Vytenis Radžiūnas
Tik nuomodamiesi būstą lietuviai renkasi, kad jis būtų netoli darbovietės ar mokymo įstaigos, o įsigydami būstą siekia, kad jis būtų atokiau nuo miesto centro. „Lietuviai labiau vertina ramybę nei susisiekimą. Jie verčiau rinksis gyventi miesto pakraštyje, užmiestyje, nei arčiau miesto centro, kur susisiekimas yra geresnis“, – tvirtina nekilnojamojo turto ekspertai.
Remiantis naujausiu „Euromonitor International“ tyrimu, Vilnius patenka į dešimtuką pasaulio miestų, turinčių daugiausiai lengvųjų automobilių (skaičiuojant tūkstančiui gyventojų). Pagal automobilių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, (618 automobilių 2013 m.) Vilnius yra septintoje vietoje ir lenkia tokius miestus kaip Los Andželas (JAV), Kvala Lumpūras (Malaizija) ir Finiksas (JAV).
Sugrįžę į Vilnių miestiečiai vėl stojo į gatvėse nusidriekusias transporto spūstis, tačiau, kaip galima suprasti iš nekilnojamo turto ekspertų, ieškodami įsigyti būstą tautiečiai pasiryžę stovėti kamščiuose ir namo keliauti nuo keliasdešimt minučių iki valandos ar dar ilgiau.
„Būsto nuomos rinkoje susisiekimas yra labai svarbus kriterijus. Ieškantys buto nuomai nori, kad jis būtų arčiau mokymo įstaigos ar darbovietės, tačiau įsigyjant būstą situacija kitokia – vieni renkasi jau gerai pažįstamą rajoną, kiti ieško gyvenamosios vietos užmiestyje“, – portalui LRT.lt komentuoja nekilnojamo turto paslaugų bendrovės „Ober-haus“ Vilniaus senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.
Pasak M. Čiulados, lietuviai linkę įsigyti namą priemiestyje ar užmiestyje ir kasdien praleisti valandą ar daugiau laiko kelionėse. „Ant svarstyklių tuomet gula stovėjimas kamštyje prieš tam tikrą malonumą gyventi name. Lietuviai labiau vertina ramybę, nei susisiekimą. Jie verčiau rinksis gyventi miesto pakraštyje, užmiestyje, nei arčiau miesto centro, kur susisiekimas yra geresnis“, – sako nekilnojamo turto ekspertas.
Kad susisiekimas ieškant gyvenamosios vietos yra šalutinis kriterijus, sutinka ir bendrovės „Re/max Lietuva“ regiono direktorius ir savininkas Žiuljenas Galeckas: „Kaina, vaizdas pro buto langą, parkavimas vis dėlto yra aukštesni kriterijai. [...] Iš kitos pusės, trūksta ir patirties – kol nepagyveno užmiestyje, nepavažinėjo pirmyn atgal, neatsisakė pramogų, kavinių, būrelių vaikams, tol pateisina tokį gyvenimą.“
Verta pagalvoti apie būsimus pirkėjus
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė būsto pirkėjams siūlo pagalvoti, ar būsimiems pirkėjams, jei būstą tektų kada nors parduoti, bus naudinga jo vieta, ar ten gyventi patogu eismo atžvilgiu.
„Reikėtų apsispręsti, ar tai yra investicija, ar gyvenamoji vieta, nors dažniausiai žmonės bando suderinti abu dalykus. [...] Jie turėtų pagalvoti, ar būsimiems jų pirkėjams vieta bus aktuali, ar tai didins, ar mažins kainą“, – aiškina J. Varanauskienė.
Pasak finansų ekspertės, kiekvienas žmogus vertina skirtingus dalykus, todėl vienareikšmio atsakymo nėra. „Vieni žmonės renkasi būstą dėl gero susisiekimo, tačiau, pavyzdžiui, auginantys vaikus gyventi prie didelės gatvės nenori, nes dėl triukšmo neatsidarysi lango“, – tęsia J. Varanauskienė.
Pasak finansų ekspertės, kalbant apie užmiestį reikia atkreipti į dėmesį ir į dar vieną faktorių. „Reikia paskaičiuoti, kiek iš užmiesčio per mėnesį kainuos važinėti į darbą. Žmonės mėgsta nusipirkti būstą atokesnėje vietoje, tai pigiau nei centre, tačiau [...] ilgas ir nepatogus susisiekimas, kelionė į darbą – vienas iš stipriausių veiksnių, žmones darančių nelaimingais“, – tikina pašnekovė.
