Pasak Ignalinos atominės elektrinės direktoriaus Žilvino Jurkšaus, „aiškinimas, kad Europos Komisija nenori skirti normalaus finansavimo, neva Lietuva išvagia pinigus – nerimtas, tai Europos Komisijai būtų tik pretekstas – niekas nieko nevogė, be to, kvestionuojama labai maža suma iš tų panaudotų milijardų“. Ž Jurkšaus tikinimu, Valstybės kontrolė tik suabejojo, ar keli milijonai litų, skirtų, pavyzdžiui, vaikų darželiams pertvarkyti, panaudoti tikslingai. Tuo tarpu akademikas Antanas Buračas laikosi nuomonės, kad dalis pinigų iš tikro buvo išvogta, tačiau nesitiki, kad kaltieji bus nustatyti. „Prisidengus elektrinės uždarymu didelės sumos iššvaistytos, skiriant jas savivaldybėms, todėl dabar Europos Komisija nenori duoti reikiamos sumos“, – sakė mokslininkas. „Sklaidosi dideli Briuselio pažadai“. RESPUBLIKA
Šiandien „Respublika“ pateikia dar neskelbtus duomenis, kiek kuriame mieste, rajone pastarąjį dešimtmetį apsigyveno legalių imigrantų. „Aš noriu, kad ir mano anūkai Lietuvoje gyventų maksimaliai ramiai. Todėl esu šalininkas to, kad Lietuvoje būtų rimtas strateginis požiūris į imigracijos problemą: kad imigracija būtų labai ribojama ir imigrantams būtų keliami dideli reikalavimai, už kurių nevykdymą būtų galima juridiškai siųsti atgal, iš kur atvyko“, – sakė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius Rudys. Daug ar mažai 64 tūkst. užsieniečių per 10 metų, kai per tą laikotarpį iš šalies kitur oficialiai išvyko daugiau nei 200 tūkst. Lietuvos gyventojų? Kas atsitiks su mūsų valstybe, jei imigracijos tempai nemažės? Ar apskritai liks valstybė? Apie tai – „Respublikos“ pokalbis su A. Rudžiu – „Tautų kraustymasis. Tuščia vieta ilgai nebūna“. RESPUBLIKA
Kas ir kodėl šantažavo Valdą Adamkų? Tokių spėlionių bangą politikos viršūnėse sukėlė pats kadenciją baigęs prezidentas, pristatęs būsimą knygą apie savo veiklą. Kaip jau pranešė žiniasklaida, apie prezidentavimo metu patirtą šantažą V. Adamkus prabilo ketvirtadienį, pristatydamas dar nepasirodžiusią knygą „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“. Politikas neįvardijo jį šantažavusių asmenų, tačiau užsiminė turįs įrodymų – ranka rašyti nurodymai, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, kokį priimti sprendimą, jam buvo atsiųsti faksu. Vieną penktą valandą ryto gautą faksogramą jis išsaugojo. V. Adamkus svarstė, kad turimus dokumentus galbūt leis paviešinti tiktai praėjus 50 metų po mirties, nes dalis jam nurodinėjusių asmenų Lietuvoje yra beveik dievinami, todėl atskleidus jų darbus būtų sugriauta visuomenės iliuzija ir tikėjimas tais asmenimis, taip pat dabar netikslinga aštrinti sudėtingos politinės situacijos.
Vis dėlto kai kurios V. Adamkaus užuominos apie jį galėjusius šantažuoti asmenis – iškalbingos. Politikas užsiminė, kad šiandien yra žmonių, kuriais šventai tikime ir vos jiems nesimeldžiame už jų nuopelnus atkuriant nepriklausomybę. Penktadienį dauguma „Lietuvos ryto“ kalbintų Lietuvos politikų neabejojo, kad ši užuomina meta šešėlį ant dešiniųjų patriarcho, europarlamentaro Vytauto Landsbergio. Neatmetama, kad jis galėjo bandyti daryti įtaką kai kuriems V. Adamkaus sprendimams dėl personalijų. Vakar „Lietuvos ryto“ paklaustas apie šias užuominas V. Landsbergis buvo itin nekalbus: „Klauskite paties V. Adamkaus. Nėra čia ko už jį spėlioti. Tai jo reikalas. Jis paleidžia dūmus ir vengia viešumo. Aš jokių versijų neturiu“. „V. Adamkus metė šešėlį ant V. Landsbergio“. LIETUVOS RYTAS
Briuselis 2014–2020 metams ketina skirti perpus mažesnę sumą Ignalinos atominės elektrinės išmontavimui nei yra poreikis. Kas pasikeitė po prezidentės Dalios Grybauskaitės vizito Vokietijoje, kur ji susitiko su šios šalies kanclere Angela Merkel? Elektrinės vadovas Žilvinas Jurkšus tvirtina, kad žūtbūt privalome išsireikalauti tiek, kiek ES yra pažadėjusi. Priešingu atveju po 2020–ųjų Briuselis gali užsimanyti iš viso nutraukti finansavimą. Prezidentė D. Grybauskaitė nuvyko į Vokietiją, kuri yra pagrindinė mokėtoja į ES iždą, ir su šios valstybės kanclere aptarė ES biudžetą 2014–2020 metų laikotarpiui. Prezidentė, be kita ko, užsiminė ir apie tai, kad Lietuvos netenkina Europos Komisijos žadamas finansavimas atominės elektrinės uždarymui ir šiuo klausimu ieškojo A. Merkel užtarimo. Ar gavo – Prezidentūra neskelbia. Tačiau, sprendžiant iš premjero Andriaus Kubiliaus reakcijos, vizitas buvo sėkmingas.
„Prezidentė ir A. Merkel turėjo labai gerą progą atvirai ir dalykiškai aptarti labai svarbius klausimus. Kai kurie jų susiję su būsimuoju naujos ES finansinės perspektyvos nuo 2013 metų biudžeto planavimu. Mes toliau norėtume matyti, kad ES vykdytų savo įsipareigojimus skirti pakankamai pinigų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Pirmieji skaičiai, kuriuos teko matyti pirmuosiuose projektuose, mūsų netenkina. Galimybė tai aptarti su Vokietijos vadove tikrai buvo puikiai išnaudota“, – sakė A. Kubilius. 2014–2020 metų ES biudžeto pirminiame projekte numatyta suma trims uždaromoms elektrinėms Lietuvoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje – vos 700 mln. eurų (2,4 mlrd. litų), kai vien Lietuvos poreikis yra 870 mln. eurų (3 mlrd. litų). Skaičiuojant šių metų kainomis, iš viso Ignalinos jėgainės uždarymas kainuos apie 10,34 mlrd. litų.
Ar gali atsitikti, kad kituose prezidento rinkimuose susirems dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir Kauno teisėja Neringa Venckienė? Toks scenarijus kuriamas Garliavoje. Kai dviejų žmonių nužudymu apkaltinto Drąsiaus Kedžio bendražygiai viešai prabilo apie užmojus įsitvirtinti valdžioje, į juos vėl nukrypo gerbėjų ar politikų akys. Kokius planus Lietuvos politinėje arenoje rezga velionio D. Kedžio sesuo, skandalingai išgarsėjusi Kauno apygardos teismo teisėja N. Venckienė ir jos aplinkos žmonės? Šaltinių, artimai bendravusių su naujos politinės jėgos kūrėjais, duomenimis, dar pavasarį ambicingas N. Venckienės tikslas buvo dalyvauti šalies prezidento rinkimuose. Kitaip sakant, Garliavos miniai pataikaujanti ir neoficialius signalus neliesti teisėjos N. Venckienės siuntinėjanti prezidentė D. Grybauskaitė globoja galimą savo konkurentę. Kaip žinoma, šiemet balandį Teisėjų garbės teismas pasiūlė atimti iš N. Venckienės teisėjo mantiją po to, kai D. Kedžio sesuo iškrypėlių klaną dengiančiais korumpuotais kyšininkais išvadino Panevėžio teisėjus, kurie nutraukė vadinamąją Kauno pedofilijos bylą.
Laukdama prezidentės D. Grybauskaitės, kuri turėjo pritarti arba nepritarti Teisėjų garbės teismo sprendimui, N. Venckienė jau tuomet užsiminė apie planus kurti partiją ir veržtis į Seimą. Tačiau šalies vadovė buvo maloninga N. Venckienei ir Teisėjų garbės teismo žodžio nepaisė. Taigi kaunietė kol kas liko dirbti apygardos teisme. „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, „Drąsos kelio“ partijos kūrimo scenarijus buvo pradėtas dėlioti maždaug prieš pusmetį. Buvo svarstoma, kad jeigu N. Venckienė nebus pašalinta iš teisėjų, ji partijos vairą turėtų perimti likus maždaug pusmečiui iki rinkimų, kurie vyks 2012–ųjų rudenį. „Violetine“ pavadintą partiją planuota kurti visuomeninės organizacijos Teisingumo sąjungos pagrindu. Šiai sąjungai vadovauja D. Kedžio aplinkai artimas Seimo narys Saulius Stoma, šiuo metu atstovaujantis konservatorių frakcijai. „Prezidentės globotinė teisėja – jos varžovė?“ LIETUVOS RYTAS
Klaipėdos apskrities policininkai – atsparūs pažeidėjų gundymams. Ketvirtadienį Klaipėdos apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (ENTS) pareigūnai vienoje Šilutės plente įsikūrusioje įmonėje, mikroautobuse „Fiat Ducato“ aptiko 900 litrų nelegalaus dyzelino. Klaipėdietis Aleksandras J. norėjo išvengti gresiančios atsakomybės už administracinės teisės pažeidimą – ENTS pareigūnams pabandė įbrukti 2 tūkst. litų. Nors tai buvo didžiausias per pastarąjį laikotarpį siūlytas kyšis, vyrui teisėsaugininkų palenkti savo pusėn nepavyko. Aleksandras J. nuvežtas į Klaipėdos miesto antrąjį policijos komisariatą, kur apklaustas dėl pareigūnų papirkimo. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pasak Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininko Gedimino Savicko, šiemet Klaipėdos apskrityje neįkliuvo nė vienas kyšį paėmęs policininkas. Pernai tokių buvo du. „Kyšis policininkų negundė“. VAKARŲ EKSPRESAS
