Pavasaris atšildo viltis atsigauti statybos sektoriui. Nors vasaris, kaip ir sausis, darbų statybininkams nebuvo dosnus ir iš esmės niekas nepasikeitė, tačiau dar neprasidėjus kovui statybos įmonių vadovai dalijosi geresnėmis prognozėmis.
Paskutinėmis žiemos dienomis daugiau bendrovių prognozavo statybos darbų užsakymų augimą nei krytį. Taip pat sumažėjo statybos įmonių vadovų, ketinančių mažinti darbuotojų skaičių: prieš mėnesį tokiais planais dalijosi 34 procentai bendrovių atstovų, o vasarį – 22 procentai. 10 procentų darbdavių tvirtino ketinantys priimti daugiau darbuotojų.
Apie statybinio sektoriaus atgimimą byloja ir Panevėžio teritorinės darbo biržos statistika. Direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė patvirtino, kad paskutinę žiemos ir pirmąją pavasario dieną sulaukta darbdavių, sunkmečiu ieškančių rekordiškai daug statybininkų.
„Šiuo metu darbdaviai ieško 30 plataus profilio statybininkų dirbti Lietuvoje. Po žiemos sąstingio tai yra gana daug. Esu įsitikinusi, kad statybininkų reikės dar daugiau, čia tik pradžia. O darbdaviams pasiūlyti tikrai ką turime.
Kai tik jie detalizuos, kokių specialistų reikia, iškart juos ir darbuotojus informuosime“, – sakė A.Biguzienė.
Statistika liūdina
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas patikino, kad iš gilios sunkmečio duobės statybų įmonės pradeda išbristi. Nors didžiulio pakilimo pašnekovas konstatuoti ir prognozuoti nedrįso.
„Deja, viltys yra vienokios, o statistiniai skaičiai – dar ganėtinai liūdinantys. Juk 2010-aisiais atliktų statybos darbų vertė – 5,4 milijardo litų, t. y. 5,6 procento mažesnė, nei buvo užpernai.
O 2008–2009 m. darbų užsakymų kritimas statybų sektoriuje buvo apie 50 procentų. Ir nors atliktų statybos darbų apimtys pernai trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčiais augo, visų metų statistika vis dar buvo prastesnė nei 2009-aisiais.
Vadinasi, dar esame gilioje sunkmečio duobėje. Tik lieka pasidžiaugti, kad po truputį bandoma iš jos išlipti“, – kalbėjo A.Šeštakauskas.
Asociacijos prezidento teigimu, 2010-ųjų antroje pusėje užfiksuotam statybos darbų apimties augimui labiausiai įtakos turėjo reikšminga inžinerinių statinių statybos darbų plėtra – šių darbų šalyje atlikta 89 procentais daugiau nei paskutinį 2009-ųjų ketvirtį. Be to, statybų įmonės nemažai darbų užsakymų sulaukė iš užsienio.
„Daugybė įmonių jau įsisuko į Baltarusijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Švedijos darbo rinką. Kadangi pavasaris nuteikia tikrai gerai, norėtųsi tikėti, kad statybos darbų paklausa tik augs ir užsienio šalyse, ir pas mus. Nors, mano manymu, tas augimas bus dar gana lėtas“, – sakė pašnekovas.
Trūksta investicijų
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas patikino, kad iš klampios sunkmečio duobės statybos sektorių pirmiausia iškrapštytų didesnės investicijos. O jų kol kas nesulaukiama nei iš valdžios, nei iš Lietuvos ar užsienio verslininkų.
„Tikrai nejaučiame, kad į mūsų šalį su savais pinigais veržtųsi užsieniečiai ar kad valstybė ką nors labai stengtųsi daryti, organizuoti. O statybos sektoriuje būtina kurti daugiau darbo vietų. Turi atgyti vidaus vartojimas, ne tik eksportas. Tą lemtų investicijos.
Galima būtų kažką panašaus padaryti, kaip buvo apie 2000-uosius: tada investicijoms skirtas pelnas buvo apmokestintas nuliniu tarifu. Prie šito klausimo ir dabar būtina grįžti, tada nemažą pajudėjimą į priekį pajusime.
Kitas dalykas – Lietuvoje yra daugybė sustabdytų statybų, kai kurios nebefinansuojamos jau trejus ar net penkerius metus. Pavyzdžiui, ir Panevėžyje buvo nutraukta Pilėnų mokyklos statyba.
Jei nors dalis iš ilgiausio sąrašo sustabdytų statybų vėl būtų atnaujinta, statybų sektorius smarkiai atsigautų. Juk vienas statybininkas sukuria dar keturias darbo vietas – projektuotojui, medžiagų gamintojui ir pardavėjui, transportuotojui“, – kalbėjo A.Šeštakauskas.
Atlygis per mažas
Pašnekovas informavo, kad per kelerius metus buvo sustabdyti statybų projektai maždaug milijardo litų vertės. Lietuvoje daug nebaigtų statyti mokyklų, internatų, senelių namų, kultūros objektų, ligoninių ir kitų pastatų.
Kai kuriuos projektus planuojama atnaujinti ir kitąmet, tačiau daugelyje dokumentų pažymėta, kad statybos darbai bus tęsiami pasibaigus ekonominiam nuosmukiui.
Pasak A.Šeštakausko, atnaujinus statybas padaugėtų darbo vietų, tad į gimtinę sugrįžtų svetur geresnio uždarbio ieškoti išvykę statybininkai: „Geri specialistai išsilakstė, nes savo šaly neturėjo darbo vietų. Sutinku, kad kai kurie svetur jau sukūrė savo gyvenimą, šeimas.
Tačiau tikiu, kad daugumą darbo pasiūla, geros sąlygos ir didesnis atlygis pritrauktų atgal.“
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas užtikrinti nedrįso, kad yra galimybė didesnių algų statybininkams sulaukti dar šįmet.
Esą darbuotojų gaunamą užmokestį lemia didžiulė konkurencija, ypač viešuosiuose pirkimuose.
„Surengiami viešieji konkursai, kuriuose statybų įmonės dalyvauja siūlydamos ypač mažas paslaugų kainas. O juk statybinių medžiagų vertė yra visur panaši, tik viena kita įmonė išpeša didesnes nuolaidas.
Justė BRIEDYTĖ
