Iš Ukrainos pasiramsčiuodama lazdele ateina moteris. Nedidelį lagaminą tempia savanoris. Lenkijos pusėje mamos laukia dukra. Ukrainietei pavyko pabėgti nuo karo, nors vilties turėjo mažai: „Šaudo. Atėjo. Ir ko atėjo – niekas nežino. Gaila vaikų, labai gaila vaikų.“
Džiaugsmo ašarų, kad sulaukė savo artimųjų gyvų sveikų Lenkijos–Ukrainos pasienyje labai daug. Štai mergytė atbėga iš Ukrainos, puola tėčiui į glėbį ir stipriai apkabina. Šalia – toks pat širdį draskantis vaizdas.
Iš Putino armijos bombarduojamos tėvynės bėgančių žmonių srautas nemažėja. Ukrainiečiai prie sienos praleidžia ir keturias paras, kad patektų į saugesnį pasaulį. Vienų atvažiuoja pasiimti artimieji, kiti laipinami į autobusus ir vežami į ukrainiečių registracijos centrus. Vienas toks įkurtas geležinkelio stotyje.
Keliolika kilometrų nuo Lenkijos–Ukrainos sienos įsteigtas ukrainiečių registracijos centras. Ten atvežami tie žmonės, kurie Lenkijoje neturi artimųjų ar pažįstamų, kurie galėtų bent laikinai priglausti. Dauguma šių žmonių dar nežino, kokia šalis taps jų namais.
Dvi moterys – seserys. Į Lenkiją iš karo siaubiamos Ukrainos su dukrytėmis ištrūko prieš kelias valandas. Jų vyrai liko kariauti. Ukrainietės jaučiasi saugios, bet kol kas net neįsivaizduoja, kur dabar bus jų namai. Mielai liktų Lenkijoje. Sako vis arčiau namų, dar turi vilties ten grįžti.
„Ieškosime darbo. Gal kokiame cirke. Aš – cirko artistė. Bandysime į kitą cirką, todėl kad mūsų kolegoms vyrams neleidžia išvažiuoti“, – sako ukrainietė Sveta.
Seserys sako girdėjusios, kad tiek Lenkija, tiek kitos šalys karo pabėgėliais žada pasirūpinti. Tačiau tokio rūpesčio nesitikėjo. Ukrainiečiams daugelyje Europos šalių žmonės ir organizacijos siūlo apgyvendinimą, darbą ir kitokią paramą.
„Iš principo, kažkiek supratome, bet vis tiek – žiūri, kaip tau mojuoja…“, – kalba ukrainietė Nataša.
Kitos dvi moterys, susėdusios ant grindų traukinių stotyje, klausosi žinių iš fronto. O jos labai bauginančios. Bet žmonės nepraranda vilties netrukus grįžti namo.
„Dabar kol kas liksime Lenkijoje. Tikėsimės, kad karas netrukus baigsis. Tikėsimės. Norisi tuo tikėti“, – sako ukrainietė Jaroslava.
Nuo karo Ukrainoje pradžios, praeito ketvirtadienio, iš šalies pabėgo daugiau nei 500 tūkstančių žmonių, tviteryje skelbia Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų komisaras. Jie apgyvendinami visur, kur tik randama laisvos vietos. Netoli Medykos pasienio posto, esančio miesto mokykla. Pabėgėliams užleista sporto salė. Buvo planuojama, kad čia galės laikinai apsistoti 150 žmonių. Per naktį atvežta dvigubai tiek – 300. Lovų neužteko.
Kitiems teko miegoti ant grindų patiestų čiužinių. Dauguma esančių irgi dar nežino, kokią šalį pasirinks. Ryte atvažiavo savanoriai. Žmonėms štai siūloma keltis į Čekiją. Ten jais bus pasirūpinta.
Viktoras su žmona planuoja važiuoti į Italiją, Florenciją. Tokią galimybę žada suorganizuoti Raudonasis Kryžius. Dar prieš savaitę žmonės net nenutuokė, kad teks ieškoti naujų namų svetimoje šalyje. Kijeve vyras dirbo vieno orkestro vadovu ir dėstytojavo. Kai buvo priverstas bėgti, gimtasis miestas dar nebuvo taip žiauriai sugriautas.
„Ir kai dabar atvažiuoja nauji žmonės, jie pasakoja, kad dabar tikras siaubas. 45-ieji Berlyne – gėlytės. Tai kažkoks košmaras“, – sako ukrainietis Viktoras.
Karo pabėgėliams prieglobstį siūlo ir Lietuva, tačiau ukrainiečiai kol kas renkasi didesnes Europos valstybes.
