Šalies vadovas sako, kad dabar, turėdamas penkerių metų darbo patirtį prezidento poste, jis sugebės dar geriau pasinaudoti visuomenės pasitikėjimu, kurį pavadinimo brangakmeniu. Jis teigė toliau ketinantis siekti gerovės tikslų visiems Lietuvos žmonėms.
Prezidentas sako, kad kai rinkimų kampanijos metu kalbėjo apie gerovės valstybės principų įgyvendinimą įvairiose srityse, jis rimtai galvojo, kad susidarys tinkamesnės politinės sąlygos ryžtingiau, greičiau, operatyviau tuos tikslus įgyvendinti. Taip netiesiogiai jis tarsi leido suprasti, kad jo tikslams pasiekti buvo kliūčių.
„Tačiau šiandien mes turime ir kitą labai svarbų veiklos lauką, kuris yra nė kiek ne mažiau svarbus, o gal net ir svarbesnis, tai yra užsienio politika ir saugumas“, – kalbėjo G. Nausėda, pridurdamas, kad šioje srityje labai svarbi NATO ir Europos Sąjungos vienybė.
„Manau, kad tiek asmeninių pažinčių, tiek politinių kontaktų prasme aš jau turiu reikiamą priemonių rinkinį, kad Lietuvos užsienio politika būtų efektyvi, kad Lietuva imtųsi lyderės vaidmens ir kad Lietuvos balsas tarptautinėje bendruomenėje būtų girdimas“, – sakė prezidentas.
Mąsto apie komandos atnaujinimą
Klausiamas apie savo pažadus 2019 metais, G. Nausėda vardijo savo padarytus darbus, tačiau pripažino, kad buvo galima padaryti dar daugiau ir tai bus daroma antrojoje kadencijoje.
„Aš nieko nepamiršau, aš stengiausi pagal galimybes įgyvendinti. Kai kuriose srityse pavyko daugiau, kitose mažiau. Aš kalbėjau apie aktyvią regionų politiką, tikrai pavyko labai svarbios teisėkūros iniciatyvos, ypatingai fiskalinės sutarties įstatymas, kuris atpalaiduoja savivaldybėms galimybę skolintis. Buvo tikrai nemažai teisėkūros iniciatyvų, aš jų čia neišvardinsiu, jos buvo ir švietimo sektoriuje ir žmonių su negalia gyvenimo srityje, ir pensijų klausimais, ir regionų politikoje. Taip, buvo galima padaryti dar daugiau ir aš to sieksiu, aš žiūriu jau į politinį rudenį, šiuo atveju kalendorine šio žodžio prasme. Ir tikiu, kad bus darbinga valdančioji koalicija, su kuria prezidentas bendradarbiaus“, – toliau tęsė prezidentas.
Klausiamas apie Vyriausybės performavimą G. Nausėda buvo ganėtinai atsargus, nes jis šiuo metu yra pirmąją kadenciją einantis šalies vadovas ir ministrų kabinetas įgaliojimus jam grąžins tik prisiekus antrąjį kartą bei pradėjus naują kadenciją. Tai bus liepos mėnesį, o Seimo rinkimai numatomi spalio mėnesį. Tai reiškia, kad purtyti Vyriausybės itin stipriai jau nebeapsimoka.
G. Nausėda taip pat pripažino galvojantis apie komandos atsinaujinimą. Prezidentas sako matantis keletą kertinių žmonių, kuriuos norėtų išsaugoti bet kokia kaina, nes jam jie yra svarbūs, profesionalūs, tačiau jis pasirinko nevardinti jų. „Aš tikrai mėginsiu burti komandą iš naujo remdamasis į kertinius žmones, tačiau tikiuosi atsinaujinimo. Manau, kad bet kokiu atveju penkerių metų laikotarpis yra ilgas laikotarpis ir po penkerių metų reikia atsinaujinimo“, – kalbėjo šalies vadovas.
Kalbėdamas apie būsimus darbus G. Nausėda užsiminė, kad Lietuvai yra ką nuveikti regionų politikos prasme, nes regionai neturėtų būti palikti permetant jiems funkcijas, bet neskiriant adekvataus finansavimo. Anot prezidento, šiandien regionų bėdos kyla ne tik dėl prastos demografinės situacijos, bet ir dėl prastų kelių ir prasto kelių finansavimo, kadangi neįmanoma užtikrinti normalių paslaugų gyventojams juos pavėžėjant.
„Mūsų sveikatos apsaugos reforma, švietimo reforma didele dalimi priklauso nuo pavėžėjimo paslaugų kokybės, o kuomet griūva autobusai, griūva kitos transporto priemonės dėl to, kad keliai yra yra ne prastos, o tiesiog tragiškos kokybės kai kuriose savivaldybėse. Na, neįmanoma nei to parko atnaujinti, neįmanoma nei vaikų pavėžėti tvarkingai į mokyklą, neįmanoma pacientų nuvežti į gydymo įstaigą laiku ir vietoje, taip kad tikrai turime nemažai problemų“, – teigė G. Nausėda.
„Dabar vienas iš kertinių dalykų, kur tikrai turėtume skirti didesnį dėmesį yra būtent kelių, tiltų būklė, nes jis visoje Lietuvoje yra tiesiog apverktina. Vien tik pridėdami po keliasdešimt milijonų eurų per metus Kelių plėtros fondui mes absoliučiai nieko nepakeisime. Mes geriausiu atveju išsaugosime tokią pačią prastą kokybę, bet nė trupučio jos nepagerinsime. Taip pat minėjau užsienio politiką, minėjau saugumą, jeigu neminėjau, tai dabar miniu, Vokietijos brigados priėmimas turi būti sklandus, tai kaip tik ateinančių kelerių metų procesas. Ir turiu priminti dar vieną labai svarbų iššūkį, kuris lauks ir manęs, jeigu rinkimų rezultatas bus patvirtintas, manęs kaip prezidento ir kaip Europos Vadovų Tarybos nario, tai yra Lietuva perima pirmininkavimą Europos Sąjungai 2027 metų pirmą pusmetį“, – sakė prezidentas.
Šimonytę nugalėjo dideliu skirtumu
Šalies vadovo palaikytojai sekmadienį buvo tikri prezidento pergale nuo pat ankstaus vakaro, o jis pats atvykęs į štabą sulaukė premjerės Ingridos Šimonytės skambučio ir dėkojo jai už korektišką rinkimų kampaniją.
„Aš noriu išreikšti didelę didelę padėką Lietuvos žmonėms. Jie man įteikė didelį pasitikėjimo mandatą ir šį pasitikėjimo kreditą, puikiai suprantu, turėsiu branginti“, – sakė prezidentas.
Rinkimus G. Nausėda laimėjo surinkęs 74,58 proc balsų, kai už I. Šimonytę balsavo 23,92 proc. rinkėjų. Rezultatai gali dar šiek tiek koreguotis.
Pats svarbiausias G. Nausėdos palaikytojas buvo jo sutuoktinė Diana ir į štabą atvykęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Kai rezultatas buvo visiškai aiškus, štabe buvo atvežtas didžiulis V raidės formos tortas, reiškiantis angliškai „Victory“. Tačiau apskritai G. Nausėdos štabas laikėsi labai santūriai, čia nebuvo jokių muzikinių garsiai skambančių kūrinių ar šokių. Tik atvežus tortą kažkas sušuko „Valio!“
Paklaustas, kodėl štabe negroja daina „We are the winners“, G. Nausėda juokavo, kad su muzika šįkart šiek tiek blogiau: „Geros muzikos pasiklausau namie. Gal net ir šią naktį pasiklausysiu. Užsidėsiu savo mėgstamą grupę, kuri mane pažadina net vidury nakties. „Emerson, Lake and Palmer“.
G. Nausėda taip pat labai domėjosi, koks buvo galutinis balsų santykis. Pasiteiravus, ar taip bando pasitikrinti, ar teisingai prognozavo rinkimų rezultatą, prezidentas juokavo neblogai viską atspėjęs. „Net kai buvau ekonomistas, taip gerai neprognozavau“, – juokavo G. Nausėda.
Prezidentas buvo kalbėjęs, kad laimės prieš Ingridą Šimonytę santykiu 75:25, o negalutiniai rinkimų rezultatai rodo, kad panašiai ir yra: G. Nausėda surinko 75,24 proc., o I. Šimonytė – 23,22 proc. Žinoma, galutiniai rinkimų rezultatai dar šiek tiek koreguosis.
Rinkėjų pasitikėjimą vadino brangakmeniu
G. Nausėda sako, kad dabar, turėdamas penkerių metų darbo patirtį prezidento poste, jis sugebės dar geriau pasinaudoti visuomenės pasitikėjimu, kurį pavadinimo brangakmeniu. Jis pastebėjo ketinantis siekti gerovės tikslų visiems Lietuvos žmonėms.
Palaikyti G. Nausėdos, kaip ir per pirmąjį turą, į štabą rinkosi būrys socialdemokratų: atvyko Seimo nariai Gintautas Paluckas, Rasa Budbergytė, Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Prienų meras Alvydas Vaicekauskas, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, europarlamentas Juozas Olekas, buvęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis kai kai kurie kiti partijos nariai.
Štabe, kuris įsikūręs Užupyje esančiame restorane „Le Mans“, sukiojosi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo narys Giedrius Surplys bei Visagino meras Erlandas Galaguz. Pirmajame rinkimų ture Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rėmė save išsikėlusio advokato Igno Vėgėlės kandidatūrą.
G. Nausėdą aktyviai palaikė ir Regionų partijos atstovai Jonas Pinskus bei Širvintų merė Živilė Pinskuvienė. Iš politikų į štabą atvyko ir Liberalų sąjūdžio atstovas, Plungės rajono metas Audrius Klišonis. Ši partija nekėlė kandidato prezidento rinkimuose ir nepalaikė jokio kito politiko.
Štabui atvėrus duris dauguma palaikytojų jau nuo pat vakaro pradžios buvo linksmai nusiteikę, gurkšnojo savo gėrimus, gausiai juokavo ir nuolat tikrino Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapį.
Palaikyti prezidento atvyko penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovksienė, žurnalistė Laima Lavaste, apžvalgininkas Mantas Martišius, psichologas Andrius Kaluginas, politologas Šarūnas Liekis, politologas Mindaugas Jurkynas, kurį prezidentas ne taip seniai paskyrė antrai kadencijai į LRT tarybą.
Jau tapo tradicija, kad štabe palaikyti savo vadovo gausiai renkasi ir patarėjai, kurie yra politinio pasitikėjimo tarnautojai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad aktyvumas per antrąjį prezidento rinkimų turą siekė 49,61 proc.
