Ar sportininkui vartoti alkoholį apskritai yra normalu? Toks klausimas, ko gero, kilo ne vienam iš mūsų, kai „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas visuomenėje sukėlė didelę diskusijų bangą prabilęs apie neva Puerto Rike vykusias vyrų krepšinio rinktinės išgertuves.
Kadangi konkretūs įrodymai nėra pateikti, kol kas taip ir lieka neaišku, kas Puerto Rike vyko iš tikrųjų. Atsiribojanti nuo bet kokių subjektyvių ir faktais nepatvirtintų spekuliacijų pareiškė ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF).
Tuo tarpu, kaip teigia sporto psichologas A. Liachovičius, į sportininkus visuomenė apskritai pernelyg dažnai linkusi žiūrėti kaip į „kitokius“ asmenis, kas dažniausiai jiems sudaro didelį psichologinį spaudimą.
Anot psichologo, susidaro įspūdis, kad sportininkas net ir mėsainio į rankas paimti negali, tad ką jau kalbėti apie alkoholį. Nors taip, pasak jo, mąstyti neteisinga, jeigu tai nėra susiję su priklausomybe ir egzistuoja saikingumas.
„Jeigu sportininkas nemaišo alkoholio su darbu, kurį atlieka, tai neturėtume iš to daryti tragedijos. Pagrindinis klausimas kaip dažnai, kada ir kam to reikia? Jeigu geriama, kad apsvaigti ar prarasti sąmonę – tai labai blogai. Jeigu tai yra skirta tik socializacijai, pasibuvimui su artima kompanija, išgeriant vieną vyno taurę ne prieš miegą ir kai tai neturi įtakos kitai dienai, tai nėra baisiai žalingas dalykas.
Čia kaip ir pilotas – ar prieš skrydį gali gerti? Žinoma, kad ne. Bet jeigu išgertų vieną taurę alkoholio kitu metu, tai galbūt ir nebūtų labai blogai?“, – sako A. Liachovičius.
Pasak A. Liachovičiaus, sportininkai dažnai susiduria su psichologiniu spaudimu, jog labai blogai yra atlikti vieną ar kitą veiksmą, pavyzdžiui, suvalgyti nesveiko maisto porciją ar išgerti taurelę alkoholio, kadangi dauguma žmonių nežino, kas yra sportinis gyvenimas ir koks turi būti jo ritmas norint palaikyti stabilią psichologinę sveikatą.
„Ne visi visuomenėje supranta tai, kad sportininkui būtina laviruoti tarp sportinio krūvio ir poilsio. Geram psichologiniam poilsiui palaikyti, sportininkui reikia kažkur išeiti pasivaikščioti, socializuotis ir pan.
Jeigu sportininką visą jo karjerą uždarysi į kambarį ir duosi tik sporto salę, tai fiziškai bus labai gerai, bet psichologinė būklė bus labai prasta. Čia panašiai kaip pandemijos atveju – užsidarius namuose visuomenė, kuri dirbo, valgė ir t.t. tarp keturių sienų, irgi nesijautė gerai. Mes dažnai įsivaizduojame, kad sportininkui išgerti taurelę vyno ar suvalgyti mėsainį yra tragedija. Deja, toks įsivaizdavimas nėra labai geras“, – mintimis dalijasi sporto psichologas.
Trikdo šiais laikais žaibiškai sklindanti informacija?
Pasak A. Liachovičiaus laikai, kuomet aplinkui tiek daug ištobulėjusių technologijų ir kai informacija suvaikšto žaibiškai, ji sportininkus iškart po startų pastato ant padidinamojo stiklo, o taip patiems sportininkams savarankiškai spręsti savo problemas tampa be galo sunku.
Sportininkai dažnai pergalvoja, kas įvyko, nes atsiranda daug aplinkoje žinučių, straipsnių apie juos.
„Tenka ir man dirbant su sportininkais pastebėti faktą, kad yra sukurta visuomenės iliuzija, jog sportininkas yra kažkoks kitoks žmogus, jam egzistuoja kitoks pasaulis. Na, o būtent toks spaudimas ir išmuša sportininką iš vėžių, nors sportininkas yra toks pats žmogus, kaip ir mes visi – jis naudojasi tomis pačiomis paslaugomis, naudoja tuos pačius daiktus ir t.t.
Įsivaizduokite paprastą žmogų – jeigu jis išgertų per savaitę ar per dvi vyno taurę, ar sakytumėte, kad tai blogai? Tikriausiai, kad ne. Tai ir su sportininku galėtų būti panašiai, nes jis juk irgi žmogus. Švenčia ir artimųjų gimtadienius, ir kitas progas. Be to, yra sportininkų, kurie net turi patys vyno ar kito alkoholio daryklas.
Taigi, viskas ir susiveda į klausimą – kam ir kiek tu tai darai? Mano manymu, viskas yra normalu jeigu sportininkas išgeria simboliškai alkoholio. Ne tam, kad pamiršti problemas, prisigerti, o paprasčiausiai socializacijai“, – mintimis dalijasi su šalies olimpiečiais dirbantis sporto psichologas.
