Tris gyvybes nusinešęs sprogimas bendrovėje "Ukmergės gelžbetonis" įvyko susikauous sprogios koncentracijos pentano dujų ir oro mišiniui.
Ekspertų teigimu, nugriaudėjusio sprogimo galingumas prilygo 12 kilogramų trotilo užtaiso sprogimui.
Sprogus mišinys susikaupė polistireno putplasčio plokščių gamybos cecho įgilintose kamerose, po išpūstos žaliavos - styroporo ir rigoporo granulių išlaikymo talpomis.
Vykdant dujų ir garų mišinio išmetimo vamzdžio ilginimo darbus ir nesilaikant saugaus ugnies darbų organizavimo bei vykdymo reikalavimų (nepatikrinus, ar yra dujų ir jų nepašalinus, neįrengus reikiamo ventiliavimo ugnies darbų vykdymo vietoje ir kt.) mišinys užsidegė ir sprogo.
Tai nustatė Valstybinė darbo inspekcija. Ketvirtadienį ji pateikė šias oficialias liepą įvykusios tragedijos priežastis.
Liepos 16 dieną apie 7 val. 40 min. bendrovėje ,,Ukmergės gelžbetonis" įvyko avarija, kurios metu buvo visiškai sugriautas polistireninio putplasčio plokščių gamybos cechas ir nukentėjo 13 darbuotojų: 3 buvo sužeisti mirtinai, 4 - sunkiai, 6 patyrė lengvesnius kūno sužalojimus.
Tyrimo metu komisija surinko ir išnagrinėjo daugiau kaip 30 paaiškinimų, per 40 norminių statybos ir projektavimo darbų, priešgaisrinės, elektros ir darbų saugos teisės aktų, taip pat gautą ekspertizių medžiagą, priešgaisrinės, statybos, aplinkos, visuomenės sveikatos, energetikos valstybinių institucijų atsakymus, atitinkamus skaičiavimus. Visa tyrimo medžiaga pateikta beveik 450 puslapių.
Komisija nurodė, kad avariją nulėmė įvairiais etapais - projektuojant, diegiant plokščių gamybą, taip pat ją plečiant (modernizuojant) ir 2003 m. liepos 15-16 dienomis vykdant ugnies darbus padaryti 17 statybos ir projektavimo, priešgaisrinės, elektros ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai.
1995 metų gruodžio 13 dieną ,,Ukmergės gelžbetonis" valdybos posėdyje buvo priimtas sprendimas dėl putų polistirolo plokščių gamybos organizavimo.
Tą patį mėnesį Ukrainoje nupirkta nauja putų polistirolo plokščių gamybos technologinė linija, plokščių gamybai naudojant cheminę žaliavą - polistirolą, gamybos procese išskiriantį pentano dujas, kurios su oru, esant tam tikrai dujų koncentracijai (1,3 - 7,8 proc.) sudaro sprogų mišinį.
Putų polistirolo plokščių gamybą buvo nuspręsta įrengti buvusiame gelžbetoninių dirbinių (teracinių gaminių) ceche, jį rekonstravus ir pritaikius naujai gamybai. Projektui parengti buvo sudaryta sutartis su specialistu, turinčiu šioje srityje patirtį, tačiau jis savo išvadoje, skirtoje saugos priemonėms ,,Apsauga nuo degumo ir sprogstamumo", konstatavęs, kad ir žaliava, ir iš žaliavos išsiskiriantis pentanas yra degūs, galimo sprogimo pavojaus nenurodė. Tuo pačiu ir atitinkamos priemonės nebuvo numatytos.
Įrengtame putų polistirolo plokščių gamybos ceche buvo paliktos įgilintos žemiau grindų lygio anksčiau buvusios gamybos - teracinių plytelių garinimo - kameros, virš kurių įrengtos 4 polistirolo granulių išlaikymo talpos, tapusios ypatingos rizikos zona.
Šioje stadijoje putodario (pentano) ir oro mišinio užsiliepsnojimo bei liepsnos pernešimo į tarpinį produktą pavojus yra padidėjęs, todėl tuo metu svarbiausia saugos priemonė yra gera ventiliacija.
Kamerose po keturiomis granulių išlaikymo talpomis nebuvo įrengta ištraukiamoji ventiliacija (išskyrus tai, kad iš kamerų pneumotransportu, naudojamu tiekti granules į blokų formavimo įrenginio tarpinę talpą, darbo metu buvo imamas oras granulėms transportuoti).
Pastaraisiais metais buvo vykdomas polistireninio putplasčio plokščių gamybos linijos rekonstravimas (modernizavimas), po kurio pagaminamos produkcijos kiekis išaugo apie 6 kartus.
Tuo pačiu išaugo ir patenkantis į cecho aplinką pentano dujų kiekis. Tačiau ir rekonstravimo metu nuolat veikianti ištraukiamoji kamerų ventiliacija nebuvo suprojektuota bei įrengta. Be to, rekonstravimas atliktas neturint detalaus projekto, suderinto su atitinkamomis institucijomis, atiduotų naudoti įrengimų priėmimas neįformintas reikiamais dokumentais.
Be to, apie įvykdytą rekonstrukciją nepranešta valstybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms.
Rekonstravus (modernizavus) polistireninio putplasčio plokščių gamybą ir labai padidėjus jos apimtims, įmonėje nebuvo įvertinta profesinė rizika, atitinkamose darbuotojų instrukcijose nenurodyta sprogimo pavojaus rizika.
Nebuvo vykdomi Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, sauga.
Pagal Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų reikalavimus, darbdavys pirmiausia privalo nustatyti, kokie pavojingi cheminiai veiksniai darbo vietoje ir įvertinti jų keliamą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, atsižvelgdamas į informaciją apie saugą ir sveikatą, kurią pateikia tiekėjas atitinkamuose saugos duomenų lapuose, taip pat rinkti papildomą informaciją, reikalingą rizikai įvertinti, iš tiekėjų ar kitų galimų šaltinių (žinynai, tiekėjo techninė informacija ir kt.).
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos pranešimo, naudojamos cheminės žaliavos saugos duomenų lapai įmonėje buvo, tačiau juose esama informacija nepasinaudota.
Nevykdytas ir minėtų nuostatų reikalavimas darbuotojų saugai ir sveikatai gresiančią riziką, susijusią su pavojingais cheminiais veiksniais, šalinti arba mažinti iki minimumo, projektuojant darbo vietas ir organizuojant darbą.
Įmonėje buvo atliktas darbo vietų higieninis įvertinimas 1996 m. ir 1998 m., tačiau profesinės rizikos lygis darbo vietose buvo įvertintas tik parenkant asmenines apsaugos priemones. Nei 1996 m. projekte, nei vėliau rekonstruojant (modernizuojant) technologinius įrenginius nebuvo nagrinėjamas gamybos proceso pavojingumas, atsižvelgiant į galimą sprogimo pavojų.
Polistireninio putplasčio plokščių gamybos cecho priešgaisrinėje instrukcijoje nebuvo aprašytas naudojamų žaliavų ir technologinio proceso pavojingumas gaisrui ir sprogimui kilti, nenurodyti atitinkami cecho darbuotojų veiksmai įvykus gaisrui ir sprogimui, nenustatyta patalpų apžiūros ir uždarymo tvarka, instrukcija nesuderinta su valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnu.
Nesilaikant saugaus ugnies darbų organizavimo, su pentano dujų išsiskyrimu susiję pavojai nebuvo įvertinti atliekant dujų ir garo mišinio išmetimo vamzdžio pailginimą ir virinant intarpą elektra liepos 15-16 dienomis.
Liepos 15 dieną išrašant paskyrą - leidimą darbams degioje aplinkoje polistireninio putplasčio plokščių gamybos ceche liepos 16-tai dienai, nebuvo nurodyta, kaip to reikalauja priešgaisrinių taisyklių nuostatos, pašalinti galinčias sprogti ar užsidegti medžiagas 5 m spinduliu suvirinimo darbų zonoje iš kamerų, vamzdynų ir įrenginių, paimti oro mėginius analizei atlikti; ugnies darbų vietai vėdinti įrengti kilnojamą ventiliavimo sistemą, taip pat nenurodyti konkretūs ugnies darbų atlikimo veiksmai, aplinkos oro kontrolės tvarka, priešgaisrinio režimo reikalavimai.
Avarijos išvakarėse liepos 15 dieną atliekant suvirinimo elektra darbus, įvykęs incidentas (užsidegusio dujų ir oro mišinio pliūpsnis iš virinamo vamzdžio), nesilaikant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų, nebuvo užregistruotas, o pažeidžiant priešgaisrinių taisyklių reikalavimus - neištirtas.
Tuoj po incidento darbai buvo nutraukti, tačiau rytojaus dieną atnaujinti, neišsiaiškinus ir nepašalinus degių dujų atsiradimo priežasties, kaip tai numatyta atitinkamuose priešgaisrinių taisyklių reikalavimuose, nepaėmus oro mėginių, neišmatavus degių, sprogių dujų koncentracijos (įmonėje nebuvo ir tam reikalingo prietaiso).
Komisijos nuomone, pentano ir oro mišinio užsidegimo šaltiniu (kibirkštimi) buvo vamzdyno montavimo metu atsiradęs degimo židinys, kuris liepsnos tilteliu pasiekė ketvirtą kamerą.
Atlikus energetinius skaičiavimus ir avarijos vietos apžiūros metu (išlankstytos metalinės konstrukcijos, šalia buvusių išlaikymo talpų sugriovimo kryptys, statybinių konstrukcijų pažeidimai) nustatyta, kad sprogimo epicentras buvo tranšėjoje (kameroje), po granulių išlaikymo talpa Nr.4, neužimtame išlaikymo talpa tūryje (apie 27 m3 ).
Paskaičiuota, taip pat ir atsižvelgiant į sprogimo metu sugriovimų mastą bei buvusių ceche darbuotojų traumavimo laipsnį, kad sprogo 3,5 - 6 kg pentano dujų ir oro mišinys, kuris susidarė buvusiose garinimo kamerose; sprogimo galingumas galėjo prilygti vidutiniškai maždaug 12 kg trotilo.
Kameroje po talpa Nr. 4 susidaręs dujų ir oro mišinys sprogo, ir dėl akumuliacinio sprogimo bangos poveikio buvo sulankstytos, sugriautos metalinės ir gelžbetoninės konstrukcijos, numestos perdengimo santvaros, sugriuvo pastatas.
Kadangi slėgis veikė į viršų, darbuotojų, buvusių ceche toliau kaip 17 m nuo sprogimo epicentro, tiesioginis sprogimo perteklinis slėgis nepaveikė (tai parodo sužalojimų pobūdis). Jie buvo sužeisti krintančių statybinių konstrukcijų arba gavo sužalojimus dėl šiluminės sprogimo energijos poveikio.
Atsižvelgdama į avarijos padarinių mastą, komisija nusprendė, kad šios avarijos aplinkybės bei priežastys turi būti apsvarstytos ne tik polistireninio putplasčio plokščių gamybos ir chemijos įmonėse, bet su jomis turi būti supažindinti visų įmonių darbuotojai, profesinių sąjungų aktyvas.
Valstybinei darbo inspekcijai pavesta tyrimo medžiagą paskelbti Valstybinės darbo inspekcijos tinklapyje bei inspekcijos informaciniame biuletenyje ,,Saugus darbas", atitinkamą pranešimą pateikti ,,Valstybės žinių" priedui ,,Informaciniai pranešimai".
Artimiausiu metu Valstybinė darbo inspekcija numato organizuoti konferenciją ,,Pavojingos medžiagos - elkimės atsargiai", skirtą atitinkamų inspekcijų, žinybų pareigūnams, mokslo įstaigų specialistams, darbdaviams ir profesinių sąjungų atstovams.
Kaip ekonominę priemonę nutarta pasiūlyti apsvarstyti galimybę jau 2004 m. diferencijuoti įmonių nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifus, atsižvelgiant į mirtinų nelaimingų atsitikimų jose skaičių, taip pat kreiptis į atitinkamas institucijas dėl specialaus respublikinio padalinio, skirto kompleksinėms sprogimo priežasčių ekspertizėms, steigimo.
Be to, panašioms avarijoms išvengti komisija nurodė technines priemones, kurių turi būti laikomasi polistireninio putplasčio gaminių gamybos projektavimo ir eksploatavimo stadijose.
BNS
