Įsigaliojus Žemės pirkimo ir spekuliacijos įstatymo projektui, sumažėtų, o gal net išnyktų galimybė perkant žemės ūkio paskirties žemę plauti šešėlinius pinigus.
Biržų r. ūkininkaujantis Henrikas Bertulis sulaukė ne vieno nemėgstančių viešumo uždarųjų akcinių bendrovių pasiūlymo už jų nustatytą kainą parduoti savo žemę.
Jau akivaizdu, kad dabartinei valdžiai per ketverius metus taip ir nepavyko pažaboti spekuliantų žemės ūkio paskirties žeme – tarp įvairių ministerijų klerkų stumdomas žemės pirkimo ir spekuliacijos įstatymo projektas taip ir nepasiekė Seimo. Džiaugiasi ne tik oficialieji stambiausieji žemės savininkai, dar vadinami žemgrobiais, bet ir daugybė tikruosius savininkus slepiančių uždarųjų akcinių bendrovių, kurios nežinomos kilmės lėšomis superka iki 500 ha sklypus.
Bijo viešumo
Stambiausieji žemės savininkai yra žinomi ir žinomos bėdos, kai jie tampa ūkininkų kaimynais. Tačiau pastaraisiais metais daugiau nerimo kelia nežinomi žemės savininkai, kaip įtariama, sugebantys pasinaudoti veikiančių įstatymų netobulumais ir įteisinti arba nelegaliai uždirbus pinigus, arba tiesiog superkantys žemę užsieniečių lėšomis. Akivaizdu, kad investicijos į žemės ūkio paskirties žemę ją tik nuomojant atsipirktų negreitai, todėl labiau tikėtina, kad siekiama ne uždirbti, bet tiesiog išplauti nešvarius pinigus.
Tokia padėtis yra labai pavojinga apie savo ūkių plėtrą galvojantiems ūkininkams. Šių metų liepos mėnesį „Valstiečių laikraštis“ rašė apie tokias paslaptingas žemės ūkio paskirties žemes superkančias uždarąsias akcines bendroves Biržų r. (str. „Ragai ir kanopos“ supirkinėja žemes“, 2012 07 21). Praėjo trys mėnesiai. Kas pasikeitė?
Turintis bendravimo su tokiais kaimynais patirties Biržų r. ūkininkas Henrikas Bertulis gali šiek tiek lengviau atsikvėpti: „Iš keliolikos panašiais pavadinimais veikiančių bendrovių oficialiai teliko trys. Jau nebesiūlo, kad jiems parduočiau savo žemę, nebepretenduoja ir į sklypą, kurį buvau numatęs pirkti“.
Gal nežinomi savininkai išsigando viešumo, o gal savo verslą paslėpė dar giliau. Kol kas jų rankos nesuvaržytos ir, akivaizdu, per lobistus jie stengsis gerokai sušvelninti parengtą įstatymo projektą.
Suvaržys ir susijusius asmenis
Žemės ūkio ministro įstatymu sukurta darbo grupė pasiūlė ne tik riboti žemės įsigijimo plotą iki 500 ha tiesiogiai, bet ir per susijusius asmenis. Beje, ūkininkų vaikai nebūtų laikomi susijusiais asmenimis. Šiuo atveju svarbiau užkirsti galimybę piktnaudžiauti juridiniams asmenims, pavyzdžiui, akcinėms bendrovėms. Apribojimas būtų taikomas turintiems 50 proc. įmonės akcijų. Kol kas ši projekto vieta yra silpniausia, nes keli giminaičiai gali turėti ir daugiau akcijų, tačiau įstatyme tokie apribojimai nenumatyti.
Pasak ŽŪM Žemės politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėjos Gintarės Tumalavičienės, svarbiausia rengiamo įstatymo ašis – pirmenybė įsigyjant žemės paskirties žemę būtų teikiama bendraturčiams, valstybei, asmenims, kurių turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu bei parduodamo žemės sklypo naudotojams (pavyzdžiui, nuomotojams). Svarbu pabrėžti, kad pirmenybė nuomininkams ir kaimynams būtų taikoma tik tokiu atveju, jeigu jie, įsigaliojus įstatymui, užsiims žemės ūkio veikla. Taigi dabar įsigijusieji žemę savininkai, kurie neužsiima žemės ūkio veikla, nebegalėtų pasinaudoti pirmenybės teisėmis.
„Žemę galėtų pirmenybės tvarka įsigyti ir juridiniai asmenys, kurie iš žemės ūkio veiklos gautų ne mažiau kaip 50 proc. pajamų“, - pabrėžia G.Tumalavičienė.
Pirkėjai turės deklaruoti turtą
Kita labai svarbi naujovė – turto deklaravimas. Siūloma įteisinti, kad pirkėjas, norintis įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, privalėtų VMI pateikti deklaraciją, kurioje būtų nurodyta ar pats pirkėjas ir su juo susiję asmenys turi sprendžiamąjį balsą, t.y. daugiau kaip po 50 proc. akcijų ar pajų, t.y. nurodyti įmones, kuriose jis gali daryti lemiamą įtaką priimant sprendimus įsigyti žemę. Be kita ko, deklaracijoje būtų reikalaujama nurodyti, kad toks pirkėjas ir su juo susiję asmenys neturi daugiau kaip po 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.
„Labai svarbu, kad deklaracijoje bus reikalaujama nurodyti pinigų kilmę. Šiuos duomenis VMI patikrintų. Taigi neliktų pavojaus, kad žemė perkama per trečiuosius asmenis, arba naudojant nelegaliai įsigytus pinigus“, - sako G.Tumalavičienė.
Įsigaliojus šiam įstatymui išsispręstų aplinkybės į kurias apteko Pasvalio r. įsikūręs ūkininkas. Žmogus lyg ir buvo susitaręs su kaimynu nupirkti jo sklypą, tačiau viena iš paslaptingųjų uždarųjų akcinių bendrovių pasiūlė didesnę kainą. Tokių atvejų yra beveik visuose šalies rajonuose. Štai Raseinių r. ūkininkaujančiam Vincentui Macijauskui teko susidurti su direktorium, kuris Raseinių ir Jurbarko rajonuose vadovauja net 14 uždarųjų akcinių bendrovių. Kodėl tiek daug? Priežastis paprasta - kai viena UAB sukaupia 500 ha žemės, tada steigiama kita.
Pasak G.Tumalavičienės, įsigaliojus žemės pirkimo ir spekuliacijos įstatymui, tokių akcinių bendrovių veikla bus užšaldyta. Jų įsigytos žemės valstybė, žinoma, neatims, tačiau daugiau įsigyti žemės ūkio paskirties žemės jos jau nebegalės. Be to, daugiau galimybių tokias bendroves patikrinti turės VMI, prokuratūra ir su šešėline ekonomika kovojančios specialiosios tarnybos.
Pirkimo procesas užtruks apie tris mėnesius
Kiek užtruksite sumanę parduoti savo sklypą ar dalį turimos žemės?
Pasak G.Tumalavičiūtės, Vokietijoje, kurios patirtimi naudojasi įstatymo projekto autoriai, šis procesas užtrunka iki trijų mėnesių.
Per minėtą laiką pirkėjas ir pardavėjas turėtų sudaryti pirkimo ir pardavimo sutartį, kurioje būtų nurodoma parduodamo sklypo kaina. Po to, per mėnesį valstybės įgaliota institucija turėtų priimti sprendimą arba tvirtinti sandorį, arba pranešti, kad pirmumo teise pasinaudos valstybė (išimtinais atvejais, pavyzdžiui, jeigu planuojama numatyta teritorija tiesti kelius). Be to, valstybės institucija turėtų teisę kreiptis į besiribojančių sklypų savininkus ar nuomotojus ir pasiūlyti įsigyti sklypą už tokią pat kainą. Jeigu kaimynai atsisakys, tada bus leidžiama tvirtinti minėtą sandorį su savininko pasirinktu pirkėju.
„Svarbu patikslinti, kad sklypo pirkimo kaina jau negali keistis. Jeigu sumanoma ją sumažinti, tai pirkimo-pardavimo procesas būtų pradedamas iš naujo“, - sako G.Tumalavičienė.
Be to, siūloma nustatyti tvarką, kad kuri nors valstybės įgaliota institucija, pavyzdžiui, NMA, Valstybės žemės fondas ar kt., gavę pranešimą apie numatomą sandorį, įvertintų ar pirkėjas tikrai užsiims žemės ūkio veikla, t.y. ar jis tikrai tuo metu yra žemės ūkio subjektas.
Albinas ČAPLIKAS
