„Antėja“ Diagnostikos ir dienos chirurgijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Gintarė Čipinienė pasakoja, kokie moterų sveikatos priežiūros įpročiai vyrauja šiandien ir kokias diagnozes dažniausiai jos išgirsta ginekologo kabinete.
Ar moterys pakankamai rūpinasi savo sveikata, ar į ginekologus kreipiasi tik pasireiškus stipriems negalavimams?
Rūpinimasis sveikata kiekvienam suprantamas skirtingai. Yra tikrai labai rūpestingų moterų, kurios kasmet ateina profilaktinei apžiūrai, bet vis tik dažniausiai moteris pas ginekologą atveja atsiradę negalavimai.
Vienas svarbiausių tyrimų jaunoms moterims yra gimdos kaklelio vėžio tyrimas. Šiandien situacija džiugina, kad moterys noriai dalyvauja gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje, kuri vykdoma nuo 25 m. amžiaus kas 3 metus, o nuo 35 m., kas penkerius.
Vis dėlto, vien tik tepinėlio iš gimdos kaklelio paėmimas nėra pakankama sveikatos patikra. Labai gaila, kad visame pasaulyje kiaušidžių vėžys nustatomas pakankamai vėlai, kai liga jau būna pažengusi. Todėl raginu moteris atlikti ir tyrimą ultragarsu, net jei nėra nusiskundimų, kad būtų galima kuo anksčiau pastebėti atsiradusius pokyčius.
Kokius moterų nusiskundimus savo kabinete girdite dažniausiai?
Dažniausiai moterims daug nerimo sukelia atsiradę kraujavimo pokyčiai – pagausėjusios ir skausmingos menstruacijos, nereguliarūs kraujavimai ciklo eigoje ar po lytinių santykių.
Taip pat moterys baiminasi dėl išskyrų iš makšties pokyčių, makšties mikrofloros disbalanso, atsiradusių pilvo skausmų. Visi šie įvardinti negalavimai dažniausiai moteris atveda pas ginekologą, ypač, kai šie simptomai jau būna gana stiprūs ir trukdo kasdieniam gyvenimui.
Ar dažnai prireikia chirurginio gydymo?
Yra tam tikri atvejai, negalavimai, kada chirurginis gydymas privalomas.
Jei mėnesinės ypač pagausėja ar didėja pilvo apimtis – tai gali būti atsiradusios gimdos miomos ženklas. Gimdos mioma – tai gimdos raumeninių ląstelių suformuotas mazgas. Net ir mažutė mioma gali pridaryti daug rūpesčių moterims: sukelti mažakraujystę, dėl gausaus kraujavimo apsunkinti įprastą gyvenimą. Didesnės nei 3 cm miomos yra operuojamos, nes gali ne tik sukelti gausius kraujavimus, bet ir pilvo skausmus, spausti aplinkinius organus. Pašalinus miomas ženkliai sumažėja kraujavimas mėnesinių metu, pagerėja gyvenimo kokybė.
Taip pat chirurginis gydymas reikalingais tam tikrai atvejais atsiradus kiaušidžių cistoms. Pastarosios sukelia ciklo sutrikimus, pilvo skausmus, o dėl endometriozės susidariusios cistos gali net trukdyti pastoti.
Tirdami pacientes pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, nustatome aukšto laipsnio pakitimų gimdos kaklelyje.
Chirurgiškai pašalinus pakitusį gimdos kaklelio plotą, moteris pasveiksta, gali pastoti ir gimdyti.
Didėjant cezario pjūvio operacijų skaičiui, susiduriame su naujomis problemomis – gimdos ertmės pokyčiais, susidariusiomis rando nišomis. Jei moteris pastotų ir nėštumas įsitvirtintų cezario pjūvio rando nišoje, gali kilti daug komplikacijų ir grėsmių. Toks nėštumas laikomas negimdiniu. Siekdami užkirsti kelią komplikacijoms, rekomenduojame operacinį gydymą: cezario pjūvio nišos korekciją.
Gana dažna problema, apie kurią moterys vengia kalbėti, tai šlapimo nelaikymas ir dubens organų nusileidimas. Operacija dėl krūvio šlapimo nelaikymo labai pagerina moterų gyvenimo kokybę.
Kuo ypatinga šiuolaikinė ginekologinė chirurgija? Kokias procedūras atliekate dažniausiai?
Šiuolaikinė medicina siūlo minimaliai invazines intervencines procedūras. Pacientė dažniausiai atvyksta į dienos chirurgijos skyrių – po operacijos tą pačią dieną išrašoma į namus.
Gimdos polipai, pogleivio miomos šalinamos histeroskopijos būdu. Specialia kamera apžiūrime gimdos ertmę ir pašaliname polipą ar miomą. Į gimdos ertmę patenkama pro gimdos kaklelio kanalą, pacientei neatliekamas joks pjūvis.
Kiaušidžių cistas, gimdos miomas šaliname laparoskopinės operacijos metu: specialūs ploni instrumentai įvedami per 5-10mm pjūvelius pilvo sienoje. Žaizdelėms sugijus, randai būna mažai pastebimi. Kadangi toks chirurginės intervencijos metodas tausoja audinius, pacientės patiria mažesnį pooperacinį skausmą, tą pačią dieną gali išvykti į namus, greičiau grįžta prie savo įprasto gyvenimo būdo, mažiau ribojamas darbingumas.
Ar procedūroms reikia, kaip nors ruoštis, ar jos skausmingos? Ar sudėtingas gijimas?
Ginekologinėms operacijoms ypatingo pasiruošimo nereikia. Operacijos dieną pacientė turi atvykti nevalgiusi ir negėrusi net vandens. Žarnyno ruošti operacijai nereikia. Dieną prieš operaciją patariame valgyti įprastą maistą, gerti daug skysčių. Pasitaiko, kad operaciją tenka atidėti, nes dieną prieš moteris prisivalgė gurmaniškų patiekalų ir patyrė virškinamojo trakto negalavimų. Tad degustacines vakarienes geriau būtų suplanuoti ne dieną prieš operaciją.
Ruošiantis operacijai prašome pacientų atlikti kraujo tyrimus, širdies kardiogramą. Turinčioms gretutinių ligų, gali reikėti papildomo specialistų ištyrimo.
Operacijos atliekamos taikant nejautrą. Pacientė operacijos metu miega ir skausmo nejaučia. Šiuolaikinė anestezija neturėtų gąsdinti, nes po operacijos moterys greitai atsigauna ir po kelių valandų vyksta namo.
Patariame po operacijos nevairuoti automobilio, nes gali būti silpna, svaigti galva. Taip pat pirmą vakarą po operacijos namuose nebūti vienoms, jei prireiktų pagalbos, kad turėtumėte į ką kreiptis.
Po histeroskopinės operacijos pacientės jau sekančią dieną gali grįžti į darbus. Negausus tepimas iš makšties gali trukti iki dviejų savaičių, bet vaistų nuo skausmo prireikia retai. Po operacijos rekomenduojame nesimaudyti baseine, vonioje, kol yra kraujingų išskyrų. Perspėjame pacientes, kad neplanuotų savaitgalio vandens parke po operacijos.
Po laparoskopinių operacijų pjūviai gyja greitai, galima maudytis duše. Pilvo skausmingumas gali varginti keletą dienų. Jei operacija didesnės apimties – ir savaitę. Svarbu tuo metu riboti sunkų fizinį krūvį, valgyti lengviau virškinamą maistą, kad nepūstų pilvo ir nepamiršti išgerti vaistų nuo skausmo.
