Grupinės treniruotės, pasibaigus mokslo metams, dažnai vyksta ir mokyklų sporto salėse, tačiau ne visos jos tinka suaugusiems ir gali sukelti traumas. Kodėl?
Vakarėjanti Lietuva perima ir sporto kultūrą bei praktiką, tačiau nepasirūpina Vakaruose ir, ypatingai, Skandinavijos šalyse populiariomis bei savaime suprantamomis sveikatai reikšmingomis priemonėmis. Į jas galima įtraukti ne tik patogius batelius, specialią aprangą ar kelių tvarsčius, bet ir sportui skirtų patalpų įrengimą, kurių svarbiausia – grindų danga.
Specialistai akcentuoja, kad sportinės grindys turi didžiulę įtaką sportuojančio žmogaus sveikatai.
Pasižymi specialiais parametrais
Sportinės grindys turi atitikti tam tikrus parametrus: pasižymėti šuolių ir bėgimo absorbcija, reikiamu kamuolio atšokimo koeficientu, užtikrinti patikimą trintį tarp grindų lako ir avalynės. Parametrų visuma leidžia sportuoti komfortiškai, mažina traumų galimybes, didina ištvermę.
„Įsivaizduokite krepšinio žaidimą ant asfalto. Asfaltas neturi jokios absorbcijos, todėl greičiau pavargsta kojų raumenys, jaučiatės nekomfortiškai, kamuolys atšoka per smarkiai. O dabar įsivaizduokite, kad žaidžiate ant profesionaliems krepšininkams skirtų grindų, kurios sugeria jūsų judesius ir šuolius, paviršius neužlaiko avalynės praslydimo, teisingai atšoka kamuolys.
Juk nesunku atspėti, ant kokios dangos jūsų rezultatai bus geresni, o nuovargio ir traumų tikimybė – mažesnė“, – iliustruoja parketo grindų gamybos bendrovės „Bauwerk Boen“ regiono pardavimų atstovas Tomas Viktoravičius.
T. Viktoravičius atskleidžia, kad profesionaliam sportui reikalinga danga turi atitikti tarptautinius standartus ir turėti visus reikiamus sertifikatus. Negana to, įvairioms tarptautinėms sporto federacijoms yra labai svarbi ir grindų gamintojo istorija bei reputacija rinkoje.
Svarbus ir lakas
„Sportinių grindų konstrukcijos sudėtyje yra taip vadinami „amortizatoriai“, – paaiškina T. Viktoravičius. – Tai į grindinį pagrindą besiremiančios guminės tarpinės, kurios prisitaiko prie tuo metu esančių poveikių – šuolių, bėgimo, kritimo ir pan. Pati medinė dalis yra daugiasluoksnė konstrukcija, užtikrinanti stabilumą keičiantis temperatūrai ir drėgmei.“
Sportinių grindų paviršius yra pagamintas iš natūralaus kietmedžio. Pagal reikalingą spalvą viršutinis sluoksnis gali būti gaminamas iš ąžuolo, uosio, klevo ar bukmedžio medienos.
Anot specialisto, svarbios ne tik pačios grindys, bet ir jų padengimas. Tam naudojamas sportinėms grindims skirtas lakas, užtikrinantis reikiamą trinties koeficientą ir apsaugantis pačią medieną nuo įvairių poveikių. Be to, lakas suteikia ir natūralumo, šviežumo jausmą pačiai medienai.
Yra ir kitos rūšies sportinių grindų lakas – sustiprinantis sukibimą. Jis naudojamas tokių sporto šakų kaip skvošas ar badmintonas salių grindims dengti, kadangi būtent šioms sporto šakoms reikalingas stipresnis avalynės sukibimas su grindų paviršiumi.
Užkerta kelią traumoms
T. Viktoravičius aiškina, kad pačios sportinės grindys neužkerta traumų ar kitų raumenų, sąnarių komplikacijų, tai gali nutikti bet kuriam sportininkui. Vis dėlto tinkamos grindys sportui minimizuoja traumų galimybę, kadangi krentant grindyse įmontuoti „amortizatoriai“ atlieka tam tikrą apsaugos funkciją.
Specialistas pabrėžia, kad sveikata turėtų rūpintis ne tik suaugusieji. Vaikų sportui taip pat reikalinga speciali sportinė danga, mat, nors jų traumos gyja sparčiau, vaikai yra linkę dažniau kristi ir susižeisti. Ant sportinių grindų tinkamas šuolių ir bėgimo sušvelninimas prasideda sportuojantiesiems, kurie sveria 20–25 kg, o tai 5–7 metų vaikai.
Sportinių grindų naudą ir suaugusiems, ir vaikams pabrėžia ir krepšinio treneris Raimundas Kalesnykas, krepšinį žaidžiantis nuo 8 metų ir, kaip pats įvardija, turintis 35 metų krepšinio stažą.
„Šiuo metu treniruoju komandas, žaidžiančias Vilniaus regione mėgėjų lygose – Sostinės krepšinio lygoje (SKL) ir Vilniaus krepšinio lygoje (VKL). Pastebiu, kad kiekvieną sezoną iš komandos iškrenta 2–3 žaidėjai, patyrę traumas žaisdami tose krepšinio salėse, kuriose danga yra labai nekokybiška: tai senos nusidėvėjusios medinės grindys, slidus laminatas arba sintetinė danga dengtas betonas“, – pasakoja R. Kalesnykas.
Džiaugiasi atsinaujinę
Neseniai sporto salės grindys buvo pakeistos Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje. Jos Ugdymo aprūpinimo skyriaus vedėja Rasa Suslavičienė teigia, kad sprendimas buvo priimtas supratus, jog kokybiškos sportinės grindys pasitarnaus čia sportuojančių mokinių ir svečių sveikatai.
„Gimnazijoje vyksta ne tik pamokos, bet ir įvairios treniruotės, vietinės ir respublikinės reikšmės varžybos. Sporto salės grindis nutarėme pakeisti todėl, kad norėjome būtent sportinio parketo – amortizuojančio, netraumuojančio sportuojančiųjų“, – teigia R. Suslavičienė.
Ji paaiškina, kad sprendimą, kurio gamintojo grindis pasirinkti, nulėmė grindų charakteristikos ir kaina:
„Norėjome amortizuojančio parketo, kuris jau iškart būtų dengtas laku. Gamintoją pasirinkome atlikę viešųjų pirkimų procedūras: „Boen“ pasiūlymas atitiko techninius reikalavimus ir buvo pigiausias iš gautų penkių pasiūlymų.“
Paklausta, kaip moksleiviai ir kiti salėje sportuojantys žmonės vertina naujas grindis, R. Suslavičienė neslepia, jog lyginti naująsias grindis su senosiomis būtų absurdiška:
„Ir mokytojai, ir mokiniai, ir kiti čia besitreniruojantys vertina naują sportinį parketą dėl neslidžios, labai lygios, stabilios dangos, o svarbiausiai – dėl amortizacijos, kuri tausoja sąnarius. Senoji šių savybių neturėjo, nebuvo pritaikyta intensyvioms treniruotėms.“
Reikia esminių pokyčių
R. Kalesnykas atskleidžia, kad per pastaruosius 10 metų yra arba treniravęs, arba pats žaidęs krepšinį beveik visose Vilniaus miesto mokyklų salėse. Anot jo, beveik 80 proc. sostinės mokyklų sporto salių danga yra „tragiška“, jas reikia atnaujinti iš pagrindų, keičiant ne tik grindis, bet ir gerinant pačią sporto salių infrastruktūrą.
„Atrodo, kad kai kurių mokyklų sporto salės nuo jų pastatymo prieš keliasdešimt metų nematė jokio rimto remonto, kai kurioms buvo atlikti tik kosmetiniai pagražinimai. Vaikams ir jaunimui tokiose sporto salėse tikrai nėra malonu sportuoti, jie nesijaučia komfortiškai. Be to, tai viena iš priežasčių, kodėl jie nemėgsta fizinio rengimo pamokų“, – tvirtina krepšinio treneris.
R. Kalesnykas sako, kad aplinka, kurioje būtų malonu sportuoti be rizikos patirti traumų, yra labai svarbi, ypač siekiant skatinti jaunimo motyvaciją užsiimti sportu:
„Jei norime, kad mūsų vaikai daugiau judėtų, tam reikia sudaryti palankias sąlygas. Juk mokyklų sporto salėse jie praleidžia nemažai laiko, o pagerinus sporto salių infrastruktūrą, kurios viena iš dalių – kokybiška ir saugi grindų danga, – tikrai būtų galima sulauki didesnio jaunimo aktyvumo ir susidomėjimo įvairiomis sporto šakomis.“