomųjų vandens procedūrų kompleksu.
Laineris užplaukė ant uolų šalia Džilijo, kai priplaukė labai arti šios salos kranto per bravūrišką „parado“ manevrą, kurį įsakė atlikti laivo kapitonas Francesco Schettino.
F.Schettino, kurį žiniasklaida pramonė „kapitonu bailiu“ ir „labiausiai nekenčiamu žmogumi Italijoje“, nes jis tikriausiai paliko avarijos ištiktą laivą, kai dar nebuvo baigti evakuoti keleiviai, šiuo metu yra teisiamas.
Keturiems įgulos nariams ir laivo savininkės „Costa Crociere“ krizių centro vadovui anksčiau šiais metais buvo skirtos trumpos laisvės atėmimo bausmės dėl jų vaidmens toje katastrofoje.
„Costa Concordia“ sudužo, kai laive buvo 4 229 keleiviai ir įgulos nariai iš 70 šalių. Laineris užplaukė ant uolų, kai daugelis keleivių buvo pradėję pirmąją vakarienę per savo kruizą.
Po smūgio laivas smarkiai pasviro ir galiausiai nuvirto ant borto sekliuose vandenyse šalia nedidelio Džilijo uosto, tačiau įsakymas palikti lainerį buvo paskelbtas tik praėjus daugiau nei valandai nuo krizės pradžios.
Tuo metu dėl pasvirimo buvo praktiškai neįmanoma nuleisti gelbėjimosi valčių vienoje laivo pusėje, o žmonėms puolus prie valčių, kurias dar buvo galima panaudoti, kilo didžiulė sumaištis.
Šimtai buvo priversti šokti į vandenį tamsoje ir plaukti į krantą arba nusileisti iš vandens iškilusiu laivo dugnu į apačioje laukiančias valtis.
„Costa Concordia“ iškėlimo operacijai jau išleista per 600 mln. eurų (2,07 mlrd. litų), bet jos galutinė kaina gali perkopti milijardą JAV dolerių (apie 2,6 mlrd. litų).
Operacijoje dalyvauja apie 500 žmonių iš 26 šalių, įskaitant apskritą parą dirbančius narus, kurie stengiasi stabilizuoti korpusą, nes nuo pat šios krizės pradžios buvo baiminamasi, kad jis gali nuslysti į gilesnius vandenis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
