Šiandien į posėdį susirinkusi Teisėjų taryba turės nuspręsti penkių Kauno teisėjų – vieno iš apygardos administracinio ir keturių iš miesto apylinkės teismų – likimą. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai pateikė duomenų, jog šie teisėjai nesibodėdami prašydavo vieni kitų nagrinėjamose bylose skirti švelnesnes bausmes savo pažįstamiems.
Skandalas kilo tada, kai STT darbuotojai, gerą pusmetį slaptai klausęsi Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo Almanto Lisausko telefoninių pokalbių, jų išklotines ir surinktą medžiagą įteikė Teisėjų tarybai ir Prezidentūrai.
Šio teisėjo pokalbių imta klausytis, kai kilo įtarimų, jog A. Lisauskas galbūt padėdavo savo buvusiems kolegoms iš muitinės išvengti griežtų bausmių (prieš daugiau kaip 12 metų A. Lisauskas dirbo muitinėje). Vis dėlto STT agentai nenustatė, jog sekamas teisėjas būtų padaręs kokius nors nusikaltimus, tad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Buvo tik įtarta, kad A. Lisauskas pažeidė nešališkumo, nepriklausomumo, teisingumo principus, darydamas įtaką ir savo kolegai, ir muitinės pareigūnams.
Apie tai informuota prezidentė Dalia Grybauskaitė nutarė A. Lisauską atleisti iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą ir paprašė Teisėjų tarybos patarimo. Šios tarybos patarimo ji paprašė ir dar dėl keturių Kauno teisėjų.
Prašė ar ne?
STT duomenimis, galimai drausmės pažeidimus padarė ir trys to paties teismo teisėjai: Rimantas Bučma, Valdonė Račiūnienė ir Gerutis Varanavičius. Nagrinėjamose administracinių teisės pažeidimų bylose savo kolegų jie prašė paskirti švelnesnes nuobaudas nei numato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
Skelbiama, jog teisėjas R. Bučma patenkino kolegos prašymą ir vietoje gresiančios 3000 litų baudos kolegos pažįstamam teskyrė tik 1000 litų nuobaudą. Teisėja V. Račiūnienė prašė kolegos skirti mažesnę nuobaudą savo pažįstamam. Na o teisėjas G. Varanavičius kolegos paprašė griežtai nebausti smulkaus verslininko, pažeidusio Darbo kodeksą.
Juodas debesis pakibo ir virš Kauno apygardos administracinio teismo teisėjo Kęstučio Gudyno, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, galvos. Nors jis tiesiogiai pokalbiuose nedalyvavo, užtat kolegos besikalbėdami nuolat minėjo jo pavardę – neva prieš priimant sprendimus reikėtų pasitarti su K. Gudynu.
Įgalioti išsiaiškinti padėtį, praėjusią savaitę Kaune apsilankė Teisėjų tarybos nariai. „Akistatos“ duomenimis, su įtariamais nederamu elgesiu kolegomis bendravę Teisėjų tarybos sekretorė Laima Garnelienė bei Egidijus Laužikas griežtai paliepė „pasirinkti geresnį variantą ir nedaryti gėdos visam teisėjų korpusui“. Po to K. Gudynas, R. Bučma, V. Račiūnienė ir G. Varanavičius parašė pareiškimus išeiti iš darbo savo noru.
Stengėsi nesuklupti
„Akistata“ pabandė pasišnekėti su teisėjais ir pasiaiškinti situaciją, bet pasirodė, kad K. Gudynas atostogauja, o miesto apylinkės teismo teisėjai – posėdžiauja.
Kiek vėliau pavyko pakalbinti teisėją G. Varanavičių. Jis tvirtino, kad sprendimą išeiti iš darbo priėmęs savo noru. Šis ilgametis Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas, ilgą laiką vadovavęs Baudžiamųjų bylų skyriui, viliasi, kad suklydusiems teisėjams bus suteikta galimybė pasitaisyti. „Teisme dirbu beveik 20 metų, iš jų 12 metų vadovavau Baudžiamųjų bylų skyriui, – sakė G. Varanavičius. – Niekada jokių nuobaudų ir net pastabų dėl darbo ar savo elgesio nesu gavęs. Mano principas, kurio laikiausi visada, buvo vienareikšmis, aš ir kolegoms sakydavau: „Nesuklupkite. Suklupsite tik vieną kartą, ir žinos visas Kaunas – ir advokatai, ir nusikaltėliai, ir prokurorai. O tada nebegalėsite sustoti“. Tad visada stengiausi dirbti dorai. Man teko nagrinėti pakankamai rimtas bylas, kai teko ir dėl artimųjų bei savo gyvybės padrebėti... Taip, pokalbis apie nuobaudos dydį tikrai buvo. Tačiau tai nebuvo prašymas skirti kažkokiam pažįstamam asmeniui mažesnę bausmę. Tiesiog buvo gaila žmogaus. Kita vertus, nematau nieko bloga, kad su kolegomis pasikalbi apie darbą, padiskutuoji. Bet šis pokalbis kažkodėl buvo parodytas visai kitoje šviesoje. Paklauskite bet kurio teisėjo, ar jis taiko, ar netaiko Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-ąjį „prim“ straipsnį (jame apibrėžtos lengvinančios aplinkybės, kada galima skirti mažesnę nuobaudą nei numato konkretus šio kodekso straipsnis)? Manau, kad taiko tikrai neretai. Aš susirinkimų metu ir jauniems kolegoms visada sakiau – nebūtina pažeidėjui kirsti iš peties, ypač jei matote, kad pažeidimas netyčinis, kad yra lengvinančių aplinkybių. Štai už Darbo kodekso pažeidimus bauda svyruoja nuo 3000 iki 10 000 litų. Skirkite 1000 litų, pritaikę ATPK 30-ąjį „prim“ straipsnį, ir to pakaks: nubaustasis pajus, kad bausmė neišvengiama, o ir Darbo inspekcijai tai nemaži pinigai. O šiuo atveju, dėl kurio esu kaltinamas, tebuvo bendras pamąstymas, kokią bausmę būtų galima smulkiajam verslininkui skirti – to žmogaus aš nepažinojau ir tas atvejis nebuvo koks nors išskirtinis, kad jį prisimintum.“
Stiprūs teisininkai
Kai kurie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai tikina esantys nustebę dėl pareikštų jų kolegoms pretenzijų ir dėl netikėto jų sprendimo išeiti iš darbo. Šio teismo pirmininko pavaduotoja Diana Labokaitė, paprašyta apibūdinti kolegas, atsakė: „Su tais, kurie nagrinėjo baudžiamąsias bylas, mažai bendravau, o civilines bylas nagrinėjusi V. Račiūnienė atrodė gana stipri teisininkė – sprendimų stabilumas jos išnagrinėtose bylose buvo gana aukštas“.
Gerai vertinamas ir teisėjas G. Varanavičius. Jo priimtų sprendimų stabilumas irgi aukštas (tai reiškia, kad šių teisėjų priimti nuosprendžiai, jei ir buvo apskųsti, nebuvo pakeisti).
„Nesuprantu kolegų žingsnio – tvirtina, kad yra nekalti ir nori dirbti, o rašo pareiškimus išeiti iš darbo, – sakė vieno apylinkės teismo teisėjas. – Jeigu tvirtai žino (o jie puikiai žino, kokia jų padėtis, nes jie turi būti susipažinę su medžiaga, kad nenusižengė etikai, o dar daugiau – nepažeidė įstatymų), tai ir privalo kovoti už save. Juk bus nubraukta po 20 metų sąžiningo darbo.“
Kita vertus, kai kurie kalbinti teisėjai pabrėžė, jog šiuo metu teismuose tvyro ne itin palankios nuotaikos darbui. Ir ne vien dėl to, kad darbo krūvis teismuose didžiulis, bet ir dėl baimės būti ne taip suprastam, ne taip išgirstam ir pan. „Teisėją galima apskųsti ne tik kad neva nuosprendis neteisingas ar dėl procesinių pažeidimų, bet ir dėl to, kad ne taip pažiūrėjo, nepatiko jo kalbos maniera ir dėl kitų dalykų. Kartais nusvyra rankos, kai mažiausias pažeidimas atsisuka prieš tave ir gali netekti darbo. O juk neklysta tik tie, kurie nedirba. Baisiausia, kad dažnai niekas mūsų ir nesiklauso, o kerta iš peties. Dėl tokios įtampos bent pusė teisėjų ne kartą yra pamąstę, ar nevertėtų keisti darbą“, – sakė pašnekovas.
TIK FAKTAI:
A. Lisauskas nagrinėjo garsiąją Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus Virgilijaus Šiaudikio ir Kauno medicinos universiteto klinikų direktorės ekonomikai Virginijos Kerienės, kaltinamų kyšininkavimu bei piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, baudžiamąją bylą. Taip pat jis nagrinėjo Ch. ir M. Gatajevų, Daktarų, Daškinių aplinkos žmonių bylas, nuteisė Mongoliuką-Deividą Ganusauską.
Pernai kovo mėnesį už talkinimą kontrabandininkams buvo sulaikyti ilgamečiai muitinės pareigūnai – Kybartų kelio posto pamainos viršininkas Gintautas Gudynas (49 m.) ir jo kolega muitinės inspektorius Darius Kupčinskas (39 m.). Teigiama, kad G. Gudynas yra Kauno apygardos administracinio teismo teisėjo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas Kęstučio Gudyno brolis.
A. Žutautienė
