Štai kas laukia būsto pirkėjų: situacija neramina ir NT vystytojus

„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ NT ekspertai diskutavo, kad dabar rinkoje susiklosčiusi tendencija ir valdžios keliami prioritetai statybų srityje gali tapti neišvengiama paskata būsto kainų didėjimui.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius teigė, kad nors asociacija nėra linkusi vertinti kainų perspektyvų, dabartiniai ženklai NT rinkoje tarsi sufleruoja, kad tikėtis mažesnių ar daugiau nedidėjančių būsto kainų būtų naivu.

„Paklausa tikrai didėja, pirkėjams [taip pat] atsidaro galimybių langas, kurie turbūt pastaruosius 1,5 ar 2 metus negalėjo prieiti prie būsto, tam nebuvo palankios finansavimo sąlygos, negaudavo paskolų, buvo aukštas „Euribor“, nebuvo pakankamai pasiūlos.

Ir tokia spyruoklė pamažu spaudėsi, spaudėsi, o dabar tikrai nuo rudens prasidėjo atsidarymas – galimybių daugėja, vystytojai taip pat reaguodami siūlo projektus, pasirinkimo galimybių ir tas aktyvumas tikrai matomas“, – apie dabartines tendencijas NT rinkoje kalbėjo M. Statulevičius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Politikai jau kyla į kovą prieš naujus mokesčius ir rėžia: „Nesulauks mūsų palaikymo“

Registrų centras: šiemet e. varžytynėse parduota turto už 20 mln. eurų

Valstybės pagalba renovuojantiems daugiabučius: kas ir kokią ją gali gauti?

Pašnekovas svarsto, kad visgi šiuo metu būsto paklausa turbūt yra didesnė negu pasiūla, ypač tam tikrose rajoninėse vietovėse.

„Jeigu kalbame apie didmiesčius – Vilnių, Kauną, Klaipėdą – tikrai paklausa yra, bet ne visur ta paklausa yra patenkinama. Nes yra vis dar tos pačios bėdos dėl lėtų statybų leidimų išdavimų.

<...> Leidimų išdavimas vėl truputį lėtėja, savivaldybėse ilgėja terminas, praleistas pagal procedūras. Tai, atsižvelgiant į tai, ta pasiūla negali reaguoti. Ir tas spaudimas, sakykime, didėja“, – vertino M. Statulevičius.

Dėl poligonų būsto bus statoma mažiau?

Asociacijos atstovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu valdžios atstovai perka daug paslaugų iš NT verslo atstovų.

„Pirmiausiai, kalbu apie poligonus, arti 2 mlrd. eurų. Naujieji poligonai į save susiurbs poreikį darbams, investicijoms. Reiškia, kad šiame segmente bus didžiulis poreikis darbuotojų medžiagų, žaliavų. Vadinasi, tie, kas konkuruoja, t.y. privatus sektorius, tie, kurie stato spekuliatyviai, tie, kurie stato paklausai, tenkindami komercinį,gyvenamąjį turtą, turime konkuruoti su valstybės užsakymais.

<...> NT vystytojai fokusuojasi ten, kur yra didžiuliai srautai, didžiuliai užsakymai, privačiam sektoriui reikia prisitaikyti. Reiškia, didės darbuotojų poreikis, kils [darbo jėgos] kainos, kils žaliavų kainos, jų truks.

Tai ta dedamoji, žiūrint į artimiausio turbūt pusmečio, metų perspektyvą, ji neramina NT plėtotojus. Nes tikrai reikės konkuruoti su valstybe. Ir kaštai turto sukūrimo tikrai jie augs“, – tokio scenarijaus būsto rinkoje neatmetė pašnekovas.

M. Statulevičius neatmeta, kad NT bendrovės vienysis ir bus suinteresuotos įgyvendinti valstybinės svarbos objektus, tad ir būsto statyba gali dar labiau prislopti.

„Nemaža komandos dalis bus alokuotos šitų projektų plėtojimui artimiausius kelerius metus. Tai faktas, kad jie [NT plėtotojai] turės perstumdyti savo užsakymų eilutes, matricas perdėlioti ir fokusą truputį dėti į valstybinį užsakymą.

Staigiai nepadidinsi darbo komandos, neprikviesi daug darbuotojų iš vietos ar užsienio, kurie galėtų patenkinti visa poreikį, tai teks konkuruoti. Ir tų svarstyklių svyravimas, tikėtina, artimiausiu metu svirs į valstybinių, viešųjų užsakymų vykdymą“, – vertino M. Statulevičius.

10 tūkst. žmonių Vilniuje liko be būsto

Tuo metu NT projektų valdymo įmonės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis skaičiuoja, kad apie 10 tūkst. Vilniuje apsistojusių žmonių nenusipirko būsto per pastaruosius kelerius metus.

„Kaip mes tą skaičių gauname? Tai pasiimame pirminės rinkos paskutinių beveik 15 metų dinamiką, kiek vidutiniškai nuperka būstų žmonės per mėnesį, pasiimame tą suspaustą laiką, demografinius rodiklius ir žiūrime, kad žmonės tiek mažai pirko paskutinius du metus, jog kažkur jie negalėjo dingti.

<...> Dabar nuo rudens, kai pamažėjo palūkanų norma, vėl tapo lengviau įpirkti būstą, tie žmonės grįžo. Tai matome, kad tas spaudimas pirkti būstą tikrai bus, ir tikėtina, kad tos kainos tikrai važiuos į viršų“, – neatmetė Š. Tarutis.

Tačiau, pašnekovo teigimu, tai nebūtinai reikš mažėjantį būsto įperkamumą.

„Nes kai kuriuose sektoriuose atlyginimai auga tikrai sparčiau. Ir tas įperkamumas, nepaisant kainų augimo, gali būti stipriai geresnis. Ką mes iš tikrųjų prognozuojame, kad metų pabaigoje turėsime 10–13 proc. metinį kainų augimą“, – svarstė jis.

Š. Tarutis taip pat patikslina, kad toks kainų didėjimas numatomas vertinant skirtingus būsto segmentus Vilniuje (pagal vidurkį).

„Reikia suprasti, kad taip generalizuoti, jog būsto kainos augo 10 proc., yra šiek tiek neteisinga, nes ekonominės klasės būsto kainų augimas yra vienoks, prestižinės klasės – kitoks.

Kartais turime išskirtinumų, pavyzdžiui, vietų, kurios buvo visiškai neatrastos. <...> Bet ten atėjo pora vystytojų, pradėjo plėtoti ir tas kainų pokytis gali būti ir 30 proc.“, – dėmesį atkreipė jis.

NT rinka aktyvi

Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje tęsiasi aktyvusis periodas, sandorių skaičius išlieka aukštas, skelbia Registrų centras. Prasidėjęs pavasaris ir pozityvūs pirkėjų lūkesčiai leidžia tikėtis, kad rinkos suaktyvėjimas tęsis, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras.

„Pirmasis šių metų ketvirtis nekilnojamojo turto sandorių rinkoje pasižymėjo didesniu nei įprasta metų pradžiai aktyvumu. Tai pirmiausiai galima sieti su palankiomis ekonominėmis sąlygomis bei gerais pirkėjų lūkesčiais“, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 29,3 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 31,4 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 22,3 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per šių metų kovą įregistruota 10,3 tūkst. NT sandorių – 17,7 proc. daugiau nei pernai kovą (8,8 tūkst.) ir 7,4 proc. daugiau nei šių metų vasarį (9,6 tūkst.).

P. Rudzkio teigimu, šiųmetinis NT sandorių skaičiaus augimas, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, atrodo įspūdingai, tačiau vertėtų prisiminti, kad praėjusių metų pradžioje rinka buvo pasiekusi istorines žemumas.

„Tikėtina, kad tiek dėl žemos palyginamosios bazės, tiek dėl bendrų ekonominių sąlygų, panašų atotrūkį nuo praėjusių metų fiksuosime ir ateinančiais mėnesiais“, – priduria Registrų centro duomenų analitikas.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 8,4 tūkst. butų pardavimų – 31,8 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 6,4 tūkst. butų sandorių. Vien tik per kovą įregistruota 3,1 tūkst. butų sandorių, arba 20,1 proc. daugiau nei 2024 metų kovą ir 8,4 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įregistruota ir 2,6 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 31,2 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 2 tūkst. namų pardavimų. Vien tik kovo mėnesį įregistruota apie 950 gyvenamųjų namų sandorių, arba 19,9 proc. daugiau nei pernai kovą ir 9,7 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 13,8 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 34,5 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 10,2 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik kovo mėnesį įregistruota 4,7 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 20,2 proc. daugiau nei pernai kovą ir 5,9 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

Visą pokalbį galima išgirsti „Žinių radijo“ laidoje: