Praslinko jau dvi dienos, kai antradienio popietę Italijoje daugiatūkstantinė minia bendražygių, kolegų ir gerbėjų paskutinėn kelionėn palydėjo praėjusį sekmadienį tragiškai žuvusį Franco Ballerini.
Buvusio plento dviračių profesionalo (1986-2001), praminto Ballero, vėliau autoritetingo Italijos nacionalinės rinktinės „La Squadra Azzurra“ trenerio, gyvenimas staiga sustojo autolenktynių, kurioms jis jautė begalinę aistrą, posūkyje.
Dviratininko karjera
Toskanietis Franco Ballerini pradėjo profesionalaus dviratininko karjerą su mažai žinoma komanda „Magniflex“, būdamas 22 metų (1986 m.).
Jaunuolis nepasižymėjo išskirtiniais duomenimis, todėl visa, ką jis pasiekė,– tai tik sunkiu bei atkakliu darbu ir begaline ištverme.
Pirmieji reikšmingesni laimėjimai prasimušė 5-aisiais jo profesinės karjeros metais, kuomet jis buvo jau 3-kart pakeitęs komandą.
1990 m., atėjęs į komandą „Del Tongo“, F. Ballerini iškovojo savo pirmąją pergalę už Italijos ribų ir tai buvo „Paris-Bruxelles“ lenktynės.
16 metų lenktyniavęs dviračių sporto profesionalų gretose, F. Ballerini tapo pavyzdiniu klasikinių vienadienių lenktynių specialistu („klasiku“).
Šlovė ir… purvas
Didžiausiais jo pasiekimais laikomos dvi pergalės „Paris-Roubaix“ lenktynėse (1995 ir 1998 m.), kuomet jis turėjo kontraktą su „klasikų“ profilio komanda „Mapei“ (būsimąja „Quick Step“).
Kaip ir bet kuriam kitam ryškų pranašumą demonstruojančiam sportininkui, italų „klasikui“, pramintam Ballero, taip pat buvo pateikti įtarimai ir inicijuotas tyrimas dėl dopingo vartojimo (1996 m.).
Tarsi „ugnin žibalo“ papylė 1998 metais dviračių sporto pasaulyje plačiai nuskambėjusios „Paris-Roubaix“ lenktynės, kuriose podiumą pasidalino sykiu trys „Mapei“ bendrakomandininkai (Franco Ballerini, Andrea Tafi ir Wilfried Peeters).
1999-aisiais perėjus į komandą „Lampre“, didžiųjų Ballero pergalių epocha baigėsi.
Naujos pareigos
2001-ųjų balandį, sudalyvavęs „Paris-Roubaix“ trasoje 13-tą kartą, Ballero ryžtingai užvertė dviratininko profesionalo karjeros puslapį.
Tačiau savo žinias ir patirtį netruko pritaikyti pradėjęs treneriauti Italijos nacionalinėje vyrų plento dviračių rinktinėje – „La Squadra Azzura“.
37-erių metų sportininkas greitai pasinėrė į naujas pareigas, kurias vykdė uoliai ir su atsidavimu.
Mokinių pasiekimai
Pirmasis įdėto triūso vaisius sunoko jau sekančių metų rudenį, kai 35-erių metų sprinteris Mario Cipollini iškovojo Pasaulio čempiono titulą (2002 m.).
Kiti du Ballero mokiniai triumfavo Pasaulio čempionate trejus metus iš eilės (2006, 2007, 2008 m.) – abudu „klasikai“ – Paolo Bettini (2006 ir 2007 m.), iš Atėnų olimpiados parsivežęs dar ir aukso medalį (2004 m.) ir Alessandro Ballan (2008 m.).
Įdomu pastebėti, kad A. Ballan buvo grįstų trasų specialistas (jam priklauso pergalė „Tour des Flandres“ lenktynėse 2007-aisiais), o P. Bettini, net dukart pelnęs Pasaulio čempionato vardą ir buvęs nepralenkiamas klasikinių „kalniukų“ specialistas, dar po metų – atšventęs 34-ąjį gimtadienį,– tyliai baigė profesinę karjerą, taip ir neįgyvendinęs savo svajonės – įrašyti į savo laimėjimų lentelę bent vieną „Tour des Flandres“ pergalę.
P. Bettini buvo giliai įsitikinęs, kad bruko trasoms tiesiog nėra sutvertas.
Neįtikėtina, bet kai kurie dviratininkai būna tarytum užkerėti. Ar taip galima pasakyti ir apie Ballero?
Aistra autolenktynėms
Kaip ir dauguma dviračių profesionalų (o ypač europiečių), Franco Ballerini, dviračių pasaulyje žinomas kaip Ballero, buvo didelis autolenktynių aistruolis.
Ar jis galėjo nujausti, kad autolenktynių trasa, kuriai buvęs dviratininkas jautė nenumaldomą aistrą, bus jo paskutinė kelionė šioje žemėje?
Likimo ironija arba…
Tragedija įvyko š. m. vasario 7 d. (ankstų sekmadienio rytą) autolenktynių trasoje, gimtajame Franco Ballerini mieste – Larciano (Toskana).
Automobilį „Renault New Clio Sport R3“, kuriame buvo du žmonės – pilotas ir navigatorius,– vairavo Ballero porininkas Alessandro Ciardi, kuris kylančiame posūkyje nesuvaldė automobilio ir rėžėsi į namo sieną.
Abiems sužeistiesiems buvo skubiai suteikta pirmoji pagalba. Medikai mėgino atgaivinti Franco Ballerini maždaug valandą, tačiau Ballero nerodė jokių gyvybės ženklų. Nugabenus jį į Pistoia ligoninę, beliko konstatuoti klinikinę mirtį.
Medikų raporte nurodoma, kad F. Ballerini patyrė labai smarkų smegenų sutrenkimą – jam nustatyti kaukolės, krūtinės ląstos ir kairės kojos lūžiai.
Automobilio pilotas liko gyvas, bet komos būsenoje. Jam konstatuoti dubens kaulų lūžiai. Medikų teigimu, nukentėjusiojo būklė yra sunki, tačiau gyvybei pavojus negresia.
Paskutinė kelionė
Toskanos vaikas Ballero, neatsispyręs nenumaldomai savo aistrai ir du ratus išmainęs į keturis, atgulė amžino poilsio Casalguidi mieste, netoli savo gimtojo Larciano.
Atidėjo lenktynių pristatymą
Dėl F. Ballerini žūties, sukrėtusios dviračių sporto pasaulį, „Tirreno-Adriatico“ lenktynių organizatoriai atidėjo lenktynių, turėjusių įvykti š. m. vasario 11 d. (ketvirtadienį), pristatymą.
„Tirreno-Adriatico“ lenktynės, vyksiančios š. m. kovo 10-16 d. Italijoje, bus skiriamos F. Ballerini (praminto Ballero) atminimui.
Pagerbė tylos minute ir skyrė atminimui
Žuvusiojo pagerbimu tylos minute prasidėjo Katare vykstančių „Tour of Qatar“ lenktynių 2 etapas.
O italų sprinteris, 4 etape iškovojęs pergalę, skyrė ją Franco Ballerini atminimui.
„Tai ypatinga pergalė visai mūsų komandai. Mes norėjome ją skirti Franco (Ballerini) atminimui“,– sakė 4 etapo laimėtojas Francesco Chicchi, kuris šiandien, kaip ir visi jo komandos draugai, ant kairės rankos ryšėjo juodą raištį (gedulo simbolį).
