Sprendimuose dėl korupcinių nusikaltimų vyrauja chaosas, teigiama Teisės instituto atliktame tyrime.
"Korupcijos reiškinys yra bene paslaptingiausias iš visų nusikalstamų veikų. Tokie nusikaltimai mažiausiai atsispindi statistikoje, kadangi "sandorio" šalys suinteresuotos išlaikyti korupcijos fakto paslaptį", - sako Teisės instituto vadovas Algimantas Čepas.
"Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo praktikoje išties vyrauja chaosas. Bylos, kurios susiję su moraline žala, atsiradusia dėl korupcinio pobūdžio požymių turinčios veikos, ne visada perduodamos teisminiam nagrinėjimui. Tai rodo nemažus mūsų teisinės sistemos trūkumus," – teigia vienas iš tyrimo autorių Aurelijus Gutauskas.
Pasak tyrimo autorių, pradėjus veikti naujam teisiniam reguliavimui sudėtingesnis tapo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimas ir tyrimas. Teismų praktikoje kyla nemažai korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei atskirų nusikalstamos veikos sudėties požymių įrodinėjimo problemų. Siekiant didesnio baudžiamojo persekiojimo efektyvumo, tikslinga tobulinti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kriminalizavimą, atskleidimo ir tyrimo priemones bei būdus.
Anot mokslininkų, praktika rodo, kad už piktnaudžiavimą asmuo dažnai faktiškai lieka nenubaustas, nes skiriamos bausmės savo griežtumu teprilygsta tarnybinėms nuobaudoms. Kitais atvejais asmuo išvengia net ir drausminės atsakomybės, jei, paaiškėjus pažeidimams, iš tarnybos pasitraukia pats. Todėl, pasak autorių, siekiant didesnio baudžiamojo persekiojimo efektyvumo tikslinga tobulinti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kriminalizavimą, jų atskleidimo ir tyrimo priemones bei būdus.
Vasario 7 d. visuomenei bus pristatytas pagal tyrimo rezultatus parengtas leidinys "Korupcija Lietuvoje: ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo praktika".
