Jei jūsų pomėgis – automobiliai, tikrai pavydėsite keletui būsimųjų automobilių remontininkų, kuriems nusišypsojo laimė visą mėnesį stažuotis Vokietijoje, pamatyti, kaip prižiūrimi ir remontuojami automobiliai specializuotose dirbtuvėse ir netgi stebėti, kaip gimsta „Mersedesai“.
Praktika – pagal projektą
Du Tauragės profesinio rengimo centro (PRC) moksleiviai kartu su bendramoksliais iš Šilutės ir Šakių viešėjo Vokietijoje ir atliko praktiką „Opel“ servise. Pasak PRC projektų vadovės Lauros Mėlinavičienės, tai tapo įmanoma gavus Europos Sąjungos paramą ir įgyvendinant Leonardo da Vinči mobilumo projektą „Automobilių remontininko praktinių įgūdžių tobulinimas, siekiant didesnio konkurencingumo darbo rinkoje“.
PRC mokiniai Simonas Jokubaitis ir Ernestas Lukošius, pasak projektų vadovės, ne tik tobulino praktinius įgūdžius, bet ir pramogavo. Laisvalaikiui jiems buvo sudaryta kultūrinė programa, kurios metu jie lankė istorinius šalių objektus, įžymias vietas, domėjosi skirtingų šalių kultūriniu paveldu, papročiais ir kasdieninio gyvenimo ypatumais.
Pasirūpinta viskuo
Simonas, pasakodamas savo įspūdžius iš Vokietijos, juokiasi, kad jie buvo sutikti lyg kokie svarbūs asmenys. Vaikinai kartu su juos lydėjusiu mokytoju skrido į Frankfurtą, paskui – į Brėmeną. Ten oro uoste jų jau laukė taksi, kuris ir nuvežė į mažą miestelį Osterholz-Scharmbeck, apie 20 km nuo Brėmeno.
– Apsigyvenome pas tokią močiutę, antrajame namo aukšte. Kambariuose buvo visko, ko tik mums gali prireikti, – prisimena Simonas. – Maisto mums nupirkdavo, ko tik panorėdavome – surašydavome, ko reikia, ir kitą dieną atveždavo. Be to, dar gaudavome ir 50 eurų savaitei. Turėjome ir dviračius, jais važiuodavome į darbą. Būtų net kompiuterius davę, bet mes turėjome savo.
Vokiška tvarka – visur
Darbo vietoje Simoną sužavėjo vokiška tvarka: visur švaru, viskas savo vietose, yra visokiausių įrankių, net ir tokių, kurių prireiks gal kartą per dešimtmetį. Kiekvienas žmogus dirba tik savo darbą.
Vaikinai dirbo „Opel“ centre, kuriame automobiliai ir parduodami, ir tikrinami, ir remontuojami.
– Buvome pagalbiniai darbininkai, – pasakojo Simonas. – Iš pradžių vieniems nieko neleido daryti, paskui, kai pamatė, kad nekvaili, tai ir vieniems dirbti patikėdavo – pavyzdžiui, pakeisti automobilio tepalus.
Nors darbo nebūdavo pernelyg daug, Simonas prisipažįsta pavargdavęs – grįžus po darbo jau nieko nesinorėdavo. Pasigamindavo vakarienę, pažiūrėdavo sporto kanalą, ir viskas.
– Vieną savaitgalį praktikos vadovas pasiūlė pažvejoti. Irgi buvo viskuo pasirūpinta, reikėjo tik nueiti prie vandens ir įmerkti meškerę. Nesu žvejybos mėgėjas, o ir sugauti nieko nesisekė, tai valandėlę pasėdėję grįžome atgal, – prisimena vaikinas.
„Brėmeno muzikantų“ miestas
Keletą kartų vaikinai lankėsi Brėmene. Miestas, ypač senamiestis, Simoną sužavėjo.
– Brėmenas įsikūręs šiaurės vakarinėje Vokietijos dalyje. Miestą išgarsino populiari brolių Grimų pasaka „Brėmeno muzikantai“. Vienas būtinų dalykų, ką reiktų pamatyti, yra Brėmeno muzikantų skulptūra, stovinti Marktplatz aikštėje ir vaizduojanti keturis muzikantus, pasakos veikėjus – asilą, šunį, katiną ir gaidį, – pasakojo Simonas.
Brėmenas yra antras pagal dydį uostas šalyje. Kadaise Brėmenas buvo Hansos pirklių sąjungos miestas. Lankytinų vietų mieste – daugybė. Tad nenuostabu, kad vaikinai pamatė toli gražu ne viską – tam prireiktų kur kas daugiau laiko. Labai įdomu jiems buvo pasivaikščioti Šnūro kvartale. Tai istorinis miesto kvartalas, garsus nedideliais XV–XVIII a. namais. Kadaise tai buvo vienas neturtingiausių miesto kvartalų. Ten stovi ir gotikinė Šv. Jono bažnyčia, įsikūręs Žaislų muziejus.
Brėmeno rotušė, stovinti pagrindinėje Marktplatz (Turgaus) aikštėje, yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Į šį sąrašą įtraukta ir Rolando statula, stovinti toje pačioje aikštėje. Ši 10 m aukščio statula, esanti priešais miesto rotušę, pastatyta XV a. pradžioje. Tai Karolio Didžiojo sūnėno Rolando, simbolizuojančio Brėmeno nepriklausomybę, skulptūra.
Beje, Simonas – nebūtų būsimasis automechanikas – atkreipė dėmesį į mieste važinėjančius automobilius. Dauguma jų nauji, o jei kuris ir seniau pagamintas, tai vis tiek toks švarus, kad tiesiog blizga.
Gamykla – kaip visa Tauragė
Vis dėlto patį didžiausią įspūdį vaikinams paliko „Mercedes“ gamykla.
– Ten tai gamykla! Teritorija – gal kaip visa Tauragė. Daugybė pastatų, yra sava gaisrinė, policija, – dalijosi įspūdžiais Simonas. – Po teritoriją vežioja autobusas.
Vaikinai stebėjo, kaip automobiliai surenkami. Kone visus darbus, apie 80 procentų, atlieka robotai. Tiesa, išbando automobilius vis dėlto žmonės. Trasos įrengtos tiesiog gamyklos teritorijoje. Pasak Simono, išbandomi tie automobiliai, kurie eksportuojami į Angliją ar Japoniją. Vaikinas apgailestavo, kad jam neteko pasivažinėti išbandomu automobiliu.
Visoje gamyklos teritorijoje – gausybė automobilių. Įvairių modelių, nuo seniau gaminamų iki pačių naujausių, varomų elektra.
Darbuotojus „Mercedes“ gamykla sau rengia pati – yra mokymo korpusai, kuriuose stovi visa gamybos įranga, ten būsimieji darbuotojai mokosi programuoti robotus arba tobulinasi jau dirbantys.
Suprantama, buvo smalsu, kaip galima įsidarbinti „Mercedes“ gamykloje.
– Klausėme to ir mes, – šypteli Simonas. – Mums sakė, kad tai visai realu.
Ne aukso kalnai
Praktikos vadovai liko patenkinti praktikantais.
– Jie mus labai gyrė, sakė, kad tikrai galėtume pas juos dirbti. Tiesa, būtų gerai išmokti vokiškai. Tačiau nepasakyčiau, kad eiliniai darbuotojai uždirba daug. Bent jau pradžioje – tik kokį 1000 eurų per mėnesį, taigi praktiškai tik pragyvenimui. Jokių stebuklų.
Paklaustas, ar norėtų ten dirbti, Simonas purto galvą. Jo galvoje – kitokios mintys, ir jos susijusios su Lietuva.