Neseniai Vilniuje baigėsi Europos jaunių iki 18 m. krepšinio čempionatas. Rugsėjo 3 d., kai Lietuvos futbolo rinktinė žais su Škotija, laukiama atvykstant apie 3000 škotų sirgalių, rugsėjo viduryje vyks interneto valdymo forumas, kuriame turėtų dalyvauti virš 1500 užsieniečių, vos ne tuo pačiu metu Vilniuje vyks ir mikroskopinės odontologijos kongreso generalinė asamblėja, dalyvaujant apie 500 svečių iš užsienio, o dar artėja 2011 m.
Europos vyrų krepšinio čempionatas ir t.t. Atrodytų, kad viešbučių vadovai turėtų džiaugtis, jog darbo turės per akis. Be abejo, ir pajamų. Tačiau, gal jau šimtas kažkelintą kartą iš viešbučių asociacijos vadovės lūpų išgirstame tuos pačius paverkšlenimus – viešbučiai bankrutuoja, verslas žlugs, nes negrąžinamos PVM lengvatos. Kaip svarus argumentas pateikiama informacija, kad „Mūsų viešbučiai moka 21 proc. PVM, estų – tik 9, tad ar ne todėl Taliną aplanko dukart daugiau turistų nei Vilnių“.
Išklausius tokius „faktus“, pirmiausia lieka neaišku kas realiai tą PVM moka. Kitas niuansas, ką, beje, pažymėjo ir Europos krepšinio federacijos atstovai, revizavę Lietuvos pasirengimą 2011 m. čempionatui – tai viešbučių problemos, užsistagnavusi jų veikla. Be abejo, besirūpinant vien tik PVM lengvatomis, kitaip ir būti negali.
Kitas akivaizdus stagnacijos periodą išgyvenantis sektorius – tai nekilnojamojo turto rinka. Ir čia, pasirodo, einama lengviausiu, nors pakankamai rizikingu keliu. Peršamas Latvijos pavyzdys, nes „Latviai išmėgina naują būdą ištirpdyti įšalą nekilnojamojo turto rinkoje – nuo liepos trečiųjų šalių piliečiai, investuodami į turtą mūsų kaimyninėje šalyje, įgyja teisę pretenduoti į ilgalaikį gyvenimo leidimą. Kitaip tariant, Rusijos investuotojams pasiūlytas planas: ilgalaikė Šengeno viza už investiciją į butą Rygoje ar Jūrmaloje“. (Verslo žinios, 2010-08-27, Nr. 161). Kai kurie Lietuvos verslininkai tokį kaimyninės šalies žingsnį vertina pozityviai. Labai įdomu šia tema būtų išgirsti Tėvynės sąjungos (TS-LKD) patriarcho prof. V. Landsbergio komentarą, nes mano nuomone, toks žingsnis valstybei yra didesnė rizika, negu kad „prileidus Ivaną prie vamzdžio“. Tenka prisiminti konservatorių pragramoje įrašytą nuostatą, kad TS-LKD sieks, jog 2050 m. Lietuvoje gyventų 4 milijonai gyventojų. Jei dabartinė Vyriausybė neatsispirs dalies verslo spaudimui pasekti kaimynų latvių pavyzdžiu NT rinkoje, tuomet jau teks viešai paklausti premjero A.Kubiliaus – iš 4 milijonų kokį procentą 2050 m. sudarys lietuviai?
Sąstingį nekilnojamojo turto rinkoje įveikti pradžioje užtektų dviejų veiksmų. Pirma, NT kainos turi optimizuotis ir pasiekti europinį lygį (pagal darbo užmokesčio ir NT kainų dydžių santykį). Antra, privalu įvesti nekilnojamojo turto mokesį, taikant „grindų“ principą.
Tai tik keli privataus sektoriaus „verslumo“ pavyzdžiai. O premjeras visais įmanomais ir neįmanomais būdais toliau stumia valstybės valdomų įmonių pertvarkos strategiją, pagal kurią nemenką valstybės turto ir įmonių dalį numatyta perduoti privačiam verslui. Tokia pozicija atskleidžia Vyriausybės ir paties premjero mąstymo stagnaciją, tiksliau, valstybinio mąstymo nebuvimą.
Manau, kad prieš kalbant apie valstybės turto pertvarką, Vyriausybei privalu būtų parengti ir pateikti informaciją apie privatų sektorių: kokią dalį BVP valdo privatus sektorius ir kokią iš to naudą turi valstybė, kokią naudą duoda kitų šalių valstybinių įmonių valdomos buvusios Lietuvos įmonės, kokia visuomenei suteikta nauda iš privatizacijos procesų ir t.t.
Jeigu, kaip teigiama, yra pagaliau suskaičiuotas valstybės valdomas turtas, norėtųsi pamatyti konkrečius strateginių ir nestrateginių, neprivatizuotinų ir privatizuotinų įmonių sąrašus. Pagaliau, trečia, jei kalbama, kad pertvarka, įkuriant „Visuomį“ duos po 2-3 mlrd. Lt papildomų įplaukų kasmet, taip pat labai norėtųsi pamatyti finansinę išklotinę, kas konkrečiai sudarys tuos 2-3 mlrd. Lt. (Dėl pirmo milijardo pirmaisiais metais aišku – tai vienkartinės už privatizuotas įmones gautos įplaukos.)
Kadangi neturime jokios informacijos bent jau apie aukščiau paminėtus tris punktus, jau nekalbant apie septynių kompetentingų vadybininkų pavardes, todėl „Visuomis“ (hmm, primena „Leo“) panašus į dar vieną ruošiamą privatizacijos niekšybę.
