Springfildas nėra vien fiktyvus miestelis iš animacinio serialo „Simpsonai“. Tai Ilinojaus valstijoje įsikūręs istorinis A. Linkolno miestelis, JAV ir pasauliui švenčiant jo gimimo metines vis dažniau atsiduriantis rampų šviesoje.
Palyginti su Europa, JAV nėra turtinga senovinių paminklų. Šalyje, kuri 1776 m. iškovojo nepriklausomybę, 1818 m. įkurtas miestelis jau laikomas istoriniu. Kalba čia eina apie Springfildą Ilinojaus valstijoje. Dviejų aukštų medinis namas ties Džeksono gatvės kampu dabar vėl atsidūrė dėmesio centre. Ant jo durų kabo vardinė lentelė su sidabrine inskripcija: Abraomas Linkolnas.
Šis Linkolnas yra ne bet kas, o 16-asis JAV prezidentas. Nors Linkolnas prieš 200 metų gimė Kentukio valstijoje, jo būstas Springfilde buvo paskutinis prieš persikeliant į Vašingtoną. Jame prezidentas pragyveno net 16 metų. Neatsitiktinai Springfildas yra vienas labiausiai istorija alsuojančių miestelių visose šalyje.
Šiuo metu JAV vadovaujant afroamerikiečiui B. Obamai, namukas įgijo dar vieną simbolinę reikšmę. Būtent Linkolnas 1863 pilietinio karo įkarštyje panaikino vergiją ir padėjo pamatus ilgai trukusiai afroamerikiečių kovai dėl lygiateisiškumo. 28-ajam Linkolno pasekėjui B. Obamai Ilinojaus valstija taip pat yra neeilinė. 2007 m. Obama pareiškė kandidatuosiąs į JAV prezidento postą stovėdamas ant Old State House (senojo parlamento pastato Springfilde) laiptų. Ten, kur prasidėjo Linkolno karjera.
Kaip minėta, Linkolnas nugyveno Springfilde ketvirtį amžiaus. Iš pradžių jis buvo sėkmingas teisininkas, paskui garsus valstijos politikas, kol galiausiai aktyvūs šiaurinių valstijų rinkėjai išrinko jį prezidentu. Dabar ne tik jo namas, bet ir kaimyniniai kvartalai yra paversti nacionaliniu parku, kuriame draudžiamas bet koks triukšmas ar eismas. Nacionalinis parkas pasakoja visą politinę Linkolno istoriją: nuo rinkimų kovų iki tragiško nužudymo. O Linkolno name skaudžiai atsiveria ir asmeninio gyvenimo detalės: daugelį lankytojų vaikų kambaryje persmelkia tragiškas jausmas. Čia mirė Linkolno sūnus. Kitą jis prarado jau būdamas Baltuosiuose rūmuose.
Senasis parlamento pastatas gausus eksponatų, kurie primena apie ankstyvuosius Linkolno politinės karjeros metus. Šiame Old State House Linkolnas skyrė garsiausią savo kalbą pilietinių neramumų kamuojamai tautai („pusiau padalytas namas negali stovėti“). Priešais – advokatų kontora su Linkolno darbo kambariu. Jame tvyro kūrybinis chaosas: Linkolnas valandų valandas skaitydavo visus įmanomus gauti laikraščius, o vėliau juos sviesdavo ant grindų.
Kita dėmesio vertas objektas – Abraomo Linkolno muziejus. Jis didis ir modernus. Kompleksas, kurį kasdien aplanko šimtai Amerikos moksleivių, yra archyvas ir tyrinėjimų bazė šiuolaikiniams JAV istorikams.
Rekonstruota ir senovinė įvairių prekių krautuvėlė, kurioje prezidentas uždirbo savo pirmąjį dolerį. Uždirbtus pinigus jaunystėje jis išleisdavo knygoms ir kaipmat „surydavo“ bet kokią papuolusią į jo rankas. Šalia yra sumažintas Baltųjų rūmų portikas. Jis supažindina, kokių sunkumų patyrė Linkolnas valdydamas JAV kritiniu pilietinio karo metu, pristato vergovės panaikinimo projektą. Atkurtas stūkso ir Vašingtono Fordo teatras, kuriame praėjus vos 5 dienoms po pilietinio karo baigties buvo nušautas garsusis prezidentas.
Prezidento tarnybos metu Linkolnas niekada neaplankė Springfildo. Į jį sugrįžo tik jo lavonas. Tragiškai žūčiai atminti miestelėnai įsteigė mauzoliejų jam ir visai jo šeimai. Tačiau įdomesnė už mauzoliejų yra pilietinio karo laikų dvasia, atkurta Springfildo traukinių stotis „Lincoln Depot“.
Iš čia Linkolnas belaukdamas traukinio tarė atsisveikinimo žodžius: „Niekas, kas nėra mano vietoje, negali suvokti šio atsisveikinimo begalinio liūdesio“. Traukinys per prerijas jį nugabeno į pasimatymą su istorija.
