Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pripažinimas, jog Stalino represijos yra nusikalstamos, žymi suvokimą, kad savo praeities negalima vaizduoti vien tik šviesiomis spalvomis, yra naujas ir reikšmingas poslinkis Dmitrijaus Medvedevo ir Vladimiro Putino valdymo epochoje, tačiau kelias iki visos istorinės tiesos ir žalos atlyginimų - dar ilgas, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas.
Politinių represijų dienos išvakarėse Rusijos prezidentas D. Medvedevas pareiškė, kad negalima prisidengiant valstybiniais interesais bandyti pateisinti stalininių represijų, ir pridūrė, jog šalyje vykusios tragedijos negali būti nustumtos į antrą planą.
Spalio 30 dieną prisimenamos politinių represijų aukos. Ta proga Rusijos prezidentas savo tinklaraštyje teigia, kad Rusijos žmonės neturėtų apsimesti, kad juodų dėmių Rusijos istorijoje nėra.
Komentuodamas šį pareiškimą politologas T. Janeliūnas prisiminė, jog tai nėra pirmas Rusijos vadovų viešas moralinis stalininių nusikaltimų pasmerkimas. Valdant Borisui Jelcinui buvo reiškiamas nepakantumas ne tik Stalino represijoms, bet ir viešinami kiti sovietiniai nusikaltimai.
"Tačiau Putino ir Medvedevo valdymo laikotarpiu tai iš tikrųjų yra šiek tiek naujas aspektas, nes iki šiol vyravo labai tiesmukas Stalino kultas - mėginimas grąžinti Stalino, visų pirma kaip Didžiojo tėvynės karo nugalėtojo ir lyderio, įvaizdį. Pastarųjų metų propagandinės kampanijos buvo labai suplakamos ir buvo vengiama Staliną vertinti neigiamai, buvo akcentuojama, kad būtent Stalinas padėjo Sovietų Sąjungai nugalėti Vokietiją, Stalinas įvykdė Sovietų Sąjungos industrializaciją ir taip toliau", - dėstė T. Janeliūnas.
Politologas mato teigiamą poslinkį, kad Rusija bent iš dalies pripažino istorinę tiesą. "Vien tame yra teigiamas poslinkis, kad Stalinas nėra vaizduojamas kaip šventasis, kuris buvos vos ne geriausias Sovietų Sąjungos vadovas. Tos tiesos pripažinimo aukščiausiu lygiu paskleidimas yra teigiamas dalykas pačios Rusijos žmonėms. Bet dar yra labai ilgas kelias iki oficialaus okupacijos faktų pripažinimo, galbūt net tam tikrų atsiprašymų, bent jau moralinės žalos satisfakcijos, jau nekalbant apie materialius žalos atlyginimus", - sakė T. Janeliūnas.
Politologo manymu, vien tik stalinizmo nusikaltimų pripažinimas ir neatsisakymas pripažinti, kad Antrojo pasaulinio karo rezultatai buvo neišvengiami, ir buvo tokie, kokie buvo valdant Stalinui, anaiptol nereiškia, kad Rusija dabar prisiima atsakomybę už Antrojo pasaulinio karo padarinius, įskaitant Baltijos šalių okupacijas.
"Gali būti, kad tai yra natūralus suvokimas, jog neįmanoma įtikinti Vakarų pasaulio, kad Stalinas iš esmės buvo geras lyderis. Šiuo atveju toks stalinizmo nusikaltimų ir Antrojo pasaulinio karo rezultatų atskyrimas gali būti daromas labai tikslingai ir pragmatiškai, kad padidintų bendrą rusų vykdomos propagandos veiksmingumą. Nes tokiu būdu tarsi rodoma, kad Rusijos lyderiai pripažįsta Stalino aukų atminimą, buvusius nusikaltimus, neslepia tam tikrų dalykų. Galbūt suprasta, kad reikia subtiliau interpretuoti net ir pačios Rusijos istoriją, kad jos negalima vaizduoti vien tik balta spalva, kad turi būti ir kitų spalvų", - sakė T. Janeliūnas.
Politologas taip pat mano, kad tokie pareiškimai gali signalizuoti D. Medvedevo mėginimą susikurti savo asmeninį įvaizdį - Rusijos vadovo, labiau atviro, pripažįstančio tiesą, kuriuo galėtų pasitikėti ir Vakarai, ir Rusijos žmonės.
"Jeigu tokių pareiškimų, ypač tam tikrų skirtumų tarp Putino retorikos ir Medvedevo retorikos, bus ir toliau, gali būti, kad tai liudys apie tam tikrą lyderių pozicijos išsiskyrimą. Tačiau, savo ruožtu, galima prisiminti, kad ir Putinas darė šiokių tokių žingsnių, kad ir paskelbdamas straipsnį prieš vizitą į Lenkiją, kur buvo minimos Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-osios metinės, kuriame jis kalbėjo apie dalinį Sovietų Sąjungos kaltės pripažinimą. Nors jis labiau apeliavo į Miuncheno susitarimus, kurie paskatino Antrąjį pasaulinį karą, bet tai buvo suvokiama kaip žingsnis į tam tikrą pripažinimą iš Sovietų Sąjungos pusės", - teigė T. Janeliūnas.
Politologas sako nemanąs, kad Rusija tokiais pareiškimais nori kam nors įsiteikti ir primena, kad Rusija labai kategoriškai reaguodavo į pastangas sulaukti iš jos atsiprašymų, raginimų atkurti istorinę tiesą.
"Labiausiai to laukia Baltijos šalys, Lenkija, kitos Rytų Europos valstybės, kurioms nuoskaudos ir žala iš Sovietų Sąjungos pusės buvo didžiausia. Vakarai niekada per daug nespaudė ir nereikalavo jokių ypatingų moralinių Rusijos atsiprašymų. Iš Vakarų tokio poslinkio nėra, iš Rytų Europos pusės jis visą laiką būdavo, bet Rusija niekada į tai nežiūrėjo rimtai", - teigė T. Janeliūnas.
Politologas taip pat nemano, kad tokį V. Medvedevo pasisakymą būtų galima laikyti santykių su Jungtinėmis Valstijomis šiltinimu.
"Amerikiečiams šitie istoriniai interpretaciniai dalykai irgi labai mažai rūpėjo. Jiems labai svarbus dabartinių įvykių įvertinimas, tam tikrų įtakos zonų pripažinimas ar nepripažinimas, tiesioginis Rusijos kišimasis į kaimyninių šalių reikalus, bet ne istoriniai reikalai", - sakė T. Janeliūnas.
