Stresą patiriantis žmogus praranda sotumo jausmą
Net nereikia abejoti, kad kartais net valandą užtrunkantis važiavimas iki darbo iššaukia labai nemalonius jausmus. Taip darbinga diena prasideda sugadinta nuotaika ir net visą dieną besitęsiančiu stresu. Būtent todėl dažnas yra linkęs savo liūdesį slopinti maiste, ilgainiui susiduriant ir su viršsvorio problemomis.
„Stresą patiriantis žmogus praranda sotumo jausmą, nes orientuojasi į procesą, o ne į valgymą, kramtymą, skonį. Netinkamai sukramtytas maistas gali paskatinti pilvo pūtimą, mieguistumą. Didžiausia bėda – prastomis emocijomis žmonės linkę suvalgyti per daug maisto“, - sako sveikos gyvensenos specialistė Vaida Kurpienė.
Ekspertė pabrėžia, kad rytinių emocijų iššauktas persivalgymas skatina poreikį tonizuotis. Tuomet organizmas reikalauja kavos, miltinių produktų, o tokie energijai nereikalingi maistai greitu metu skatina tik dar didesnį alkį.
„Jeigu jus ištiko stresas ir rankos siekia maisto, reikia išlikti sąmoningiems. Paklauskite savęs: „Ar aš to tikrai noriu?. Jeigu atsakymas yra „Ne“, susiraskite kitą veiklą – eikite pasivaikščioti ar padarykite trumpą mankštą“, - teigia ekspertė.
Būtent fizinė veikla padeda įveikti stresą ir apsaugoti nuo blogųjų pasekmių. Pakanka 12-os minučių laisvo ėjimo, kad organizmas „persikrautų“ ir streso lygis nukristų.
Automobilyje pusryčiauti nepatartina
Rytinėse spūstyse vairuotojai imasi įvairiausių veiklų. Viena iš jų – pusryčiai ar lengvas užkandžiavimas. Visgi sveikatos specialistė juokiasi, kad ypač vairuotojai turėtų vengti valgymo automobilyje.Visų pirma, dėl neatsargaus vairavimo, kita – nesąmoningo valgymo.
„Nerekomenduoju užkandžiauti net ir sveikų užkandžių. Išmokite sąmoningai valgyti, kai nepuolama prie iš komandiruotės grįžusio bendradarbio vaišių stalo, atsisakoma cukrumi paskanintos kavos. Mat paklausus, ką žmogus valgė po poros valandų, jis atsakytų: „Nieko“. Tad vienintelis būdas neišsimušti stresinėse situacijose yra maisto fiksavimas“, - pataria V. Kurpienė.
Patarimai, padėsiantys įveikti spūsčių sukeliamą stresą
Spūstys – nepakeičiama situacija, todėl specialistė į esamą situaciją siūlo reaguoti ramiau.
Visgi egzistuoja keli patarimai, kurie gali palengvėti situaciją. Juos pateikia psichologė Kristina Piročkinienė, pabrėžusi, kad kasdienis stresas, kuris kartojasi ilgą laiką, gali prisidėti prie psichinės sveikatos pablogėjimo. Tad net ir užsitęsęs važiavimas į darbą ilgainiui gali iššaukti dideles sveikatos problemas.
Štai keli psichologės patarimai, padėsiantys palengvinti laukimą spūstyse:
Automobilyje klausykitės mėgstamos muzikos ir, jeigu norite, dainuokite kartu
Naudodami laisvų rankų įrangą bendraukite telefonu su artimaisiais
Įsirašykite įdomias paskaitas ar audio knygą
Darykite kvėpavimo pratimus, pavyzdžiui, stenkitės sutelkti dėmesį į savo kvėpavimą ir giliau pakvėpuoti (lėtai skaičiuojant mintyse iki 3 įkvėpti ir skaičiuojant iki 3 iškvėpti).
Įsirašykite relaksacijos pratimus
Jeigu automobilyje esate ne vienas, turite puikią progą pabendrauti su žmonėmis, pasidomėti, kaip jiems sekasi.
Jeigu žinote, kad teks stovėti kamštyje, o jums reikės tam tikru laiku būti kitoje vietoje, planuokite iš anksto laiką taip, kad laiku spėtumėte į kitą jums reikalingą vietą – atvykimui pasilikite laiko rezervo.
„Kiti žmonės sako, kad stovėjimas kamštyje jiems padeda „pradėti“ darbo dieną, t.y. pasiplanuoti darbus, įsivertinti, kokie klausimai skubiausi. Taip pat padeda „užbaigti“ darbo dieną, t.y. apgalvoti, kokie klausimai liko neišspręsti, pasiplanuoti kitą dieną“, - patarimus dalina psichologė.
Ji pabrėžia, kad nerimas gali užsitęsti, tačiau egzistuoja du būdai suvaldyti stresą. Vienas – orientuotas į problemą. Šiuo atveju žmogus stengiasi ištaisyti stresinę situaciją. Antras – požiūris į stresą, kai stengiamasi pakeisti emociją.
„Visais atvejais, kuriuose jums kyla įtampa ir stresas, svarbu įvertinti, ar galite pakeisti konkrečią situaciją, ir jeigu ne, kokie būdai padėtų sumažinti įtampą. Tarp jų – kvapų ar muzikos terapijos, senų laikraščių plėšimas, kriaušės boksavimas, šūkavimas tuščiame kambaryje ar miške.
Taip pat patartina sumažinti kofeino, tabako ir alkoholio vartojimą, vengti neigiamos informacijos ir bendrauti su maloniais žmonėmis“, - sako Kristina Piročkinienė, pasiūliusi su emocijomis nesusitvarkantiems žmonėms nepabijoti kreiptis ir profesionalios pagalbos.
