Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui kilo įtarimų, kad strateginio valstybės objekto Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba galimai specialiai vilkinama, o projekto žlugdytojai esą gali būti susiję ir su "Gazpromu" ar jo įmonėmis. "Ar šis nacionalinės svarbos projekto konkursas ir jo dalyviai buvo tikrinti specialiųjų tarnybų?" - retoriškai klausė "Respublikos" savaitės žmogus - Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, paprašęs Valstybės saugumo departamento (VSD) išsiaiškinti, ar ne specialiai blokuojama Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis:Valstybės kenkėjai turėtų atsakyti savo kailiu. RESPUBLIKA
Politikų užkulisiuose kalbama, kad į didžiąją politikos areną ketina grįžti neseniai šeimą sukūręs verslininkas Andrius Šedžius - esą jis galimai kurs naują partiją. Apie planus kurti naują partiją pernai spalį nepatekęs į antrąjį Seimo rinkimų turą žiniasklaidoje kalbėjo ir pats A. Šedžius. Tuomet jis teigė, jog Lietuvoje trūksta naujos kairiųjų pažiūrų politinės jėgos. "Šiaulių naujienų" duomenimis, šiuo metu Lietuvos demokratinės darbo partijos vardas yra išregistruotas, tad kokį vardą duos partijai šiuo metu medaus mėnesį leidžiantis A. Šedžius, kol kas nežinia. Tiesa, po Seimo rinkimų A. Šedžius taip pat neslėpė savo planų dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau patikslino, jog artimiausiuose rinkimuose to tikrai nedarys, nes neatitiks įstatyme numatyto amžiaus cenzo. O kol sulauks prezidentavimui tinkamo amžiaus, galimai išsipildys A. Šedžiaus svajonė tapti naujos partijos krikštatėviu. ŠIAULIŲ NAUJIENOS
Nepaisant tiek Lietuvos, tiek Kaliningrado srities buriuotojų norų ir politinių deklaracijų, Lietuvos ir Rusijos sienos kirtimas Kuršių mariose vis dar tebėra miglotas, nors pernai jau vyko bandomieji plaukimai. Kaliningradiečiai žada pasienio postą Rybačyje atidaryti šiemet gegužę. Antradienį Lietuvos delegacija, kurioje buvo ir buriuotojai, lankėsi Kaliningrade, susitiko su miesto merijos, srities vadovybės atstovais bei to krašto buriuotojais ir aptarė sienos kirtimo Kuršių mariose problemas. Vienas iš delegatų, Lietuvos buriuotojų sąjungos narys nidiškis Arūnas Burkšas sakė, kad Rybačyje (Rasytė) šiuo metu dar nieko nėra padaryta, nors kaliningradiečiai čia ketina įgyvendinti grandiozinį projektą - įrengti mariną su daugybe namelių, kitaip sakant, uostą su visa infrastruktūra. VAKARŲ EKSPRESAS
Mūsų šalies buriuotojai inicijuos susitikimą su Lietuvos pasieniečiais, kad šie, išsiaiškinę su kolegomis rusais, informuotų, kokia vis dėlto bus sienos kirtimo tvarka. Pasak A. Burkšo, reikalai, nors ir labai lėtai, tačiau vis dėlto stumiasi į priekį. Šiemet kaliningradiečiai žada demarkuoti savo sieną Kuršių mariose, pastatyti visus ženklus. Didelis laimėjimas, kad pernai Rusijos dūma pakeitė nuo 1936 metų galiojusią nuostatą, kad į Rusijos vandenis negali įplaukti laivai, plaukiojantys su kitų šalių vėliavomis. Dabar Lietuvos laivams - ir ne tik krovininiams, bet ir jachtoms bei sportiniams laivams, jau leidžiama įplaukti. VAKARŲ EKSPRESAS
Maldininkų, piligrimų ir turistų meka tapusioje Šiluvoje ir seniūnijos gyvenvietėse nebeliko pilstomo alaus. Tai džiugina dorai gyventi norinčias šeimas ir gerina visame pasaulyje garsaus miestelio įvaizdį. Tačiau vietos gyventojai sako: "Mes dar tik pakeliui į blaivybę. Iki visiškai blaivaus miestelio - toli." Šiluvoje aludės vis dėlto atliko savo juodą darbą. Išmirė daug jaunų vyrų. Gerti buvo pasileidusios ir kelios moterys. Aišku, kai kurie žmonės jaučiasi vieniši, niekam nereikalingi. Nėra darbo, jokios veiklos. Ant koplyčios iš tolo matosi prasmingas užrašas: "Tavo veido, Viešpatie, aš ieškau". Į Šiluvą ieškoti Viešpaties veido plūsta maldininkai iš viso pasaulio. Vietos gyventojai pasakoja, jog tik retą dieną į miestelį neužsuka turistų pilnas autobusas. Vasarą ir pavasarį jų ypač daug. O per Šilinės atlaidus vos telpa nedideliame miestelyje. Bet ar surado Viešpaties veidą vietos gyventojai? Ar tebebraido savo paklydimų baloje? ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Seniai nebeturime nei Juozo Banaičio, nei Jono Bielinio, buvusių ilgamečių kultūros ministrų (iki antrosios nepriklausomybės, kai kultūra dar nebuvo tapusi paskutiniu portfeliu). Liko Lionginas Šepetys. Turėjau pagundą sužinoti, kaip į tą "portfelių turgų" - žiūrėjo jis, kultūros ministro etalonas, aristokratas. Bent jau man taip atrodė ir, deja, iki šiol atrodo, nes nė vienas nepriklausomos Lietuvos kultūros ministras tokio mano įsitikinimo kol kas nepajėgė sugriauti. Būdavo, iš tolo pamatai žmogaus figūrą, dar neatpažįsti, kad tai Šepetys, bet jau neabejoji, kad tai ministras. Tai ką gi jis, Lionginas Šepetys, dabar mano apie tą "paskutinį portfelį"? - "Respublikos" apžvalgininko Ferdinandas Kauzono pokalbis: Lionginas Šepetys ir paskutinis portfelis. RESPUBLIKA
