Policijos vadas ragina permąstyti įstatymus – baudos už smūgius artimiesiems smurtautojų neauklėja. O vaiko teisių specialistai perspėja viso dėmesio nesutelkti į asocialias šeimas – lygiai taip pat, o gal ir kraupiau, vaikai ir moterys daužomi ir iš pažiūros padoriose šeimose.
Tokie skambučiai – Bendrojo pagalbos centro darbuotojų kasdienybė. Pernai apie smurtą artimoje aplinkoje pareigūnams pranešta beveik 11 tūkst. kartų.
Jeigu suspėjama laiku, pareigūnai smurtautojus sutramdo. Tačiau ar tai užkerta kelią tolesniems tokių žmonių nusikaltimams? Policijos vadas be užuolankų sako, kad ne.
Tęsiantis diskusijoms, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje, Linas Pernavas pabrėžia, kad daugiau nei trečdalis smurtautojų net neateina į teismo posėdžius. Taigi, turbūt net neapmąsto savo poelgio ir ramiai susimoka baudą. Ir, greičiausiai – savo vaikų sąskaita.
Lino Pernavo teigimu, ažiotažas dėl Kėdainiuose uždaužyto keturmečio ir policijos sprendimas suvestinėse viešinti visus pranešimus apie smurtą prieš vaikus davė rezultatų. Jei iki tol per dieną pagalbos vaikams šaukėsi po penkis žmones, dabar jau – 10-15.
Savo ruožtu vaiko teisių kontrolierė ragina viso dėmesio nenukreipti vien į socialinės rizikos šeimas. Lygiai taip pat kraupiai kartais smurtaujama ir iš pažiūros padoriose šeimose.
Tačiau paprastai smūgiais vaikų bėdos nesibaigia. Iki šiol vaikų apklausos galėdavo vykti be psichologų, o tai ne tik gali traumuoti mažamečius. Tyrėjai paprasčiausiai gali nesugebėti išklausti esminių dalykų. Nors įstatymas dėl to jau priimtas, psichologų sąjunga pabrėžia, kad to negana. Teismuose dirbantys psichologai privalo būti parengti būtent šiam darbui.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
