Vieni ekonomistai sako, kad tokia politika duoda rezultatų, kiti skaičiuoja, kad infliacijos tai toli gražu neslopina, o brangstančios paskolos verslą ir vėl skatins kelti kainas.
Vilnietė studentė Rūta apie nuosavą būstą dar tik svajoja. Pirkti butą ji norėtų, tačiau nesiryžta, nes baiminasi augančių palūkanų.
„Atrodo baisiai, nes kas iš pažįstamų yra pasiėmę paskolas, jiems brango šimtu eurų. Tai truputėlį gąsdina. (...) Tokia neaiški situacija, palūkanos kyla, galvojam kurį laiką palūkėti, pažiūrėti, kaip bus rinkoje“, – sako Rūta.
Visgi laukti mažesnių palūkanų teks dar ilgai. Europos Centrinis Bankas palūkanų normą vėl padidino 25 baziniais punktais. Tai yra mažesnis didinimas nei anksčiau, tačiau paguodos iš to nedaug. Vasarą ir rudenį palūkanos kils dar bent porą kartų.
„Jos galėtų siekti 4,25 proc. Tai reiškia, kad artimiausią pusmetį turėtume gauti 0,75 papildomą pakilimą. Nuo 100 tūkst. tai yra 750 eurų per metus papildoma sąskaita“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
O įskaičiuojant maržą, būsto paskola rudenį gali kainuoti ir daugiau nei šešis procentus palūkanų. Jau dabar vidutinė šimto tūkstančių eurų paskola pabrangusi daugiau nei šimtu eurų. Kiekvienas papildomas procentas kas pusmetį prideda po maždaug 70 eurų per mėnesį.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įsitikinęs – nors Europos Centrinis Bankas viešai to ir nesako, jo tikslas – sukelti visuotinę recesiją. Skambus planas infliaciją greitai sumažinti iki dviejų procentų subliuško. Metinė infliacija Europoje siekia septynis procentus ir per mėnesį nesumažėjo. Lietuvoje ji – net 13 procentų.
Apsunkindamas gyvenimą paskolų turėtojams Europos Centrinis Bankas bando drastiškais būdais grąžinti ekonomiką į normalią vagą.
„ECB siekia sukelti recesiją ekonomikoje, darbo rinkoje, kad nukristų atlyginimai, pakiltų nedarbo lygis, dėl to infliacija paslaugų segmente turėtų nukristi“, – aiškina ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomistas visgi abejoja tokios politikos nauda. Palūkanos brangsta ir verslui, o ką verslas daro, kai patiria papildomas išlaidas, savo kailiu jaučia visi pirkėjai.
„Įmonių veiklos kaštai kyla, verslas kelia galutines prekių ir paslaugų kainas“, – sako A. Izgorodinas.
„Rezultatą duoda. Centrinio banko tikslas yra keisti žmogaus įprotį, kaip jis elgiasi su savo pinigais. Palūkanų padidėjimas duoda rezultatą, kad apmalšinta NT rinka, matome sandorių sumažėjimą ir interesantų sumažėjimą“, – tvirtina M. Dubnikovas.
Sandorių išties sumažėjo, tačiau susidomėjimas būsto pirkimu išliko. Pasak nekilnojamojo turto rinkos analitikų, pirkėjai nesulaukė ir ženklesnio būstų kainų kritimo, tad ilgiau svarsto, ar pirkti turtą.
„Be jokios abejonės, pardavimai yra sumažėję. (...) Yra labai išsitęsęs sprendimų priėmimo procesas, žmonės daug ilgiau galvoja, atidžiau renkasi ir panašiai“, – kalba „Citus“ atstovas Rytas Stalnionis.
Didžiausią naudą iš palūkanų augimo gauna komerciniai bankai. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį kai kurių jų pelnai augo net keturiskart. O net trečdalį savo turto – 18 mlrd. eurų – bankai laiko Lietuvos banke ir už tai dar gauna tris procentus palūkanų. Pasak ekonomisto Izgorodino, didesnė bėda čia visgi kita.
„Problema ta, kad bankai tų pinigų neperskolina įmonėms, kadangi mato ekonomikos neapibrėžtumą. Bankai tuoj pradės užsukinėti paskolų kranelius, o tai dar labiau vėsins ekonomiką“, – aiškina A. Izgorodinas.
Pelnus pamažinti ketina Seimas, jam liko tik vienas balsavimas, kad 410 mln. eurų bankų viršpelnių nukeliautų kariuomenės reikmėms. Nors Lietuvoje daugėja skolininkų, vėluojančių grąžinti vartojimo kreditus, būsto paskolų turėtojai įmokas vis dar grąžina laiku.
.jpg)
