Nuolat įvairiuose projektuose su kariuomene dalyvaujantis 40 metų Žydrūnas Savickas išmėgino viską – nuo pistoletų iki minosvaidžių. „Buvau taikliausiais šaudydamas iš pistoleto – trumpo atstumo snaiperis. Kiti ginklai buvo truputį per maži. Įspūdį daro ir šaudymas iš minosvaidžio“, - dalijosi prisiminimais stipriausiu pasaulyje žmogumi tituluojamas galiūnas.
Įdomu, kad atlikti tarnybos Ž. Savickui taip ir neteko – iš pradžių didelį dėmesį skyrė mokslams ir sportui, o kai pakvietė, pasirodė netinkamas. Kodėl? „Nepaėmė į kariuomenę, nes neturėjo tokio dydžio aprangos. Tiesiog buvau per didelis kariuomenei“, - juokėsi septyniskart prestižinio galiūnų turnyro „Arnold Classic“ nugalėtojas ir daugybės pasaulio rekordų savininkas.
Anot jo, dabar keičiasi požiūris ir kariuomenė tampa labiau gerbiama Lietuvoje. „Turime mažiau nei tris milijonus gyventojų ir tokius kaimynus, kurie visuomet norėjo mus užkariauti. Manau, turėtų būti visuotinis karinis mokymas. Kokius tris mėnesius – susipažintų su šalies gynyba. Tai įneštų disciplinos, patriotinio ugdymo, supratimo, kas yra kariuomenė“, - svarstė Ž. Savickas.
Olimpiniam prizininkui įstrigo granatos svaidymas
Kariuomenės nauda neabejoja ir Londono olimpiados bronzos medalio laimėtojas Aleksandras Kazakevičius. Jį į kariuomenę pastūmėjo sportas – pasaulio kariškių čempionatuose ir žaidynėse jis jau daugelį metų atstovauja Lietuvai.
„Esu Rukloje išklausęs savaitės trukmės kursus. Ilgiau negalėjau išsilaikyti, nes esu profesionalus sportininkas ir turiu visą dėmesį skirti treniruotėms, - pasakojo priesaiką davęs A. Kazakevičius. – Dabar kviečia į mokymus. Aišku, sportinis grafikas dažnai juose dalyvauti neleidžia.“
Labiausiai imtynininkui įstrigo granatos mėtymas: „Vienas įspūdingiausių prisiminimų. Tikra granata, iš apkasų mečiau, įspūdingas garsas. Kai pirmą kartą šaudai iš automatinio ginklo – įspūdis taip pat lieka. Malonumas geras.“
Olimpietis neabejoja, kad kiekvieno vyro pareiga – ginti savo valstybę. „Kita vertus tai ir vyriškumo mokykla – nesėdi ir nekrapštai nosies. Nauda didelė. Daugelis valstybių pritraukia sportininkus į kariuomenę. Mes fiziškai pasiruošę, duoda ginklus ir, jei reiktų, stotume ginti savo šalies“, - teigė jis.
Palikai ginklą – nešiok rąstą
Karinę aprangą velkasi ir viena geriausių Lietuvos maratonininkių Rasa Drazdauskaitė. Panevėžio Karaliaus Mindaugo husarų batalione tarnaujanti 34 metų bėgikė prisipažino, kad į kariuomenę ją atvedė nuolatinis tobulėjimas, iššūkiai ir patriotizmo jausmas.
„Čia sudarytos visos salygos garbingai atlikti pareigą tėvynei ir kartu būti profesionalia sportininke bei ginti Lietuvos garbę įvairiose varžybose. Smagu, kad galiu didžiuotis trispalve ne tik ant sportinių kostiumų, bet ir kasdien vilkėdama kario uniformą“, - komentavo štabo kuopos valdymo grupės pasiuntinės pareigas einanti R. Drazdauskaitė.
Kaip prasitarė sportininkė, sąlygos kariuomenėje visiems vienodos, kaip ir atsakomybė – karių moterų ir karių vyrų nėra, visiems taikomi vienodi reikalavimai.
Maratonininkė pasakojo, kad jei rytinėje rikiuotėje vyrukai prastai apsiskutę, turi susitvarkyti, o per tą laiką rikiuotėje likę kariai daro atsispaudimus. „Iš pradžių buvo pikta ir sunku, bet visada smagu prisiminti, kad tokie dalykai išmoko disciplinos“, - pasakojo karė.
Dar vieną pamoką ji įsisavino per skaudžią patirtį – bazinių karinių mokymų metu trumpai buvo palikusi ginklą be priežiūros. „Teko dėl šio nusižengimo nešioti įspūdingo dydžio rąstą. Pirmas dalykas, ko išmokau, kad karys ir ginklas neatsiejami – negali ginklo palikti nė sekundei“, - tvirtino R. Drazdauskaitė, 2015 metų pasaulio lengvosios atletikos čempionate maratono trasoje užėmusi aukštą 11 vietą ir aplenkusi visas europietes.
Beneditas Vanagas – ir prie tanko šturvalo
Įvairiuose kariuomenės renginiuose galima pamatyti ir Dakaro ralio asą Benediktą Vanagą. „Gerai pasirengusi kariuomenė, kiekvienos valstybės saugumo garantas bei garbės reikalas. Tą supratau sąlyginai neseniai. Privalome turėti profesionalią kariuomenę bei tinkamai paruoštą visuomenę. Tik tuomet ir mūsų sąjungininkai tinkamai žiūrės į mūsų pastangas bei pagelbės reikalui esant“, - neabejojo lenktynininkas.
Jo nuomone iš senovės ateinantis teiginys – nori taikos, ruoškis karui – teisingas, nes paruošta kariuomenė ir stipri visuomenė yra didžiausias taikos garantas.
„Šaunu prisiminti susitikimą su legendiniais Aitvaro kariais, dieną Oro gynybos batalione, susitikimą su ulonų karininkais bei šarvuoto Hummer visureigio bandymą, unikalią patirtį su sajungininkais iš Jungtinių Amerikos valstijų bei tanko „Abrams“ bandymą“, - vardijo savo susidūrimus su kariuomene B. Vanagas.
Ką galima būtų pritaikyti kariuomenėje iš B. Vanago patirties? „Visose srityse norint pasiekti aukštų rezultatų, principai yra tie patys. Dakaras ir karinės misijos yra labai giminingas užsiemimas. Čia privalai būti gerai pasiruošęs bei gebantis akimirksniu priimti teisingus sprendimus ypač nedraugiškoje bei nuolat kintančioje aplinkoje“, - tikino jis.
Tuo pačiu Dakaro ralio asas teigė, kad jam garbė sutikti tokio aukšto lygio profesionalus, kokie tarnauja Lietuvos kariuomenė: „Tai žinodamas jaučiuosi gerokai ramesnis. Žinoma, suprantu, kad jokia kariuomenė be tinkamo visuomenės palaikymo negali būti stipri.“
Sportininkai kariuomenėje – pavyzdys
Pajėgiausias Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės atstovas Justinas Kinderis pasakojo, kad jo sporto šaka tiesiogiai susijusi su kariuomene – su penkiakove ir imtynėmis sutvirtinę tradicijų saitai. „Kariuomenėje esu jau dešimt metų, teko startuoti daugybėje varžybų, - pasakojo 28metų karys savanoris, baigęs bazinio kario kursus ir davęs priesaiką. – Discplina, įdomūs ir įvairūs žmonės, patirtis su ginklais, teko ir miškuose pabuvoti.“
Paklaustas, ar šaudykloje turi sau lygių, buvęs pasaulio čempionas nusijuokė: „Specifika visiškai kitokia. Su koviniais ginklais sudėtingiau. Penkiakovėje ginklai pneumatiniai, nėra atatrankos, viskas paprasčiau. Sudėtinga persiorientuoti, bet daugiau pašaudžius būtų rezultatas. Aišku, kovinėje šaudykloje tikėjausi, kad bus geriau.“
Jis neabejojo, kad sportininkui profesionalui kariuomenėje daug lengviau. „Fizinis pasirengimas kitoks ir disciplina. Mums nereikia daug mokytis – prisitaikome. Sportininkai daugiau kaip pavyzdys. Į kariuomenę eina ne tik tie, kurie nori tapti vyrais, bet ir tie, kurie jau yra tokie ir galima sekti jų pėdomis“, - sakė J. Kinderis.
Vyriškumo mokykla
Pasaulio ir Europos dziudo čempionatų prizininkas 36 metų Marius Paškevičius pluša Ruklos Mokomajame pulke, kur veda sporto pratybas. „Pats kariuomenėje netarnavau, nes ilgai truko studijos, o Rukloje dirbu kaip civilis, - pasakojo olimpietis. - Manau, kad kariuomenė labai naudinga. – Vaikinai išeina vyriškumo mokyklą. Turi savimi rūpintis, sportuoti, stengtis – ne kiekvienas nueis pats sportuoti.“
Anot jo, kariuomenė – jėgos struktūra, tad natūralu, kad ji turi būti susijusi su sportu. „Kuo labiau, tuo geriau. Šiuo metu to dar trūksta. Juk kariuomenė parodo vyrų galimybes, ką ji gali, ko ne, kur dar pasistengti. Naudos tikrai daug“, - neabejojo M. Paškevičius.
Lietuvos kariuomenės Sporto klubo viršininkas pulkininkas leitenantas Valentinas Mizgaitis, paprastai vadovaujantis Lietuvos delegacijoms pasaulio kariškių žaidynėse, pasidžiaugė, kad sportininkų profesionalų kariuomenėje tikrai nemažai, tačiau jie nuolat keičiasi.
„Čia tikrai nerasite žaidybinių sporto šakų atstovų. Sunku būtų įsivaizduoti krepšininką, žaidžiantį Madride ir atliekantį karinę tarnybą. Paprastai nuo to jie atleidžiami, - komentavo jis. – O ir individualių sporto šakų atstovams būtų sudėtinga, nes per dieną reikia du tris kartus treniruotis. Jei poreikis yra, siūlome eiti į savanorius. Jie renkasi kelis kartus per metus ir yra tokie patys kariai kaip ir kariuomenėje.“
