Ministerijos darbuotojų kvalifikacijai kelti 2007–2011 metais deklaruoja išleidusios 43,8 mln. litų, o kiek dar buvo nedeklaruotų išlaidų – neaišku. Iš jų 4,9 mln. litų išleista žmonėms, kurie išėjo dirbti į Lietuvos privatų sektorių ar net išvyko į užsienį. Kad valstybė lėšų nešvaistytų ne savo darbuotojų apmokymui, Seimo Audito komitetas siūlo: jei žmogaus kvalifikacijai kelti išleista daugiau nei 1 350 litų ir jis vėliau neišdirbo valstybės tarnyboje net metus, turės pats sumokėti už savo paties pasitobulinimą. Parengti minėtą įstatymo projektą Seimo Audito komitetas sumanė atlikęs ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų duomenų apie investicijas į kvalifikacijos kėlimą analizę.
Surinkus ir įvertinus informaciją, kiek ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos per 2007–2011 metus skyrė lėšų kvalifikacijai kelti, taip pat įvertinus pateiktus duomenis, kiek iš apmokytų asmenų nebedirba į kvalifikacijos kėlimą investavusioje institucijoje, nustatyta, kad apie 20 proc. apmokytų darbuotojų institucijose nebedirba. Tikimasi, kad, patvirtinus projektą, būtų investuojama tik į tuos valstybės tarnautojus, kurie numato dirbti į juos investavusioje institucijoje. „Valstybė specialistus ruošia kitiems“. RESPUBLIKA
Iki rinkimų proveržio vadinamojoje Panevėžio korupcijos byloje, kurioje tarp įtariamųjų yra atsidūręs į Seimą kandidatuojantis konservatorius Vitas Matuzas, prokurorai nežada. Pats parlamentaras tikina turintis informacijos, esą patvirtinančios jį tapus sąmokslo auka. Sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimu įtariamas Seimo narys V. Matuzas iki šiol neapklaustas, nors įtarimai jam pareikšti dar šių metų gegužės pabaigoje. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai teisinasi didžiule bylos apimtimi. „Byla tiriama toliau, niekas iš esmės nepasikeitė“, – LŽ sakė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rimantas Vagrys.
Jis atmetė V. Matuzo tikinimus, kad byla tėra sąmokslas, tačiau nesiryžo prognozuoti, kada ji galėtų pasiekti teismą. Paties V. Matuzo patvirtinimu, nors įtarimai jam pareikšti prieš daugiau kaip 3 mėnesius, kvietimo atvykti ir duoti parodymus jis kol kas nesulaukė. „Iki šiol esu įsitikinęs, kad tai – politinis susidorojimas“, – sakė V. Matuzas. „Kuo toliau, tuo daugiau surenkame įvairiausios informacijos, kuri vienareikšmiškai tai patvirtina“, – teigė parlamentaras, tačiau atskleisti tos informacijos detalių jis nepanoro. „Įtarimų našta per rinkimus nedings“. LIETUVOS ŽINIOS
Kelios dešimtys klaipėdiečių šiemet ryžosi pasitikrinti žinias apie pagrindinį Lietuvos įstatymą, tačiau šeštą kartą surengtą Konstitucijos egzaminą įveikė tik viena mergina. Ketvirtadienio vidurdienį prasidėjęs žinių patikrinimas truko valandą, per kurią egzamino dalyviai turėjo atsakyti į 30 klausimų, prie kiekvieno iš jų buvo pateikti atsakymų variantai. Iš viso susirinko apie 30 dalyvių, pirmieji nuo stalų kilo jau po kelių minučių. Nuomones išsakiusiųjų teigimu, klausimai per daug sudėtingi, ir jeigu panašūs bus pateikiami ateityje, tai egzamino populiarumas tikrai sumažės. Į antrą etapą, kuris vyks spalio 18-ąją, iškopė tik viena dalyvė – Svetlana Grigorian. Šiemet dalyvauti egzamine užsiregistravo apie 44 tūkst. žmonių. Pasibaigus abiem egzamino etapams vertinimo komisija išrinks 28 nugalėtojus, kurie bus apdovanoti iškilmingos ceremonijos Prezidentūroje metu, jie taip pat bus pakviesti dalyvauti susitikime su dabartinės Konstitucijos rengėjais. „Klausimai pasirodė sukti“. VAKARŲ EKSPRESAS
Ketvirtadienį popiet trijose Vilniaus vietose – prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT), Kultūros ministerijos ir miesto savivaldybės – buvo surengtos jaunųjų katalikų protesto akcijos prieš italų režisieriaus Romeo Kastelučio spektaklį „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“. „Piliečiai turi teisę išreikšti savo nepritarimą viešam Kristaus veido dergimui. Taip pat, kaip tikėčiausi, kad žmonės išreikštų savo viešą nepritarimą, jei būtų dergiama trispalvė ar viešai dergiami tėvas arba motina – vakar prie LNDT surengtoje protesto akcijoje kalbėjo jos dalyvė lyginamosios politikos studentė Santa Kančytė. Į protesto akciją atėjo ir LNDT direktorius Martynas Budraitis. “Iš kur traukiate, kad šiame spektaklyje yra kas nors dergiama, iš ko nors tyčiojamasi. Iš kur ta informacija?„, – klausė M. Budraitis. Pasak jo, “režisierius teigė, kad jis niekada nesiekė tyčiotis iš šventų simbolių, ir tai spektaklyje nedaroma„. Teatro direktoriaus teigimu, pirmiausia reikėtų pamatyti spektaklį. Jis taip pat patvirtino, kad spektaklis tikrai nebus atšauktas, o savaitgalį, kai jis bus rodomas, LNDT bus sustiprinta apsauga. „Skandalingąjį spektaklį rodys su apsauga“. KAUNO DIENA
Didelę dalį Justino Marcinkevičiaus asmeninės bibliotekos žmona ir dukros atidavė 2011 metais mirusio kūrėjo vardu pavadintai Prienų bibliotekai, esančiai netoli jo tėviškės Važatkiemio kaime. Ką tik atnaujintoje Prienų bibliotekoje, pernai vasarą pavadintoje J. Marcinkevičiaus vardu, įrengtas didelis kambarys jo memorialiniam muziejui. Čia iš poeto namų Vilniuje buvo atvežtos 2 454 knygos iš 3 300 sukauptų ir sudėliotos į tas pačias jo paties projektuotas ir pasidarytas lentynas. Memorialinio kambario lankytojai poeto daug kartų liestas knygas galės skaityti tiktai čia. Į memorialinio kambario atidarymą atvykusios poeto žmona Genovaitė Marcinkevičienė su dukromis Jurga ir Ramune džiaugėsi čia išsaugota senosios namų bibliotekos dvasia ir tuo, kad ji priartėjo prie poeto tėviškės. „Poeto knygos – arčiau tėviškės“. LIETUVOS RYTAS
Vadinamąją pedofilijos bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas baigia liudytojų apklausas. Ketvirtadienį liudijo buvusi Andriaus Ūso žmona Ariana Ūsienė, kaunietė prokurorė ir buvęs Klonio gatvės aktyvistas Vitalijus Keršis, kuris teisme pasirodė lydimas apsaugininkų. Pastarasis teigė iš pradžių tikėjęs pedofilijos istorija, bet viskas pasikeitė po to, kai žuvo buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko sūnus Vaidas Milinis. V. Keršis, be kita ko, nurodė, kad raštelius, kuriuose D. Kedžio dukra neigiamai atsiliepia apie mamą, rašyti buvo kurstoma. „Jie pasklidę internete, ten visiška neteisybė“, – kalbėjo V. Keršis.
Teismui liudijusi buvusi A. Ūso žmona A. Ūsienė teigė, kad jos buvęs vyras buvo normalus, nesveiko potraukio vaikams ji nepastebėjusi. Buvusi Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Genovaitė Ročienė, pirmoji susidūrusi su pedofilijos byla, pasakojo nesyk suabejojusi D. Kedžio psichika, – su juo nebuvo įmanoma normaliai bendrauti, vyras teigdavo viena, o apsisukęs – jau kita. Kitas teismo posėdis įvyks po savaitės. „A. Ūso byloje – dar vienas saugomas liudytojas“. KAUNO DIENA
D. Kedžio psichikos būkle tuometė Kauno prokurorė G. Ročienė suabejojo 2009-ųjų sausį, kai norėdama mergaitę perkelti į neutralią aplinką – savaitei išvežti į Vaiko raidos centrą Vilniuje – pabandė išsikviesti D. Kedį į apklausą. Anot jos, į apklausas kviečiamas A. Ūsas iškart pasirodydavo prokurorės kabinete, o D. Kedys tiktai nuolat rašė skundus. G. Ročienės įsitikinimu, D. Kedžiui didelę įtaką darė jo sesuo Neringa Venckienė. Ketvirtadienį į teismo posėdį liudyti buvo kviečiama ir buvusi Kauno policijos tyrėja Rasa Kairienė, išdavusi pažymą, kuria remdamasis D. Kedys atėmė dukterį iš buvusios sugyventinės L. Stankūnaitės. Dėl šios pažymos išdavimo ji yra teisiama Panevėžio teisme, tačiau į posėdžius dėl ligos neatvyksta. Buvusios tyrėjos nesulaukė ir A. Ūso proceso dalyviai. R. Kairienė yra kviečiama į kitą teismo posėdį, kuris vyks spalio 11-ąją. „A. Ūso byloje – abejonės dėl D. Kedžio psichikos“. LIETUVOS RYTAS
Lietuvoje toliau niokojamos bažnyčios. Ketvirtadienį apie 4.30 val. Kauno rajone, Kulautuvoje, pakartotinai padegta medinė Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnytėlė faktiškai nuniokota iki pat pamatų. Gaisrą ankstų rytą pastebėjo bažnyčios klebonas Šarūnas Vasiliauskas. Dvasininkas puolė skambinti ugniagesiams-gelbėtojams bei šaukti į pagalbą parapijiečius. Tačiau nors ugniagesiai atskubėjo ir iš Kulautuvos, ir iš Vilkijos, ir iš Kauno, bažnytėlės išgelbėti nepavyko. Visai išdegė bažnyčios vidus su altoriumi, baldais, dvasinėmis relikvijomis. Apdegė stogas, sienos. Sudegė stogo bokštas. Parapijiečiams liko sveika tik toliau nuo bažnytėlės stovinti varpinė. 1932 metais statyta Kulautuvos medinė bažnyčia pirmą kartą buvo padegta rugsėjo 24-osios rytą. Tačiau rūkstančią išorinę sieną pastebėjo Pušyno gatve einantis praeivis ir iškvietė Kulautuvos ugniagesius. Spėjo išdegti tik 3 kv.m išorinės sienos. Šįkart vandalai pasiruošė rimčiau.
Nelaimės išvakarėse, antradienį, nežinomi asmenys pro langą įmetė kelis didelius akmenis į Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčią. Išdužo keli langai. Nuvirto prie bažnyčios durų stovinti statula. Raudondvarį ir Kulautuvą skiria tik apie 12 km kelio. O po kelių dienų, jau paryčiais, Raudondvario klebonas, Kauno arkivyskupijos 2-ojo dekanato dekanas Augustinas Paulauskas telefonu iš kolegos sužinojo, kad jo vadovaujamame dekanate vėl dega Kulautuvos bažnyčia. Pasak A. Paulausko, „ši bažnyčia meniniu atžvilgiu buvo tuo unikali, kad visa – iš medžio“. Kulautuvos parapija dabar neturės jokios bažnyčios. Mat šiemet gegužės 9-osios naktį buvo tyčia sudeginta ir netoliese, Paštuvoje, buvusi medinė Šv.Barboros bažnyčia, pastatyta 1923 metais. „Bažnyčių vandalai žmonių tikėjimo neįveikia“. RESPUBLIKA
Kulautuvos bažnyčia padegta beveik toje pačioje vietoje, kurioje ją mėginta padegti pirmą kartą. Pirminiais duomenimis, gaisrų tyrėjai nustatė degaus skysčio garų likučius. Spėjama, kad pirmą kartą padegėjas atėjo netinkamu laiku ir turėjo per mažai degaus skysčio, todėl lemtingam momentui pasirinko dviem valandomis ankstesnį laiką ir pasiruošė ne vieną litrą degaus skysčio. Gaisrų tyrimo centro išvadų dar teks palaukti. „Bažnyčia sudeginta antruoju bandymu“. KAUNO DIENA
Prieš dešimtmetį siautusios vienos žiauriausių Vilniaus gaujų vadeiva Laimonas Lapinskas, pravarde Lopas (gimęs 1981 m.), bylinėjasi su Lukiškių tardymo izoliatoriumi-kalėjimu ir Kalėjimų departamentu dėl to, kad šie, anot jo, esą nepagrįstai atsisakę teismui pateikti teikimą dėl jo lygtinio paleidimo. Lopo gaujos siautėjimus Vilniuje skaitykite naujame „Akistatos“ seriale „Kriminalistai užkirto kelią gaujų kovoms“ AKISTATA
