Kas geriau – švaresni degalai ar daugiau plotų maisto produktų gamybai? Šis konfliktas pasaulyje trunka kelerius metus. Jo aidas atslinko ir iki Briuselio. EK jau svarsto pristabdyti biodegalų plėtrą.
Vien dėl biodyzelino gamybos rapsų plotai Lietuvoje išsiplėtė šimtus kartų. A.Barzdžiaus nuotr.
Iš nuostolių liūno negalintys išlipti Lietuvos biologinių degalų priedų gamintojai įsitikinę, kad tai juos galutinai pribaigtų.
Į degalus – ne mažiau kaip 10 procentų biologinių priedų.
Tokį tikslą pasiekti iki 2020 metų anksčiau buvo iškėlusi Europos Sąjunga. Priimta ir direktyva, kuri, žinoma, galioja ir Lietuvai.
Tačiau Briuselyje kalbama jau kitaip. Maistas Europoje taip greitai brangsta todėl, kad biodegalų pramonė pernelyg išsiplėtė. Ūkininkai grūdus ir rapsus augina ne maistui, o degalams. Taip teigia Europos komisarai.
„Nusprendėme įšaldyti kviečių, rapsų, kukurūzų ir kitų kultūrų naudojimą biodegalams gaminti ties dabartiniais 5 procentais", – pareiškė ES energetikos komisaras vokietis Güntheris Öttingeris.
Tai reiškia, kad nebus privaloma į kiekvieną degalų litrą pilti 10 proc. biopriedų. Vien jo gimtojoje Vokietijoje biodegalams auginamų augalų plotai šiuo metu siekia apie 2 milijonus hektarų.
Vokiečių žemės ūkio rinkos specialistai apskaičiavo: jei sąlygos nepasikeistų, iki 2050 metų šioje šalyje iš 17 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų energetikos reikmėms skirti augalai vešėtų net 7,5 ml. hektarų plotuose, o visoje Europos Sąjungoje – net 32 mln. hektarų (tris kartus daugiau nei šiuo metu).
2001 m. mūsų šalyje buvo išauginama apie 2 tūkstančius tonų rapsų, pernai – 480 tūkst., o šįmet tikimasi net 600 tūkst. tonų. Ūkininkai junta naudą.
Tačiau jeigu biodegalų rinkai Briuselis įjungs stabdį, rapsų auginimo plotai gali gerokai sumažėti, rašo „Lietuvos ryttas".
