Sakoma, kad perkant naudotą automobilį (o tokių Lietuvoje – dauguma), daug kas primena loteriją. Pasiseks ar nepasiseks, tarnaus šis pirkinys jums ar taps tik pinigus ryjančia geležies krūva. Į tai ne visuomet gali atsakyti net prieš pirkimą automobilį apžiūrintys specialistai. Tačiau net ir tada, kai nupirktas automobilis ištikimai atitarnauja savo kelerius metus, ateina ta diena, kai tenka su juo atsisveikinti. Tačiau parduoti seną automobilį irgi yra savotiškas menas.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasčiau nei paprasta. Tereikia bet kokios automobilio fotografijos, bet kokio trumpo aprašymo ir paskelbti visą šią informaciją viename iš skelbimų portalų. Galima pardavinėti ir „senoviškai“ – pačiam nuvaryti automobilį į turgų. Žinoma, viskas čia tvarkoje, galima pardavinėti automobilius pernelyg nekvaršinant sau galvos, tačiau jei norisi pabodusią mašiną parduoti gana greitai ir į už adekvačią kainą, vertėtų pardavimo procesą vertinti kaip ir bet kokį darbą. Atmestinis požiūris tokiu atveju jau netinka.
Automobilis – prasta investicija
Automobilis – tikrai ne kokia investicija. Nebent tai būtų koks kilmingas praėjusio amžiaus vidurio „Ferrari“, kuris dabar kainuoja milijonus. Na, o šiaip kiekvienas statistinis naujas automobilis jau pirkimo dieną nuvertėja bent ketvirtadaliu. Ne ką geriau ir su naudotais automobiliais. Prieš kelerius metus nusipirkę kokį nors 20 tūkst. litų kainuojantį keturratį palydovą šiandien jį kitam šeimininkui perleistumėte gal ir dvigubai pigiau. Tad perkant automobilį didelių iliuzijų dėl jo likutinės vertės turėti nederėtų.
Žinoma, čia irgi galima atkreipti dėmesį į keletą detalių. Yra daug labai šaunių automobilių, kurie bėgant metams nuvertėja itin greitai. Štai šio teksto autorius kažkada už 10 tūkst. litų pirktą „Alfa Romeo“ po ketverių eksploatacijos metų pardavė vos už 1500 lietuviškų pinigų. Tačiau tai buvo sąmoningas pasirinkimas ieškant ambicingo ir šiek tiek ekstravagantiško automobilio. Tačiau visiems Lietuvos „taupukams“ vertėtų atkreipti dėmesį ir į nuvertėjimo tendencijas. Be to, antrinėje rinkoje dalis automobilių turi didesnę išliekamąją vertę ir dėl prekeivių iš Rytų šalių pomėgių.
Pasirūpinkite tinkamu prekės pristatymu
Mes jau pasakojome jums apie profesionalių automobilių prekeivių triukus. Tačiau kai kuriuos metodus galite taikyti ir jūs. Štai naujos kartos profesionalai naudojasi fotografų paslaugomis. Turite draugą fotografą ar koks artimas žmogus nusipirko madingą „veidrodį“ ir savyje atrado fotomenininko talentą. Paprašykite jo pagalbos už simbolinį atlygį, ji tikrai atsipirks. Logika čia visai paprasta. Ar pirktumėte gerą kostiumą, jeigu jis būtų pardavinėjamas kokiame nors patvoryje? Panašu, kad vargiai susigundytume. Taip pat yra ir su automobiliais. Jei į specializuotą automobilių pardavimų tinklalapį talpinsite abejotinos kokybės ir kokiame nors garaže ar patvoryje padarytas savo automobilio nuotraukas, tai parduodama mašina vizualiai potencialių pirkėjų tikrai netrauks. Kartais užtenka tik geros kompozicijos ir normalios fotografavimo vietos, kad nuotraukose automobilis atrodytų nepriekaištingai.
Beraščiai pirkėjus erzina
Kita svarbi dalis – tai skelbimo tekstinė dalis. Jei minčių dėstymas raštu jums yra tolima sritis, jei abejojate rašybos taisyklių žiniomis, prašykite pagalbos – nelogiškas tekstas ir net gramatinės klaidos jame gali tapti viena iš atbaidančių detalių.
Ne ką mažiau svarbus ir turinys. Jei automobilis turi privalumų, jei kažkuo įdomi jo modifikacija, tai vertėtų paminėti. Tekstinėje dalyje dažniausiai būna dvi klaidos – perdėtas minimalizmas ir perdėtas išsiplėtimas. Tekstas turi būti konkretus ir dalykiškas, svarus. Venkite tuščių frazių, kaip „mašina važiuoja“, „į SMS neatsakau", „imi ir važiuoji“.
Savo skelbimo tekstą derėtų taikyti tikslinei auditorijai. Jei važinėjate su sportišku „hot-hatch“ tipo automobiliu, tikėtina, kad tokios mašinos dairysis jaunesnis pirkėjas, kuris vertina vairavimo malonumą, tad tokiame skelbime akcentuokite pvz. kietas spyruokles ar kitus „GTI“ versijos privalumus. Na, o jei važinėjate lietuvių mylimu „Volkswagen Passat“, tai nepamirškite priminti apie prieš 30 tūkst. km. pakeistą skirstymo dirželį.
Automobilio paruošimas
Kaip paruošti automobilį pardavimui rašėme jau ne vieną kartą. Taigi, vėl priminsime šias mažas gudrybes. Savaime suprantama, kad parduodamas automobilis turi būti tvarkingas. Visų pirma krenta į akis jo vaizdas, juk, kaip sakoma, pasitinka pagal drabužį... Taigi, ruošiant automobilį pardavimui, itin svarbi estetinė pusė.
Estetika rūpinasi visi pardavėjai, jei tik automobilis nėra padengtas Europos kelių dulkėmis ir dar stovi ant tralo. Visais kitais atvejais pardavėjai rūpinasi blizgesiu ir net kvapais salone. Visur čia savos gudrybės: pvz., daug kas dyzeline sumirkytu skudurėliu ištepa juodas kėbulo apdailos plastmases, gumas, buferius ir net padangų šonus. Po tokios elementarios procedūros automobilis iš karto atrodo šviežiau.
Kaip teigia mus konsultavęs automobilių remonto dirbtuvių šeimininkas Žydrūnas Janušauskas, šiek tiek aptvarkyti, net ir visai nebrangiai, galima net pigiai parduodama automobilį. Pasak meistro, geriau matomas bet tvarkingas lopas nei akis badanti prarūdijusi skylė.
„Jei prarūdijo slenksčiai – nušveiskite dažus iki pat metalo, užklijuokite epoksidine derva suteptu stiklo audiniu ir nugruntuokite. Arba galite naudoti tam skirtą specialią mastiką. Taip pat, „gydomos“ ir prarūdijusios sparnų arkos. Jei rūdys graužia durų apačią – padenkite ją antikorozine mastika. Mažiausius rūdžių židinius ar korozijos apimtas vietas aptepkite rūdžių rišikliu ar mastika. Dar viena gudrybė dėl salono – išvalius jį su acto tirpalu panaikinsite ar bent užmaskuosite tabako ar kitus įsisenėjusius kvapus. O ir šiaip nepagailėkite lito kokiam pigiausiam salono oro gaivikliui. Nutrintos ir aptriušusios sėdynės? Tuomet nupirkite naujus ir, pageidautina, nerėksmingos spalvos apmušalus“, – pasakojo Ž. Janušauskas.
Valdykite situaciją ir nepamirškite saugumo
Rimtas klientas, nematydamas automobilio, telefonu nesiderės. Jei jums siūlo automobilį keisti į šaldytuvą ar pianiną - galite iš karto dėti ragelį. Nevertėtų turėti reikalų su pernelyg įkyriais ar dažnai susitikimo sąlygas keičiančiais asmenimis. Na, o susitikęs su potencialiu pirkėju, nepulkite slėpti smulkių defektų – akivaizdžiausius iš jų parodykite pats, taip užsitarnausite patikimo ir sąžiningo pardavėjo vardą. Gali būti, kad pirkėjas paprašys vykti su juo į autoservisą diagnostikai atlikti. Už šią paslaugą techninės apžiūros centre moka pirkėjas, nes tai – jo iniciatyva.
Nepamirškite ir saugumo. Skirti susitikimą derėtų viešose vietose. Neparodykite automobilio stovėjimo aikštelės ar garažo, nepasakokite, kur mašina yra saugoma. Jei mašina „nakvoja" kieme prie laiptinės, susitikimą skirkite prie kito namo - neretai, apsimetę pirkėjais, į skelbimą atsiliepia ir mašinų vagys, kurie neva apžiūrėdami mašiną įdėmiai ištyrinėja garažo spyną ar automobilio signalizaciją. Todėl apsaugos sistemų veikimą pademonstruoti vertėtų tik apiforminus sandėrį.
