Geografinio blokavimo reglamentu pavadintas naujos pirkimo užsienyje taisykles ekspertai vadina dar vienu žingsniu link bendros ES prekybos erdvės. Šios taisyklės įsigaliojo jau gruodžio 3 d.
Tiesa, advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka pažymėjo, kad reglamentas vis dar apipintas nemažai mitų.
„Taip, dabar elektroninėms parduotuvėms ir kitoms platformoms uždrausta neparduoti prekių ir paslaugų kitų ES šalių gyventojams, motyvuojant tuo, kad perkama iš užsienio. Pavyzdžiui, jeigu parduotuvė prekiauja Vokietijoje, tai ji negali atsisakyti kažko parduoti lietuviui.
Bet įpareigojimo elektroninėms parduotuvėms pristatyti savo prekes į kitas ES šalis nėra. Tarkime, jeigu prekiaujama tik Ispanijoje, ir prekės pristatomos tik Ispanijos viduje, tai ten apsipirkti Lietuvos gyventojas galės. Tačiau norėdamas prekę atsisiųsti į Lietuvą, jis turės naudotis privačių siuntėjų paslaugomis“, – paaiškino M. Civilka.
Advokato teigimu, nuo šiol pirkėjus taip pat draudžiama nukreipti į tam tikrą interneto parduotuvę pagal jų IP adresą. Ilgą laiką, pavyzdžiui, į prekybos milžinės „Amazon“ vokišką padalinį amazon.de įėjęs Lietuvos vartotojas būdavo nukreipiamas į tarptautinę svetainės versiją amazon.com. Nuo gruodžio pradžios tai daryti yra draudžiama, ir yra suteikta galimybė kažką nusipirkti iš tos ES šalies svetainės versijos, kuri atrodo patraukliausia.
„Svarbu ir tai, kad draudžiama nepriimti mokėjimo kortelių, išduotų Lietuvoje. Jeigu parduotuvė skelbia priimanti „Visa“ ar „Mastercard“ mokėjimo korteles, nebėra skirtumo kurios šalies bankas ją išdavęs“, – dar vieną pirkėjams svarbią naujovę akcentavo M. Civilka.
Pirks batus, bet ne šaldytuvus
Nors naujuoju reglamentu siekiama padidinti konkurenciją elektroninės prekybos rinkoje, tačiau advokato manymu, didžiausią poveikį pajaus perkantieji kitose šalyse ne prekes, o paslaugas.
„Prekių atsiėmimą dažnai riboja jų pristatymo į Lietuvą kaštai, bet su paslaugomis yra kitaip. Nuo šiol, pavyzdžiui, hostingo (interneto svetainių talpinimo) paslaugų teikėjai turi aptarnauti ir klientus iš Lietuvos. Todėl šioje srityje konkurencija gali padidėti ypač smarkiai“, – pažymėjo „TGS Baltic“ advokatas.
Savo ruožtu elektroninės komercijos konsultantas Vytautas Vorobjovas įsitikinęs, kad tėra laiko klausimas, kada ES šalių elektroninės parduotuvės bus priverstos siųsti prekes į kitas Europos Sąjungos valstybes.
„Visai tikėtina kad pasakius A, vėliau bus pasakyta ir B, ir, kad ES viduje prekių siuntimas turi būti, juk tai yra viena rinka. Vis daugiau Vakarų Europos elektroninių parduotuvių jau šiandien prekes siunčia ir į kitas šalis, tarp jų į Lietuvą. Ypač tai būdinga drabužių ir avalynės pardavėjams, be to, palengvėjo ir šių prekių grąžinimo tvarka“, – kalbėjo V. Vorobjovas.
Tokia išaugusi konkurencija, anot pašnekovo, baisi tik tam tikras prekes internete siūlantiems Lietuvos verslininkams.
„Šaldytuvo iš Vokietijos žmonės nesisiųs, net jei jis kainuos 5 ar 10 proc. mažiau. Vien tik siuntimo į Lietuvą išlaidos viršytų kainų skirtumą. Bet tokia konkurencija iš Vakarų Europos parduotuvių pusės jau tapo iššūkiu Lietuvos drabužių pardavėjams. Labai stiprių vietinių drabužių ar avalynės pardavėjų nelabai ir turime.
Pažiūrėkite, kokią žanro krizę išgyvena Lietuvos kompiuterinės technikos ir smulkios elektronikos pardavėjai. Jų maržos smarkiai susitraukė, nes tas pats „Amazon“ jau siunčia į Lietuvą. Išgyvens tik stipriausi – viskas pagal Darviną“, – juokavo V. Vorobjovas.
Elektroninės komercijos eksperto teigimu, dėl lengvesnių apsipirkimo užsienyje sąlygų laimės pirkėjai ir stipresni interneto pardavėjai, o silpnesnių Lietuvos e-parduotuvių laukia prasti laikai.
Kai kurios jų esą jau šiandien balansuoja ant pelningumo ribos, nes dirba labai izoliuotoje rinkoje.
