Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimo stambiu mastu įtariamo K. J.. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuo sukčiavimo nukentėjo ne tik Lietuvos ir užsienio valstybių privačios bendrovės, taip pat buvo sumenkintas tarptautinis Lietuvos prestižas bei pamintas pasitikėjimas Lietuvos pervežimo kompanijomis.
Dalis sudėtingos bylos teismą buvo pasiekusi anksčiau – dar 2005 m., o K. J. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. K. J. 2011 m. Molėtų rajono apylinkės teismo, 2013 m. Širvintų rajono apylinkės teismo ir 2014 m. pradžioje Vilniaus apygardos teismo sprendimais buvo pripažintas kaltu nuo 2003 m. sausio mėn. iki 2003 m. gegužės mėn. įvykdęs 23 nusikaltimus – sukčiavimą, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijus didelės 1 267 621 Lt vertės svetimą turtą.
Sukčiavimai buvo itin kruopščiai parengti, laikomasi griežtos konspiracijos, o pastaroji nuolat tobulinama. Tačiau jau teistas už sukčiavimus K. J., pareigūnų atlaidumo nesulaukia, ir toliau yra traukiamas atsakomybėn už nuo 2000 m. vykdytų nusikalstamų veikų virtinę.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas K. J. atžvilgiu įtariant, kad jis, pasinaudodamas Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis vykdančiomis tarptautinius krovinių pervežimus bei asocialiais asmenimis, kurie buvo paskiriami „statytiniais“ įmonių direktoriais, laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2004 m. neatsiskaitė su Lietuvos pervežimų įmonėmis už suteiktas paslaugas. Paslaugų suma siekia beveik 280 000 Lt. Nuo K. J. nusikalstamos veikos nukentėjo 13 bendrovių bei 2 užsienio kompanijos veikiančios Rusijoje ir Lenkijoje, kurioms priklausantys kroviniai buvo pagrobti, padarant įmonėms daugiau nei pusės milijono litų žalą.
Nusikalstamas veikas K. J. pradėjo vykdyti 2000 m., asocialaus asmens vardu įsigijęs Lietuvos įmonę užsiimančią krovinių pervežimais. Pasinaudodamas šios įmonės reputacija ir apsimesdamas kitu asmeniu, vengdamas tiesioginio bendravimo ar maskuodamasis peruku, sudarinėjo sutartis su Lietuvos pervežimų kompanijomis, o šioms suteikus krovinių pervežimo paslaugas už pastarąsias neatsiskaitydavo tuo padarydamas didelę turtinę žalą.
Tais pačiais metais K. J. apetitas išaugo, jis patobulino nusikalstamos veikos schemą ir svetimo asmens vardu pabandė įsigyti kitą Lietuvos įmonę, užsiimančią krovinių pervežimais, siekiant grobti pervežamus krovinius. Tačiau ši jo veika buvo užkardyta policijos pareigūnų pačios nusikalstamos veikos pradžioje, todėl sunkių pasekmių pavyko išvengti.
K. J. savo nusikalstamų kėslų neatsisakė ir 2004 m. Svetimo asmens vardu įsigijo dar vieną Lietuvos įmonę užsiimančią krovinių pervežimais. Pasinaudodamas „statytiniu direktoriumi“, įsigytos įmonės transportu ir įsigytos įmonės, kaip pervežėjo, reputacija, sudarė dvi sutartis dėl krovinių pervežimo su Rusijos ir Lenkijos kompanijomis. Į šešis vilkikus buvo pakrauti šių įmonių aliuminio kroviniai, kurių vertė siekė daugiau nei pusę milijono litų, tačiau krovinio gavėjams nepristatė, o parsivežęs į Lietuvą realizavo jį juodojoje rinkoje.
Įvykdžius nusikalstamas veikas K. J. „statytiniai“ įmonių direktoriai neaiškiomis aplinkybėmis paslaptingai „dingdavo“, dėl ko taip pat buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.
K. J. yra kaltinamas vykdęs LR BK 182 str. 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – sukčiavimą, už pastarąją jam gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų.
Ikiteisminį tyrimą byloje atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuras, tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra.
