150 tūkst. litų parama ūkininkų veiklos modernizavimui galės būti suteikta dukart per metus, o jos prašantiems ūkininkams nebereikės kurti daug laiko ir lėšų atimančių verslo planų – teks tik užpildyti 14 lapų paraišką, kuri, pasak specialistų, atims tik kelias valandas laiko, antradienį spaudos konferencijoje pranešė Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Ministras, važinėjęs po Lietuvą ir bendravęs su ūkininkais, teigė, kad modernūs ūkiai yra daug našesni: „Tuose ūkiuose daugiau technologijų, nei Žemės ūkio ministerijoje“, – juokavo K.Starkevičius. Jis pasakojo, kad įrengiama aparatūra, kuri pagal gyvulio sudėjimą ir amžių nustato tikslų jo šėrimo laiką ir paduoda tam tikrą kiekį pašaro. „Tokiame ūkyje reikia visai nedaug darbo jėgos“, – aiškino ministras.
Atsakymą gaus per mėnesį
„Pats pabandžiau užpildyti naują paraišką. Netrukau nė valandos“, – sakė ministras, pasakodamas apie ŽŪM sistemines pertvarkas. Pasak jo, tobulinant paramos sistemą, siekiama, kad ūkininkas pasitikėtų ateitimi. „Ūkininkas, mokėdamas mokesčius, turi matyti perspektyvą. Supaprastinta paramos gavimo sistema – nuo pirmadienio žmonės galės naudotis supaprastinta sistema, kai 150 tūkst. litų galės gauti savo ūkio modernizavimui, technikos nusipirkimui, statinių, kuriems nereikia leidimo, užbaigimui“, – žadėjo ministras.
Lėšos paramai bus skiriamos iš valstybės biudžeto, o į jį sugrįš iš ES struktūrinių fondų lėšų. Pasak K.Starkevičiaus, iki šiol ūkininko tinkamumas paramai užtrukdavo metus, o nuo šiol Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) turės per mėnesį pateikti atsakymą. „Norime, kad ūkininkai galėtų nusipirkti kombainus ir su jais išvažiuotų į sėją. Tie, kurie 2007 nusipirko techniką iki 2007-ųjų rugsėjo 19-osios, taip pat galės atgauti lėšas“, – teigė ministras.
Taip pat dėl sudėtingos dabartinės situacijos bankininkystės sektoriuje priimtas sprendimas leisti ūkininkams skolintis ir iš kitų juridinių – fizinių asmenų.
Kaip vieną svarbiausių pakeitimų K. Starkevičius įvardija verslo plano panaikinimą. „Tai atimdavo apie 10 proc. suteiktų lėšų ir daugybę laiko. O bankai į jį vis tiek nekreipdavo dėmesio, turėjo kitų įvertinimo būdų“, – sakė K. Starkevičius.
Skatinamas šeimos ūkis
Žemės ūkio ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė sakė, kad bus atsižvelgiama į ūkio pelningumą ir skolos rodiklį. „Svarbu, kad ūkis būtų pelningas, neturėtų ekonominių sunkumų. Skolos rodiklis nusako ūkininko skolas ir turimą turtą. Į tai visada kreipiamas didelis dėmesys, tad šių rodiklių reikšmes (teikiant mažąją investicinę paramą) padidinome sutarę su bankais“, – teigė sekretorė.
K. Starkevičius pabrėžė, kad didelę svarbą ruošiant pakeitimus skiria šeimos ūkio skatinimui. „Šeimos ūkis yra konkurencingesnis. Važinėdamas po Lietuvą, bendravau su vienu ūkininku prie Panevėžio. 32 metų vyriškis su jauna žmona ir dar keliais giminaičiais valdo 500 hektarų, turi daug jaučių, karvių. Paklausiau, ko jam trūksta, kad ūkis pilnai funkcionuotų. Sakė, reikia skerdyklos, kad galėtų vietoje realizuoti mėsą. Kitiems reikia pieno cechų. Mano tikslas – kad prie ūkininkų (sodybų) pamatytumėte užrašus, kad čia galima įsigyti jų produkcijos. Lietuvoje buvo sukurtos tokios taisyklės, kad viskas važiuotų į didžiulį prekybos centrą. Jei ūkininkas galėtų vietoje gaminti ir prekiauti, sukurtų didesnę pridėtinę vertę, kurios didesnė dalis liktų jam“, – aiškino pats ūkiui vadovavęs ministras.
Ministro manymu, išvengiant tarpininkavimo parduodant žemės ūkio produkciją, naudos būtų ir ūkininkams, ir miestiečiams. „Ūkininkai produktus galėtų pateikti pigiau nei perpardavėjai. Šiuo metu Vilniuje veikia turgelis, ir litras pieno iš ūkininko rankų jame kainuoja 2 litų už litrą. Būtų galima sumažinti pieno kainas – gerai sutvarkius sistemą ir sumažinus prekybininkių antkainius, pasiektume, kad laimėtų ir ūkininkas, ir miesto žmogus“, – pasakojo ministras.
Laukia 30 tūkst. paraiškų
Ūkininkas iš Kauno rajono, turgelyje prekiavęs savo gaminamu ir pakuojamu pienu, varške ir grietine, sakė, kad į tokį turgelį verta važiuoti daugiau nei 100 km. „Parduodame už kainas, panašias kaip parduotuvėse, bet ta dalis, kuri nubyrėtų supirkėjams, lieka mums. O vilniečiai džiaugiasi, galėdami įsigyti natūralių kaimiškų produktų, tikros grietinės“, – sakė ūkininkas.
Anot ministro, nuo paramos programos pradžios ją gavo apie 3000 ūkininkų. „Per ateinančius keturis metus norime pasiekti, kad ją gautų 20-30 tūkst. ūkių. Statistiniais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje jų yra apie 90 tūkst. registruotų ūkių“, – apie užmojus kalbėjo K.Starkevičius. Anot ministro, per praėjusius metus surinkta 500 paraiškų paramai gauti, o dabar, sumažinus biurokratines kliūtis, tikimasi sulaukti kur kas daugiau kreipimųsi.
„Mūsų tikslas – sukurti tokią sistemą, kuri sumažintų takoskyrą tarp miesto ir kaimo. Į tai įeina valdų modernizavimas, ūkio darbo našumo padidinimas, kad atpigtų produkcijos kaštai. Ne paslaptis, kad moderniuose ūkiuose reikia kur kas mažiau darbo jėgos“, – sakė ministras.
Tolimesniuose ministerijos planuose – finansinio aparato, kuris pravers esant sudėtingai bankų sektoriaus situacijai sukūrimas.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
