Atrodytų, kas čia tokio, jei pasiligojęs išeisite nusipirkti būtiniausių maisto produktų ir kartu įsigysite naujus batus ar suknelę. Visgi, pasirodo, „Sodrai“ nusprendus patikrinti „biuletenio“ laikotarpio banko išrašus, tokie pirkiniai galimai galėtų tapti pretekstu nutraukti ligos išmoką.
Taip gali nutikti ir jei turėdamas nedarbingumą apsilankysite bibliotekoje, renginyje ar užsuksite pas tėvus.
Kada netenkama išmokos
„Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus patarėja Jūratė Bimbirienė primena, kad tai, kaip žmogus turėtų elgtis laikinojo nedarbingumo metu, nustato sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintos Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės.
„Apie visa tai išduodamas elektroninį pažymėjimą pacientui turi paaiškinti gydytojas, o gyventojas pasirašo. Šios taisyklės taikomos tik tada, kai žmogus yra nedarbingas ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jei žmogus pasveiko ir darbingumas atstatytas – jokie taisyklių reikalavimai nebetaikomi“, – pabrėžė ji.
Elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais laikoma, kai:
- žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo;
- neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų;
- atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų;
- dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose;
- vartoja alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas;
- elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę, taip pat jei gydytojo paskirtu laiku ar „Sodrai“ pareikalavus neatvyksta į Gydytojų konsultacinės komisijos posėdį.
„Be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu tvarką, ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.
Ar priežastys pateisinamos, nustato „Sodros“ specialistai, ir, priimant sprendimą dėl elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimo, detaliai išsiaiškinama kiekviena konkreti situacija“, – aiškino J. Bimbirienė.
Permeta atsakomybę gydytojams
Vis dėlto šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pastebėjo, kad dabartinė sistema daugiau skirta kontroliuoti tiek medikams, tiek pacientams, o ne išties rūpintis žmogaus sveikata.
„Esmė ta, kad „Sodra“ nori kontrolės, bet realiai atsakomybę už tai, kad pacientas laikytųsi režimo, permeta gydytojams. Taigi šie iš esmės turi užtikrinti tai, kad jie laikytųsi taisyklių, o ne tai, ar jie sveiksta.
Gydytojas turi sekti, ar pacientai ateina jiems paskirtu laiku, ateina neišgėrę, nepasako, kad vakar buvau alubaryje ar koncerte, pažvejoti, pagrybauti ir t.t.
Jei tokią informaciją gydytojas sužinos, kad pacientas lankėsi, kur negalima, gali likti kaltas ir galbūt net „Sodra“ bandys iš gydytojo išieškoti pinigus dėl paciento nedarbingumo. Per savo karjerą už tai esu sumokėjęs apie 300 eurų. Jie sugeba išieškoti iš mūsų, nes esame už kažką atsakingi“, – pastebėjo V. Morozovas.
Jis pridūrė, kad ir pati nedarbingumo išdavimo sistema galėtų būti kur kas tobulesnė.
„Pavyzdžiui, daugelyje šalių yra tokia sistema, kad peršalęs darbuotojas informuoja darbdavį ir užpildo prašymą „Sodrai", kad dvi dienas neina į darbą. Trečią dieną jau reikia arba eiti pas gydytoją, arba į darbą. Tai yra labai logiška sistema, dėl kurios jau buvome sutarę su ankstesniu „Sodros“ vadovu“, – pastebėjo jis.
Tikrintojai gali užsukti ir į namus
Pasiteiravus, ar dažnai tenka susidurti su minėtųjų taisyklių pažeidėjais, šeimos gydytojas neslėpė, kad būna visko. Tačiau, jo manymu, visgi kai kurie reikalavimai veda link kuriozinių situacijų.
„Tos taisyklės iš esmės numato, kad negalima elgtis taip, kad prailgintum nedarbo laikotarpį. Tačiau štai ateina pacientas pas gydytoją ir pasako, kad vakar buvo pas tėvus. O tai jau būtų pažeidimas. Nes jis turi sėdėti namie adresu, kuris nurodytas kortelėje ir nedarbingumo pažymėjime. Ir „Sodros“ darbuotojai turi teisę tai patikrinti“, – kalbėjo V. Morozovas.
Jis pasakojo susidūręs ir su tokiu atveju, kai asmuo negalėjo ateiti pas gydytoją prasitęsti nedarbingumo, nes užtruko bibliotekoje.
„Ir nedarbingumas buvo panaikintas, nes negalima turint „biuletenį“ lankytis bibliotekoje. Taip pat jei ir vieną dieną tiesiog pamirštama ateiti prasitęsti nedarbingumą, kitą dieną to padaryti jau neišeis, tai jau bus taisyklių pažeidimas ir apie tai reikia pranešti“, – pastebėjo gydytojas.
Jis pabrėžė, kad pagrindinis leistinas maršrutas sergant apima namus, polikliniką, vaistinę ir maisto prekių parduotuvę.
„Bet jeigu užėjusi į parduotuvę prisipirksite suknelių, tai teoriškai, įtariu, jei „Sodra“ tikrintų čekius, tai galėtų panaikinti išmoką. Nes ligos metu negalima turėti jokio malonumo.
Be abejo, tai iš dalies yra perteklinis dalykas, nes jei, pavyzdžiui, dirbu statybose ir susilaužiau ranką, aš negaliu tokios būklės dirbti statybose, bet juk galiu keliauti, rašyti. Bet taip išeina, kad nieko negalima, turi liūdnas sėdėti namuose, nes yra mokami pinigai iš PSDF biudžeto“, – sakė pašnekovas.
Kas kontroliuoja?
Pasiteiravus, kas gi patikrins, ar pacientas laikosi taisyklių užvėrus poliklinikos duris, V. Morozovas sutiko, kad tą išties ne visada lengva padaryti.
„Ateina pacientas, sako peršalau, temperatūra 37 laipsniai, išgėrė vaistų, reikia poros dienų. Ir tu nepatikrinsi, kaip yra iš tiesų. Išėjęs iš mūsų gal jis pirmiausia užsuks į alubarį ir po kelių valandų bus labai smagiai „pagijęs“, – kalbėjo medikas.
Kita situacija: jei išrašomas e. receptas ir pacientas nusprendžia vaisto neįsigyti, tai būtų irgi laikoma „biuletenio“ pažeidimu. Bet kas patikrins, ar vaistus žmogus išgėrė?
„Taip, realiai tai sunku kontroliuoti, bet, kita vertus, jei pacientai nori simuliuoti, sumeluoti, tą gali sėkmingai padaryti. Jie metų metais perka kompensuojamus vaistus tam, kad prasitęstų nedarbingumą. Vis dėlto per tiek darbo metų nesu matęs, kad ateitų girtas žmogus ir nuoširdžiai prašytų nedarbingumo.
O „Sodra“ gi turi patikros planą, patikrinti tam tikrą procentą gavusių nedarbingumą, yra planiniai patikrinimai, į kuriuos yra iškviečiami pacientai. Sėdi komisija ir vertina, ar pacientas turi gauti pinigus“, – pasakojo jis.
Kaip informavo „Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus patarėja J. Bimbirienė, elgesio taisyklių pažeidimus apdraustiems asmenims turi teisę nustatyti tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, tiek „Sodros“ specialistai, remdamiesi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus.
Elgesio taisyklių pažeidimus apdraustiems asmenims gali nustatyti ir jų darbdaviai, sudarę komisiją.
Šimtais atvejų išmoka neskirta
Tačiau „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis pabrėžė, kad kiekviena situacija yra vertinama individualiai, nes gydytojas gali nustatyti gydymo režimą konkrečiam pacientui.
„Jeigu apsirgęs žmogus nueis į parduotuvę ar vaistinę, arba nespėjo nustatytu laiku pas gydytoją dėl objektyvių priežasčių ir apie tai gydytojui pranešė, dėl to nerimauti tikrai nereikėtų.
Žiūrime į akivaizdžius piktnaudžiavimo atvejus, tarkime, kai susirgęs žmogus išvyksta į atostogų kelionę, pramogauja, dirba“, – sakė jis.
S. Jarmalis pabrėžė, kad „Sodros“ rūpestis – kad būtų sąžiningai mokamos socialinio draudimo išmokos. Tačiau nedarbingumo pažymėjimus išduoda ir užbaigia gydytojai, „Sodra“ nesprendžia, ar buvo priežastis neatvykti į darbą.
„Ligos išmokos nemokėjimo trukmė, asmenims be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio taisykles nedarbingumo metu, apsprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinant visas aplinkybes ir faktus, turinčius įtakos sprendimo priėmimui“, – pridūrė J. Bimbirienė.
2018 metais, dėl elgesio taisyklių nedarbingumo metu įvairių pažeidimų, 562 atvejais buvo priimti sprendimai neskirti ligos išmokos už 1792 darbo dienas ir neišmokėta ligos išmokų daugiau nei už 40 tūkst. eurų.
