Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, islamiškų šalių ekspertas Egdūnas Račius teigia, kad Iranas masinį oro antpuolį surengė atsakydamas į balandžio 1 dieną Izraelio įvykdytą ataką Sirijoje prieš Irano konsulatą.
Pasak profesoriaus, Irano veiksmus reiktų vertinti kaip brangiai kainavusį fejerverkų šou, kuriuo režimas siekė patenkinti visuomenės keršto poreikį, nes Izraelio ataka prieš konsulatą gali būti traktuojamas kaip tam tikras įžeidimas režimui – pagal tarptautinę teisę diplomatinės atstovybės yra neliečiamos (beje, patys iraniečiai yra sulaužę šią taisyklę 1979 metais, kai per revoliuciją užėmė JAV ambasadą ir paėmė ten buvusius žmones įkaitais).
„Iranas išsireklamavo kaip kokiame cirko pasirodyme: „O dabar bus fejerverkai! Visi pasiruoškite. Užsidėkite kepuraites, kad fejerverkas netyčia nesužeistų. Užsidėkite akinius, kad fejerverko ryškios šviesos jūsų nepaveiktų. Bet fejerverkas bus!“ Tai mes turime tokią patetišką situaciją, kur Irano režimas patenkino piliečių poreikį viešam, matomam kerštui“, – portalui tv3.lt pasakojo E. Račius.
Būtent faktu, kad Iranas pranešė apie būsimą ataką, iš dalies galima aiškinti ir nuostabų Izraelio, JAV ir kitų sąjungininkų oro gynybos pasirodymą. Izraeliui itin padėjo Jungtinės Valstijos, kurios regione turi dislokavusios savo pajėgumus, prisidėjo Jungtinė Karalystė, Prancūzija suteikė technologinę paramą, Jordanija atakavo taikinius, kurie skrido virš šios šalies teritorijos.
Irano antpuolis irgi buvo vykdomas ne tik iš paties Irano teritorijos, bet ir iš Libano (kur veikia „Hezbollah“), Irako (veikia sukarintos šiitų organizacijos) ir Jemeno (Iranas šioje valstybėje remia hučių maištininkus).
„Mes galėtume tikėtis, kad Irano vyriausybė susitartų su Rusija ir Kinija bei suorganizuotų kolosalią kibernetinę ataką prieš Izraelį. Tokiu atveju galėtų laukti didžiuliai sukrėtimai, finansiniai nuostoliai, bet Irano piliečiai net nesuvoktų, ar čia kažkas įvyko, ar neįvyko, kažkas kažkur išsijungė ar neišsijungė. O dabar yra gražus pasirodymas. Oficiali Irano medija parodė, kokiomis povyzomis kariškiai paskelbė apie operaciją, kad jiems viskas 100 proc. pavyko. Kai pasižiūri iš kitos pusės, tai Izraelis sako, kad 99 proc. dronų ar raketų net nepasiekė teritorijos ir buvo sunaikinta. Tai kaip jau čia taip Iranui pavyko ta operacija? Bet čia ir yra pati idėja: operacija nebuvo skirta ką nors sugadinti, sugriauti ar nužudyti Izraelyje. Iranas norėjo parodyti, kad jis gali stoti į atvirą konfrontaciją“, – teigė E. Račius.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, dr. Ieva Koreivaitė pasakoja, kad Izraelis ir Iranas turi ilgą išpuolių prieš konkrečius žmogiškuosius taikinius istoriją, kitaip tariant, abi pusės metodiškai naikino svarbius priešininkų asmenis, nors ne politikus. Tai reiškia, kad smogdamas Irano konsulatui Damaske Izraelis turėjo puikiai žinoti, jog sulauks atsako, nes taip būna praktiškai visada, kadangi Irano režimas jaučiasi negalintis palikti visko savieigai, be jokio atsako.
Net kai 2020 metais JAV pajėgos dronais Irake atakavo ir nužudė Irano „Quds“ pajėgų vadą Qassemą Soleimani, Iranas ir tai reagavo: pranešė apie keršto akciją, atakavo dvi JAV karines bazes Irake, bet didelės žalos nebuvo ir keršto akcija pasibaigė.
Faktai: kas įvyko?
- Iranas pirmą kartą surengė atvirą ataką prieš Izraelį naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Į Izraelį buvo paleista apie 300 dronų, sparnuotųjų ir balistinių raketų. Izraelio karinių pajėgų atstovas spaudai Daniel Hagari nurodė, kad 99 proc. objektų buvo numušti ir perimti.
- Iranas teigia, kad ataka prieš Izraelį surengta kaip atsakas į Izraelio įvykdytą antpuolį prieš Irano konsulatą Sirijoje, kur žuvo 13 žmonių, įskaitant brigados generolą Mohammadą Reza Zahedi, kuris buvo Irano islamo revoliucinės gvardijos užsienyje veikiančių „Quds“ pajėgų vienas iš svarbiausių vadų. Tai buvo esminė figūra tiekiant Irano ginkluotę Libano šiitų grupuotei „Hezbollah“.
- Izraelyje per Irano antpuolį iš oro buvo sužeista 1 mergaitė, kitų aukų išvengta.
- Izraeliui padėjo Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė. Prancūzija suteikė technologinę pagalbą, o Jordanija periminėjo objektus, kurie skrido jos oro erdve.
- Izraelis ne kartą atakavo į Irano taikinius Sirijoje, bet pirmą kartą buvo nusitaikyta į diplomatinę atstovybę, kurios pagal tarptautinę teisę yra neliečiamos.
- Izraelio ir Irano nesantaika tęsiasi nuo 1979 m. Irano rezoliucijos, kai buvo nuverstas Vakarų į sostą pastatytas šachas. Dabartinis Irano režimas yra teokratinis, aukščiausias lyderis yra ajatola Ali Khamenei.
- Iranas laikosi nuomonės, kad Izraelio valstybė yra nelegitimi, todėl šalys viena kitos atžvilgiu yra itin priešiškos, bet anksčiau kovodavo netiesiogiai: Izraelis žudė prie Irano branduolinės programos dirbusius mokslininkus, atakavo Irano objektus kitose šalyse, Iranas ginklavo ir rėmė prieš Izraelį kovojančią Libano „Hezbollah“, Jemeno hučius, Gazos Ruožo „Hamas“, dirba su Izraeliui priešišku Sirijos režimu.
- Irane gyvena musulmonai šiitai, kurie nėra etniniai arabai. Šalis nesutaria su sunitiškomis Artimųjų Rytų arabų valstybėmis, kaip kad Saudo Arabija ar Egiptu. Jų santykiai yra konkurenciniai.
Ką norėjo pademonstruoti Iranas?
Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus E. Račiaus teigimu, norint paaiškinti Izraelio ir Irano priešiškumą tenka grįžti į 1978-1979 metus, kai Irane įvyko revoliucija nuvertusi šachą Mohammadą Rezą Pahlavi. Revoliucionieriai šachą regėjo kaip Jungtinių Valstijų ir Izraelio marionetę, kas nebuvo labai toli nuo tiesos, nors pastatant į sostą šį šachą labiau veikė Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, kurios buvo suinteresuotos milžiniškais šios šalies naftos ištekliais.
„Kai šacho režimas buvo nuverstas, Irano valdžia iš principo laikėsi nuostatos, kad Izraelis, kaip valstybė, yra nelegitimi, neturi teisės egzistuoti ir toje vietoje turėtų būti kita, tai yra arabų palestiniečių valstybė. Ir nuo to laiko mes galime sakyti, kad tie santykiai niekada nebuvo nė kiek pagerėję ir tame fone Iranas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Izraelis yra nelegitimi valstybė, kad jos turi nelikti, o iš kitos pusės Izraelis kaltino Iraną rengiantis užpulti, sunaikinti Izraelį. Šiame kontekste mes matome, kad ta įtampa visą laiką išsiverždavo į ginkluotą kovą, bet ji buvo mikro lygmens“, – pasakojo ekspertas.
„Iš vienos pusės Izraelis daugybę kartų suorganizavo specialias operacijas, aukštų pareigūnų, mokslininkų, dirbančių branduolinės energetikos srityje, nužudymus. Į visus šituos Izraelio chirurginius ir slaptus išpuolius Iranas vienaip ar kitaip sureaguodavo, bet netiesiogiai, tai yra per sau draugiškus veikėjus: ar tai būtų žydų objektų sprogdinimas kur nors Argentinoje, kaip manoma, „Hezbollah“ rankomis, ar dar kažkur. Per tuos dešimtmečius mes galime suskaičiuoti daugybę tokių mikro išpuolių“, – teigė E. Račius.
Irano ekspertė I. Koreivaitė primena, kad simboliškai tokių chirurginio tipo nužudymu pradžia laikomi 1956 metai, kai Gazoje buvo nužudytas Egipto pulkininkas leitenantas Mustafa Hafezas, kuris gavo Korano kopiją su sprogmenimi.
„Dažniausi Izraelio taikiniai būdavo susiję su Izraelio ir Palesntinos konfliktu, su „Hamas“ operatyvininkų pašalinimu, netgi egzistuoja kortos, plakatai, kuriuose žymima, kurie asmenys yra nukauti. Bet pasikėsinimai į Irano kariškius ir civilius iš pradžių buvo gal kažkiek retesni. Mes šiuo atveju kalbame apie slaptą „Mossado“ komandą „Kidon“. Jie yra nužudę nemažai Irano branduolinės fizikos mokslininkų, kai Irano branduolinė programa buvo aktyvi. 2019 metais buvo vienas tokių rimčiausių nužudymų, kai buvo nužudytas vienas rimčiausių mokslininkų Mohsenas Fakhrizadehas. Kiek pamenu, greitkelyje buvo pastatytas robotas automatas, kuris pravažiuojančioje mašinoje jį nukovė“, – pasakojo I. Koreivaitė.
Iranas irgi užsiima panašiais reikalais: tam yra skirtos Irano islamo revoliucinės gvardijos „Quds“ pajėgos, kurios JAV karo prieš Iraką metu gana stipriai veikė prieš amerikiečių pajėgas.
Izraelis natūraliai kovoja dėl savo išlikimo ir saugumo, todėl siekia apriboti antiizraelietiškų teroristinių organizacijų apginklavimą bei padarė viską, kad Iranas neišvystytų branduolinio ginklo, nes tai keltų pavojų Izraelio egzistavimui.
Šįsyk Izraelis pirmą kartą sudavė smūgį į Irano konsulatą Sirijoje ir nužudė du svarbius Irano islamo revoliucinės gvardijos atstovus. Diplomatinės atstovybės paprastai yra laikomos tų šalių suvereniomis teritorijomis, taigi galima laikyti, kad Izraelis surengė ataką prieš Irano teritoriją. Patys iraniečiai nėra šventieji ir 1979 metais buvo užpuolę JAV ambasadą bei paėmę įkaitais daugybę žmonių, tačiau šiuo atveju Irano režimui buvo būtina pademonstruoti, kad tokie Izraelio veiksmai nebus toleruojami.
„Faktas yra tas, kad šį kartą tas smūgis buvo simboliškai skausmingas Iranui. Iranas yra didelė valstybė ir pakeisti vieną generolą kitu nėra problemų. Problema jiems yra tai, kad pasaulis, o ypač Irano piliečiai, pamatė, koks pažeidžiamas yra Iranas. Jų akimis, kažkoks niekšingas veikėjas užsimano ir sugriauna atstovybę, sunaikina joje esančius žmones, kurie techniškai nebuvo kokie tai besislepiantys teroristai, tai buvo oficialios Irano struktūros atstovai. Šia prasme Irano valdžia nebeturėjo galimybės išvengti atsako, kuris būtų viešai patenkinęs Irano piliečių keršto poreikį“, – mano E. Račius.
Į Iraną siūlo žvelgti kaip į TSRS
Anot pašnekovo, Irano režimas yra pažeidžiamas viduje, todėl negali sau leisti būti pastumdėlio vietoje nei šalies viduje, nei tarptautinėje politikoje. Ajatolos Ali Khamenei sveikata yra prasta, todėl režimas turi galvoti, kas bus po jo mirties. E. Račius sako, kad į Iraną turėtume žvelgti šiek tiek kaip į Tarybų Sąjungą po Josifo Stalino mirties. Mirus diktatoriui niekad nežinai, ar dabar į valdžią ateis kažkas panašaus kaip Nikita Chruščiovas, Leonidas Brežnevas ar koks nors reformatorius Michailas Gorbačiovas.
Taigi režimas suinteresuotas savo stabilumu, todėl bet kas, kas destabilizuoja jį, yra pavojinga. E. Račiaus nuomone, Irano režimui gal net nėra taip svarbu, ar Izraelis egzistuos, ar išnyks, bet labai svarbu, kad gebėtų išlikti pats, o tam reikia mobilizuoti žmones.
Irano visuomenė yra labai indoktrinuota, didžiajai daliai žmonių iš tiesų atrodo, jog Vakarai ir Izraelis daro ką tik panorėję ir yra nusiteikę priešiškai Irano atžvilgiu. Islamiškų valstybių ekspertas sako, kad nereikia daryti klaidos ir manyti, jog visi iraniečiai nekenčia valdžios. Priešingai, jis sako galįs kirsti lažybų, kad jeigu Irane įvyktų demokratiniai rinkimai, greičiausiai daugiausia balsų surinktų būtent režimo atstovai.
„Jeigu Irano piliečiai pamatys, kad Irano valdžia nesugeba apsaugoti diplomatinių atstovybių, tai apskritai kas čia per valdžia? Viduje nesusitvarko, infliacija didžiausia, daugybė visokių iššūkių... Tai jei užsienio politikoje Iranas skelbiasi esanti save apginti galinti valstybė, o kažkokie laukiniai susprogdina konsulatą ir jie nieko nedarome? Kitaip tariant, buvo spaudimas iš piliečių. Sprendimą priėmė kariškiai, bet aukščiausia civilinė vadovybė turėjo kažkaip pamaitinti piliečių keršto troškulį“, – Irano piliečių požiūrį apibūdino E. Račius.
Tik tiek, kad Iranas apie savo planus surengti ataką prieš Izraelį pranešė viešai, o tai rodo, kad nesiekta padaryti siurprizo, siekta parodyti, kad Teheranas nebijo atviros konfrontacijos su Izraeliu, nepaisant to, kad šis turi ištikimą draugą Jungtines Valstijas. „Iranas išsireklamavo kaip cirko pasirodyme“, – teigia ekspertas.
Pasak E. Račiaus, kitas Iranui naudingas dalykas buvo tas, kad šios šalies kariškiai galėjo pirmą kartą realiai išsibandyti balistines ir sparnuotąsias raketas. „Manau, kad Irano kariškiams tai buvo didžiulis realus eksperimentas pažiūrėti, ką realiai jie gali, jeigu taip nutiktų, kad Iranas būtų užpultas ir jam tektų gintis“, – pridūrė E. Račius.
Kitaip tariant, apytiksliai 300 dronų ir raketų ataka prieš Izraelį buvo viso labo politinis-karinis teatras, nors tai gana brangus dalykas. „Iranas turėjo dvigubą viešųjų ryšių misiją: viduje nuraminti visuomenę („va, kaip mes padarėm, jūs net neįsivaizduojat, kaip šauniai“), o Izraeliui ir sąjungininkams parodyta, kad jeigu prireiks eiti va bank, tai mes iš principo pasiruošę. Tai tokia dviguba misija, bet ji yra viešųjų ryšių“, – teigia ekspertas.
Ar bus platus karas tarp Izraelio ir Irano?
Paklaustas, ar įvykus tokiais beprecedentei atakai iš Irano artimiausiu metu tikėtinas plataus masto Izraelio ir Irano karas arba kažkas panašaus į Trečiojo pasaulinio karo pradžią, E. Račius teigė, jog niekas niekada nepasakytų, kad kas nors panašaus negali nutikti.
E. Račiaus nuomone, plataus masto karas galėtų įvykti, jeigu arba kai ultra-ultra radikalūs Izraelio vyriausybės ministrai sugebėtų įtikinti Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu imtis neapgalvotų veiksmų. Beje, pasak eksperto, B. Netanyahu yra pakankamai nuosaikus, palyginus su kai kuriais jo vyriausybės ministrais.
„Kitaip tariant, tą Trečiojo pasaulinio karo pradžią būtų galima identifikuoti, jei Izraelis dabar pasielgtų kažkaip drastiškai. Kitaip tariant, visi obuoliai ar kamuoliai yra Izraelio krepšyje. Jei Izraelis norėtų pradėti plataus masto operaciją prieš Iraną, tai galėtų sutapti su Trečiojo pasaulinio karo pradžia. Bet ar Izraelis to nori, čia jau kitas punktas. Tikėkimės, kad ne“, – svarstė mokslininkas.
CNN skelbė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas pranešė Izraelio premjerui B. Netanyahu, jog Jungtinės Valstijos nedalyvaus prieš Iraną nukreiptuose veiksmuose. Gali būti, kad Vašingtonas netgi bandys suvaldyti Izraelį.
„Turbūt, svarbiausias dalykas, kad be nuolaužų sužeistos mergaitės, civilių aukų net ir kalbant apie sužeidimus nėra. Ar tai yra Irano gerų skaičiavimų pasekmė, ar nuostabios Izraelio oro gynybos sistemos nuopelnas – šiuo momentu ne tiek svarbu. Jei būtų žuvę žmonių, JAV neturėtų galimybės sulaikyti Izraelio. Kadangi žmonių nežuvo, JAV turi tą kortą ir gali sulaikyti savo sąjungininką. Amerikiečiai gali sakyti: „Pažiūrėkite, taip mažai nuostolių, gal šiek tiek savigarba įžeista, bet oro gynyba tobulai veikia, ar verta toliau veltis? Be to, tai gali baigtis kažkuo, kas gali būti labai sudėtinga Izraeliui, nes operacija Gazoje nepabaigta, Izraelio resursai ten yra sumerkti. Pusę metų ten mobilizuota tiek žmonių iš kariuomenės ir civilių, tai Izraelio resursai irgi yra įtempti. Ir jei Izraelis leistų sau įsivelti į tiesioginę konfrontaciją su Iranu, tai pats vienas Izraelis nesugebėtų, nesvarbu, ką sako B. Netanyahu“, – teigia E. Račius.
I. Koreivaitė sako, kad JAV yra stabilizuojantis veiksnys Artimuosiuose Rytuose ir bando sulaikyti Izraelį nuo įsivėlimo į tiesioginį plataus masto karą su Iranu. Tai liudija aiški Vašingtono pagalba Izraeliui ginantis bei atsitraukimas, jeigu Izraelis bandytų keršyti Iranui atgal.
„Tai labai aiški linija, kad JAV nenori įsitraukti į karą su Iranu ir dabar klausimas, ar to nori Izraelis. Dar svarbus ir platesnis kontekstas, kad JAV iš regiono išeidinėja, tolsta ir Izraeliui tai nėra palanku. Izraelis nori kuo stipresnio JAV įsitraukimo. Tai kažkokia konfrontacija su Iranu galėtų reikšti stipresnį JAV įsitraukimą“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkė.
Tačiau I. Koreivaitė sako, kad ribotas apsikeitimas ugnimi kaip tik gali sumažinti įtampą tarp Irano ir Izraelio, nes abi pusės pademonstravo atgrasymo pajėgumus.
