Ko gero, galima drąsiai teigti, kad nėra nei vieno spiningautojo, kurio dėžutėse nebūtų nors vienos besisukančios blizgės.
Tai bene pats populiariausias Lietuvos meškeriotojų masalas, tiek pradedančiųjų, tiek jau patyrusių. Kodėl? Tam reikėtų pažvelgti į besisukančios blizgutės istoriją. Daugeliui meškeriotojų sukriukė iškart asocijuojasi su prancūzų firma „Mepps“. Netgi liaudyje dažnokai visos besisukančios blizgės įgyja bendrą „mepsų“ vardą. Taigi trumpam pažvelkime į „Mepps“ istoriją.
1938 m. prancūzų inžinierius sukūrė besisukančią blizgę, dar pats nesuvokdamas, kaip smarkai ji pakeis visą žvejybos pramonę.
1951 m. Toddas Sheldonas, pelningos žūklės parduotuvės savininkas Viskonsine (JAV), pirmą kartą paėmė į rankas sukriukę. Kaip tik tada jis gana nesėkmingai žvejojo Wolf upėje. Sukriukė į jo rankas pateko iš Europos, ją jam padovanojo Frankas Velekas. Toddas iš karto įvertino masalo privalumus, pradėjo “Mepps” pardavinėti savo parduotuvėje. 1956 m. paklausa tapo tokia didelė, jog jis pardavė savo parduotuvę ir įkūrė „Sheldons Inc.“
Nuo to laiko „Mepps“ sukriukės tapo pačios populiariausios ir, ko gero, išliko tokios iki šių dienų.
Štai dabar, prabėgus beveik penkiasdešimčiai metų, beveik visos didesnės kompanijos, gaminančios spiningo masalus, savo asortimente turi ir nemažą sukriukių pasirinkimą.
Dabar pažvelkime į pačią sukrės konstrukciją. Kuo gi ji tokia ypatinga? Juk vizualiai šis masalas neprimena jokio vandenyje gyvenančio gyvio, o ir juda jis vandenyje visai kitaip nei vandens gyvūnai. Besisukančios blizgutės skleidžiamos hidroakustinės bangos ir vilioja žuvis. Tai pagrindinis faktorius, lemiantis masalo efektyvumą. Ir tik vėliau, žuviai savo šonine linija pajutus masalo skleidžiamus virpesius, jo spalva ar dydis galutinai nulemia, užkibs žuvis ar ne.
Kokia yra ideali besisukanti blizgė? Ir ar apskritai tokia gali būti? Jau daugeliui atsibodę reklaminiai šūkiai, jog, tarkim, firmos „X“ sukriukė absoliučiai nesusuka valo, firmos „Y“ pradeda suktis vos palietus vandenį ir sukasi netgi labai lėtai traukiant, dar kokia nors firma „Z“ sukūrė iki tol nematytą, unikalų masalą, kuris geriausiai vilioja žuvis, nes skleidžia tokius virpesius, kuriems jokia žuvis negali atsispirti. Dabar pamirškime šiuos visus reklaminius lozungus ir pažvelkime, iš ko yra padaryta toji sukriukė. O jos konstrukcija gana paprasta:
Auselė - prie jos rišamas valas, o auselių forma (pats užsukimo būdas) gali būti gana įvairi. Daugelis kompanijų jau seniai užpatentavo tam tikrą savo masalų auselės formą, kuri turi įtakos sukriukės „pomėgiui“ susukti valą. Pačio masalo ašis neretai specialiai padengiama dažniausiai gaminama iš nerūdijančio plieno. Ant šios ašies maunami ir tvirtinami kiti elementai.
Kilpelė. Nuo jos formos priklauso lapelio sukimasis vandenyje. Tiesa, kai kurių firmų modeliai, pavyzdžiui, „Mepps XD“, apskritai kilpelės neturi, lapelis tvirtinamas jį tiesiogiai užmaunant ant ašies.
Lapelis. Čia taip pat labai didelė įvairovė. Nuo lapelio formos priklauso paties masalo panaudojimo galimybės. Vieni lapeliai sukasi beveik prisispaudę prie korpuso, o kiti atsilenkia gana dideliu kampu.
Bus daugiau.
