Tokius rezultatus pavyks pasiekti, jei savivaldybės sporto sales, aikštynus ir baseinus statys bei atnaujins koncesijos būdu. Taip mano pirmosios šalies sporto strategijos kūrėjai, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„Net jei valstybė dvigubintų ar trigubintų išlaidas sporto infrastruktūros plėtrai, to vis tiek nepakaktų. Todėl vienintelis būdas be valstybės ir savivaldybių investicijų - privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė. Tai išeitis. Jei šis raktas nebus rastas, viskas truks dešimtmečiais”, - sako liberalcentristas Gintautas Babravičius.
Premjero Gedimino Kirkilo pavedimu jis vadovavo darbo grupei, kuri rengė Valstybinę kūno kultūros ir sporto strategiją 2008-2020 metams.
Šalies rajonų merai tvirtina nesantys nusistatę prieš koncesijas, tačiau atkreipė dėmesį, kad iki šiol su koncesijomis buvo susiję nemažai skandalingų istorijų.
Pasak Alytaus rajono mero ir Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidento Algirdo Vrubliausko, kitos išeities mažai išteklių turinčioms savivaldybėms nėra.
Iki šiol savivaldybės koncesiją naudojo poliklinikoms, mokykloms atnaujinti, kartais - keliams tiesti, o sporto objektai nebūdavo populiarūs. Vienas naujausių pavyzdžių - Utenos rajono savivaldybė, kuri derina koncesijos sutartį dėl hipodromo įrengimo.
Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas ir sporto klubus „Impuls” per „Neo Aljansas” valdančios įmonės „Minoleta” akcininkas Rimantas Kveselaitis mano, kad daugiau investuoti į sporto infrastruktūrą galėtų paskatinti lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas sporto paslaugoms, galbūt pelno mokesčio lengvatos, taip pat - galimybė nemokėti žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių.
Savivaldybės jau dabar verslininkus gali savo nuožiūra atleisti nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių, tačiau šių išimčių beveik netaiko.
Daugiau:
